Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjai 2019 m. kovo 30 d. pareiškimu prašė prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Pareiškėjai Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad turi jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė Registrų centro duomenimis – 27295 Eur ir kuris atitenka pareiškėjai (žmonai); 2) (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 32670 Eur, taip pat automobilį B. R., kurio vertė 2040 Eur, kurie atitenka pareiškėjui (vyrui), pastarasis už jam tenkantį didesnės vertės turtą sumoka žmonai 7000 Eur kompensaciją, o kiekvieno iš sutuoktinių turimos bankuose ir kredito įstaigose turimos lėšos atitenka jas turinčiam sutuoktiniui ir jos nedalijamos. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad už kreditoriams AB SEB bankui, L. B. AS ir bankrutavusiai kredito unijai „Taupkasė“ negrąžintas paskolas jie yra atsakingi solidariai, o už asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus atsakingi kiekvienas atskirai.

Šalies argumentai

6. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi kredito unija „Taupkasė“ teismui 2019 m. birželio 27 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ir kreipimosi į Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ji pateikė (duomenys neskelbtini) atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurios duomenys pagrindžia Suinteresuoto asmens poziciją, jog pareiškėjų teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turto vertės visiškai neatitinka tikrųjų rinkos kainų. Iš pateikiamos ataskaitos turinio matyti, jog 2017 m. liepos 11 d. buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas (objektas (duomenys neskelbtini)). Jo metu nustatyta, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 110 000 Eur, iš jų 24 000 Eur vertės žemės sklypas bei 86 000 Eur vertės gyvenamasis narnas. Pareiškėjai, siekdami nuginčyti suinteresuoto asmens poziciją dėl tikrosios dalintino turto vertės, 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo, į bylą pateikė naują turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (objektas (duomenys neskelbtini)) iš kurios matyti, jog santuokos nutraukimo byloje dalintino turto vertė yra 100 000 Eur, iš jų - 20 600 Eur žemės sklypas bei 79 400 Eur gyvenamasis namas. Suinteresuotam asmeniui atlikus aukščiau paminėtų vertinimo ataskaitų turinio analizę, matyti, kad turto vertė 2019 m. gegužės 16 d. yra 10 000 Eur mažesnė už vertę, kuri buvo nustatyta 2017 m. liepos 11 d., kas suinteresuoto asmens nuomone, yra visiškai nelogiška ir neteisinga, kadangi per pastaruosius dvejus metus šalyje nekilnojamojo turto paklausa augo, kas sąlygojo ir nekilnojamojo turto kainų augimą. Be to, 2017 m. liepos 11 d. atlikto turto vertinimo metu ginčo objektas buvo neįrengtas, jo baigtumas buvo tik 60 % (VĮ „Registrų centras" duomenys), jame nebuvo baldų, sienų, lubų, grindų, nebuvo atlikta pilna vidaus apdaila, kitaip tariant, jis nebuvo pritaikytas naudojimui pagal tikslinę jo paskirti neužbaigus statybos darbų. Tuo tarpu iš 2019 m. gegužės 16 d. atlikto turto vertinimo ataskaitoje esančios informacijos matyti, jog UAB „Sistela“ duomenimis gyvenamojo namo baigtumas siekia 95 %, jame padaryta vidaus sienų apdaila, išklijuotos plytelės, išvedžiotas grindinis šildymas, sumontuotas šildymo katilas oras - vanduo. Įrengta virtuvė, miegamieji, sanitariniai mazgai, sutvarkytas gerbūvis, kas suponuoja išvadą, jog namo įrengimas, jo techninių ir fizinių charakteristikų pagerinimas iš esmės ne tik kad nepadidino jo rinkos vertės, bet ją dar ir sumažino, kas suinteresuoto asmens vertinimu, dar kartą patvirtina, jog 2019 m. gegužės 16 d. atlikto vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto kaina yra nelogiška, neteisinga ir neatspindinti tikrosios jo vertės. Taip pat suinteresuotas asmuo bankrutavusi kredito unija „Taupkasė“, nesutikdama su turto vertinimo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojos turto vertintojos S. D. sudarytos turto vertinimo ataskaitos turiniu, kuri sutinkamai su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsniu laikoma teisinga, turinčia juridinę galią, kol ji nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) pateikė skundą, kuriuo prašė ištirti, ar turto vertintojos S. D. parengtos turto vertinimo ataskaitos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos Turto vertintojų profesinės etikos kodekso normas, nustačius minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, turto vertintojai S. D. skirti drausminę nuobaudą. 2019 m. birželio 21 d. suinteresuotas asmuo buvo informuotas, jog Tarnyba vadovaujantis Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-3449, 2.7 papunkčiu Tarnyba nagrinėja tik turto arba verslo vertinimo užsakovų (jų atstovų), arba viešojo administravimo subjektų pateiktus paklausimus arba teismo pateiktą įpareigojimą įvertinti ataskaitų atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Todėl ji prašo teismą įpareigoti Tarnybą ištirti, ar turto vertintojos S. D. parengtos turto vertinimo ataskaitos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto vertintojų profesinės etikos kodekso normas.

7. Pareiškėjai 2019 m. liepos 2 d. pateikė teismui paaiškinimus ir naujos redakcijos Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paaiškinimuose nurodė, kad jie nesutinka su bankrutavusios kredito unijos „Taupkasė“ administratoriaus pozicija dėl pareiškėjų turto pasidalijimo. Administratorius nepagrįstai teigia, kad į bylą nėra pateikta visiškai jokių duomenų, kokiomis lėšomis kiekvienas iš sutuoktinių disponavo ir disponuoja šiuo metu savo turimose banko sąskaitose, kas gali sutuoktinių turto lygių dalių principo pažeidimo mastą dar labiau padidinti. Abu pareiškėjai pageidauja, kad būtų taikoma CK 3.127 str. 2 d., teismui nustatant, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ne vėliau kaip 2018 m. kovo mėnesį. Todėl teikti duomenis apie tai, kokiomis lėšomis kiekvienas iš sutuoktinių disponavo ir disponuoja šiuo metu savo turimose banko sąskaitose – neaktualu, tuo labiau, kad pareiškėjai 2019-03-12 sudarė povedybinę sutartį. Pareiškėjai teikia duomenis apie tai, kokiomis lėšomis kiekvienas iš sutuoktinių disponavo 2018-03-30 (kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) ir povedybinės sutarties sudarymo metu (2019-03-11), todėl suinteresuoto asmens samprotavimas, kad pareiškėjai slepia savo turimo turto apimtį nuo kreditorių ir siekia išvengti jo padalijimo lygiomis dalimis, yra visiškai nepagrįstas. Administratoriaus nuomonė, esą turto vertinimo ataskaitose pateikti duomenys yra nevisiškai objektyvūs, nustačius akivaizdžiai didesnę nei rinkos kainą L. F. teksiančiam turtui (t. y. objektui adresu (duomenys neskelbtini)), yra neteisinga ir tai rodo faktas, kad 2019-03-30 sutartyje dėl santuokos nutraukimo nurodytas turtas, apibudintas kaip teksiantis L. F., jau yra parduotas būtent už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą – 87 000 Eur. Administratoriaus nuomonė, esą pareiškėjų pateiktas jų turto vertinimo ataskaitas paruošęs turto vertintojas pažeidė Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012-04-27 finansų ministro įsakymu Nr.1K-159, 57 bei 58 punktus, lyginamuoju metodu lygindamas visiška nepanašius ir neanalogiškus nekilnojamojo turto objektus yra laikytina tik bylai nereikšmintu pasamprotavimu, kadangi administratorius nepateikia teismui jokių įrodymų apie tai, kad būtų kreipęsis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kaip numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 str. 2 d. 3 ir 4 p. 2 ir tuo labiau, kad būtų gavęs Tarnybos patvirtinimą apie pareiškėjų turtą vertinusios įmonės (duomenys neskelbtini) padarytus teisės aktų pažeidimus, ruošiant Pareiškėjų turto vertinimo ataskaitas. Pareiškėjai pateikė naujos redakcijos 2019 m. liepos 1 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje jie nurodė, kad turi jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 600 Eur; 2) žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 100 000 Eur, taip pat automobilį B. R., kurio vertė 2 040 Eur, kurie atitenka pareiškėjui (vyrui), pastarasis už jam tenkantį didesnės vertės turtą sumoka žmonai 53 820 Eur kompensaciją, o kiekvieno iš sutuoktinių turimos bankuose ir kredito įstaigose turimos lėšos atitenka jas turinčiam sutuoktiniui ir jos nedalijamos. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad už kreditoriams AB SEB bankui ir bankrutavusiai kredito unijai „Taupkasė“ negrąžintas paskolas jie yra atsakingi solidariai, o už asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus atsakingi kiekvienas atskirai.

14. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo bankrutavusi kredito unija „Taupkasė“ prašo panaikinti 2019 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-l 1528-475/2019 bei išspręsti klausimą iš esmės – L. F. ir G. F. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas, jis nes jis priimtas pirmosios instancijos teismui netinkamai kvalifikavus ir vertinus byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, netinkamai taikius CK 3.118, CK 3.119 straipsnių ir CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas, t. y. pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kas lėmė, jog byla buvo išspręsta neteisingai, o pažeistos apeliantės ir jo kreditorių teisės liko neapgintos.

1.2. Apeliantė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. birželio 27 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, susijusių su pareiškėjų disponuojamo turto verte prijungimo prie bylos bei kreipimosi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas teismą prie civilinės bylos Nr. e2YT-l 1528-475/2019 prijungti (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ištirti, ar turto vertintojos S. D. parengtos turto vertinimo ataskaitos, pateiktos pareiškėjų šioje byloje, atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto vertintojų profesinės etikos kodekso normas. CPK 245 straipsnio dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimas, nustato teismui pareigą išspręsti visus bylos dalyvių prašymus, išdėstytus ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente. Nagrinėjamu atveju matyti, jog teismas nei 2019 m. liepos 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, nei priimdamas skundžiamą sprendimą apeliantės pateikto prašymo neišsprendė, sprendime dėl jo nepasisakė. Todėl, apeliantės įsitikinimu, teismas pažeidė CPK 245 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

1.3. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjų pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų turinio tikrumo, patikimumo, ydingumo, neatsižvelgė į apeliantės pateiktus prieštaravimus dėl dalijamo turto vertės, be to, byloje esančius įrodymus išimtinai vertino tik pareiškėjų naudai, tuo pažeisdamas civiliniame procese galiojantį šalių lygiateisiškumo principą, kas, apeliantės vertinimu, taip pat sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėjai teismui 2019 m. gegužės 27 d. pateikė paaiškinimus, kuriais grindė savo nesutikimą su apeliantės pateikta pozicija dėl dalintino turto vertės. Prie jų pateiktų paaiškinimų buvo pridėta ir 2019 m. gegužės 16 d. turto vertinimo ataskaita (objektas – nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, jog pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi siektas padalinti gyvenamasis namas įvertintas viso labo tik 79 400 Eur, o po jo esančio sklypo vertė tik 26 000 Eur. Bendra vertinto objekto rinkos vertė - 100 000 Eur. Atsikirsdama į pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, apeliantė 2019 m. birželio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir 2017 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo agentūros (duomenys neskelbtini) atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje matyti, jog turto vertinimo atlikimo dieną ginčo objektas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 110 000 Eur. Esminės reikšmės šiai bylai turi faktas, jog ginčo objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 16 d. atlikto turto vertinimo metu, buvo įvertintas 10 000 Eur daugiau, nei 2019 m. gegužės 16 d. atlikto vertinimo metu, kas yra visiškai nelogiška ir neteisinga, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes 2017 m. atlikto vertinimo metu vien ginčo objekto statybos kaštai su 60 procentų ginčo objekto baigtumu siekė 119 000 Eur, o šiai dienai jie yra išaugę iki 203 194,95 Eur. Taigi, kaip matyti iš pateiktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, yra susidarę prieštaravimai, t. y. jog: (i) 2017 m., kuomet ginčo objekto statybos baigtumas buvo mažesnis, jo įvertinta rinkos vertė buvo daug didesnė nei 2019 m. atlikto vertinimo metu, kai gyvenamojo namo vidaus patalpos jau buvo įrengtos ir jo procentinis statybos baigtumas vizualiai jau buvo daug didesnis; (ii) 2017 m. ginčo objekto statybos kaštai siekė 119 000 Eur, kai, tuo tarpu, 2019 m. jie jau buvo išaugę iki 203 194,95 Eur; (iii) tiek 2019 m. gegužės 16 d., tiek 2017 m. liepos 11 d. turto vertinimo ataskaitose nurodyta, jog nekilnojamojo turto rinka buvo aktyvi ir nuolat auganti. Šiuos prieštaravimus teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo pareigą pašalinti. To nepadarius, bet kokios logikos netenka teismo padarytos išvados, jog pareiškėjų dalijamo turto vertė atitinka realią nekilnojamojo turto rinkos vertę, todėl šiuo pagrindu egzistuoja teisinės prielaidos skundžiamą sprendimą panaikinti.

1.4. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str.. 382 str. 4 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai kartu su 2019 m. liepos 2 d. paaiškinimas teismui pateikė banko sąskaitų išrašus, kurių turinys leido spręsti, jog pareiškėjai banko sąskaitose laisvai disponuojamų lėšų neturi, arba jų turi labai mažai. Kitų duomenų apie turimus vertybinius popierius, turtines teises, indėlius banko sąskaitose, už juos gaunamas palūkanas, taip pat turimas akcijas nepateikė, todėl laikytina, jog nei L. F., nei G. F. neįvykdė procesinės pareigos pateikti visą informaciją apie dalijamą turtą. Dėl šios priežasties sutikti su teismo padarytomis išvadomis, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo. Bylos duomenimis, pateiktais į bylą pareiškėjų 2019 m. liepos 10 d., G. F. sumokėjo L. F. 53 820 Eur kompensaciją, tačiau nenurodė šių piniginių lėšų kilmės, taip nuslėpdami savo turimo turto apimtį nuo kreditorių ir siekdami išvengti jo padalijimo lygiomis dalimis. Todėl nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įstatymui neprieštarauja.

1.5. Nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygos nepažeidžia apeliantės teisių, nes sutuoktiniai ir toliau lieka solidariai atsakingi pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), be to, minėtas finansinis įsipareigojimas yra užtikrintas hipoteka. Tačiau kreditorių interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti ne tik tuo atveju, jei sutuoktinių prievolė kreditoriams yra solidari. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra laisvi savo nuožiūra pasidalinti santuokoje įgyto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38A 2008). Kreditoriaus (išieškotojo) teise reikalauti tokios skolininko turto dalies, kad išjos būtų galima išieškoti, numato CPK 667 straipsnio 4 dalis. Apeliantės bankroto administratorius, vykdydamas jam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu pavestas pareigas ginti bankrutuojančio juridinio asmens teises ir teisėtus interesus kreipėsi su reikalavimu į L. F. perduoti ne mažesnės nei 200 000 Eur vertės neperduotą turtą, tačiau pastarajai nurodžius, jog šio turto perduoti ji negalinti, apeliantė jos atžvilgiu buvo teisminio ginčo dėl apeliantei padarytos žalos atlyginimo inicijavimo stadijoje. Tai reiškia, jog ieškinio tenkinimo atveju, bet L. F. neturint ar nepakankamai turint lėšų ar kito turto, bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kas sąlygos ne tik apeliantės, bet ir jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė apeliantės argumentus dėl kreipimosi į teismą prieš L. F. dėl neperduoto 200 000 Eur vertės turto, kaip nepagrįstus, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šią jos nurodytą aplinkybe. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo dar renkama ir analizuojama informacija, kuri įrodytų L. F. atžvilgiu reiškiamo ieškinio pagrįstumą, o apeliantės dispozicijoje labai didelis turimų dokumentų kiekis, jų teisinė analizė ir paties ieškinio parengimas pareikalavo nemažai laiko sąnaudų, dėl ko iki procesinio sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme dienos apeliantei minėto ieškinio parengti ir pateikti teismui nepavyko. Apeliacinio skundo pateikimo dieną Kauno apygardos teisme jau buvo užvesta civilinė byla pagal apeliantės ieškinį L. F. dėl žalos, padarytos turto neperdavimu, atlyginimo.

1.6. Apeliantės vertinimu, teismas, patvirtindamas pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pripažindamas pareiškėjų sulygtą turto padalijimo būdą, netinkamai įvertino byloje egzistuojančias faktines aplinkybes, nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo bei kasacinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti. Santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų styrinus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių skirtingi interesai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo.