- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- I-9255-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02962-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- T. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atnaujinti praleistą 3 m. senaties terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011-04-21 iki 2015-05-21 Lukiškių TI-K jis į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę 15 min. Į dušą vienu metu buvo vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys, nors yra įrengti tik du dušai, dušai nėra atskirti sienelėmis, tai žemina asmenį ir jo orumą. Nurodo, jog nuo 2011-04-21 iki 2014-04-04 jis buvo vežiojamas etapais iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K. Į Lukiškių TI-K jis buvo atvežamas apie 14.30 val., tačiau pietų niekada negaudavo, o vakarienė buvo patiekiama tik 19.00 val. – 20.00 val. Dėl minėtų sąlygų tarp kalinamųjų dažnai kyla konfliktinės situacijos. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1, 2 dalimis bei 6.271 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių 19.4 p., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika.
Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (I t., b. l. 7–10). Taip pat pažymi, jog teisme yra nagrinėjama ne viena pareiškėjo byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, todėl prašo bylas sujungti arba šią bylą nutraukti. Taip pat, prašo taikyti 3 m. senaties terminą (II t., b. l. 19).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems išduodamas visas švaros palaikymui reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, o nuo 2015 m. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Atsakovas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, visose Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Pareiškėjo teisė, vadovaujantis 2010-04-11 Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 68 p., nebuvo pažeista. Teigia, jog maitinimas atvykus bei išvykstant etapu vyksta nepažeidžiant Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų 2014-01-17 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7.
Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Ši administracinė byla buvo sujungta su administracine byla Nr. I-9337-208/2015, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 186–187).
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog nuo 2015-05-05 iki 2015-05-21 jis buvo laikomas perpildytose kamerose. Nurodė, jog minėtu laikotarpiu jis buvo kalinamas kamerose Nr. 113 ir Nr. 375. Paaiškino, jog kameroje Nr. 375 jis yra laikomas vienas, tačiau kamera yra rūsyje, joje yra šalta ir drėgna, langai purvini. Kamerose, kuriose jis buvo kalinamas yra atsilupę dažai, tualetas įrengtas bendroje patalpoje, kamerose nėra ventiliacijos, nėra tinkamo apšvietimo.
Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 192–196).
Atsiliepimas
Atsiliepimą į skundą grindė iš esmės tais pačiais esminiais argumentais ir papildomai nurodė, jog pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu kameros plotas visiškai atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujasi Higienos norma bei Įsakymu ir pažymi, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Atsakovas taip pat nurodo, jog dušų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio reikalavimus. Dušų patalpos, kuriose čiaupai įrengti prie vienos sienos yra su pertvaromis, o patalpos, kuriose čiaupai įrengti prie priešingų sienų yra be pertvarų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui T. O., kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A671-575/2015 ir kt.).
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).
Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2011-04-21 iki 2015-05-21, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2015-05-28 (pagal spaudą ant voko, I t., b. l. 3), t. y. praleidęs 3 m. ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio iki 2012-05-28.
CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl teisės normų reikalavimų neatitinkančio kalinimo bei konvojavimo, tarp suimtųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos, buvo žeminamas jos orumas.
Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015-05-28, o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2012-05-28 ir nėra pagrindo jo atnaujinti.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjas skunde teigia, jog jam nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė nusimaudyti po dušu daugiau nei 1 kartą per savaitę, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.
Kaip teisingai nurodė atsakovas, Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taigi, pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog dušai yra netinkamai įrengti, nes yra neatitverti sienelėmis, todėl tenka maudytis matant kitiems asmenims.
Atsakovas taip pat nurodo, jog dušų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio reikalavimus. Nurodo, jog dušų patalpos, kuriose čiaupai įrengti prie vienos sienos yra su pertvaromis, o patalpos, kuriose čiaupai įrengti prie priešingų sienų yra be pertvarų abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo, o toks dušų įrengimas neprieštarauja jokioms teisės normoms, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog sanitarinis mazgas kamerose yra įrengtas netinkamai, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti ir Lukiškių TI-K patvirtino, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele, abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog nuo 2015-05-05 iki 2015-05-21 jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, tačiau su tokiu pareiškėjo argumentu sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.
Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.
Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (I t., b. l. 192), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. nuo 2015-05-05 iki 2015-05-21 imtinai) – iš viso 17 dienų, visomis dienomis vienam asmeniui tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. jis buvo kalinamas 6,43 kv. m kameroje su dar vienu kalinamuoju, o 7,37 kv. m kameroje – vienas.
Pareiškėjas skunduose taip pat teigia, jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas yra atsilupę dažai, tualetas įrengtas bendroje patalpoje, kamerose nėra ventiliacijos, nėra tinkamo apšvietimo, tačiau su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka.
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo nustatyti (I t., b. l. 47–182, 197), tačiau jie buvo nežymūs ir esant galimybei pašalinami, byloje nėra duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Be kita ko, pažymėtina, jog kamerų Nr. 113 ir Nr. 375 patikrinimo metu, jose jokių teisės aktų normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K 2015-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (II t., b. l. 1–4), kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Atsakovas teigia, jog yra nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog išvykstant ar atvykstant etapu, jam buvo neužtikrintas tinkamas maitinimas. Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas taip pat nesutinka.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31–34 punktuose nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jei laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Iš esmės tą patį įtvirtina ir Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintų 2014-01-17 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7.
Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, jog kiekvieną kartą iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K jis buvo atvežamas apie 14.30 val., tačiau šios aplinkybės pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs ją patvirtinančių įrodymų, todėl ji vertinama kaip nepakankama pažeidimui konstatuoti. Be kita ko, pažymėtina, jog iš atsakovo teismui pateiktos 2015-06-10 pažymos Nr. 24-3811 „Apie T. O. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ ir prie jos pridėtų Lukiškių TI-K atsakymų ir pareiškėjo prašymų / skundų bei kitų dokumentų pagal Siunčiamų atsakymų į suimtųjų ir nuteistųjų rašytinius prašymus, skundus, pasiūlymus, adresuotus direktoriui, 2015 m. ir 2014 m. registrų išrašus (I t., b. l. 19–46) matyti, jog pareiškėjas, grįžęs etapu nei karto nesikreipė į Lukiškių TI-K Priėmimo ir paskirstymo skyriaus pareigūnus su prašymu išduoti sausą davinį ar suteikti kitokį maitinimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas dėl nesuteikto maitinimo atvykus į Lukiškių TI-K atmetamas kaip nepagrįstas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo T. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.