- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-550-290-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 20-2-00067-10-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- L. J., A. A., V. D.
- Civilinis ieškovas
- VSDFV Kauno skyriaus
- Advokatai
- Artūras Bauža
- Kategorijos
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, išteisintiesiems L. J., A. A., V. D., jų gynėjams advokatams Artūrui Baužai, Vyteniui Gubavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo
A. A., L. J. ir V. D. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytų nusikaltimų požymių. Civilinio ieškovo – VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. 2010-02-18 Kauno m. apylinkės prokuratūros pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro nutarimais laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. A. ir L. J. motinystės pašalpoms už vaiko iki dviejų metų amžiaus atostogų laikotarpį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. buvo atiduota teismui ir kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 72 706,71 Lt. didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, bei laikotarpiu nuo 2008-10-40 iki 2010-01-31 įgijo dalį šių pašalpų lėšų – 48 125,03 Lt., o būtent:
susitarusi ir bendrai veikdama su V. D. firmos (duomenys neskelbtini) savininku V. D., siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia, ir numatydama tai, kad nuo 2008-10-10 bus išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-02-13 motinystės (tėvystės) atostogų, taip pat numatydama tai, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, o nuo 2009-01-01 įsigaliojusiomis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir patelkus prašymus ir nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-10-10 iki 2009-02-12, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-02-13 iki 2010-12-20, motinystės (tėvystės) pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2008 m. gegužės mėn. 01 d. iki 2009 m. sausio mėn. 31 d., siekdama laikotarpio nuo 2008 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. 31 d. padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodama, kad pagal 2008 03 20 neterminuotą darbo sutartį Nr. KAC0015 dirba UAB „LPP“ pardavėjos pareigose parduotuvėje „CROPP“, kurios darbo laikas yra nuo 10 vai. iki 22 val., ir ji dirba po 8 valandas slenkančiu darbo grafiku, ir V. D. firmoje, realiai nedirbs, tačiau tikslu iš VSDFV biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė su V. D. sudaryti fiktyvią darbo sutartį. 2008 04 01 V. D. surašius ir pasirašius fiktyvią 2008-04-01neterminuotą Darbo sutartį Nr. 003, ir apdraustajai nustačius mėnesinę algą – 4000 Lt darbo sutartyje pasirašė. Darbo sutartį užregistravus Darbo sutarčių registracijos žurnale, pavėluotai t.y. tik 2008-06-12 VSDFV Kauno skyriui pateikus Pranešimą apie jos priėmimą į darbą, taip pat už 2008 m. II ketvirtį priskaičiavus 12 000 Lt ir 2008-07-17 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį V. D. firmos savininkui V. D. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. M. g. 42, ko pasėkoje ji pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-07-10 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008- 10-10 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktu, 2008-10-21 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.37-3995 „Dėl A. A. teisės į motinystės pašalpą“ ir 2009-05-12 sprendimu Nr. 8.37-3995/1 viso nuo 2008-10-10 iki 2009-02-12 jai paskyrė ir išmokėjo 22 189,25 Lt. motinystės pašalpą, iš kurios 12 503,33 Lt. (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. A. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje. Po ko ji, 2009-05-11 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuo remiantis ji nuo 2009-02-13 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-05-22 sprendimu Nr. 8.36-5575, jai viso nuo 2009-02-13 iki 2010-12-20 apskaičiavo 113 000,53 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 60 203,38 Lt (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. A. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje ir laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2010-01-31 išmokėjo 35621,70 Lt. , po ko 2010-01-31 laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, A. A. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį. Tokiu būdu A. A. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su V. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 72 706,71 Lt. (išskaičius mokesčius) didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-10-10 iki 2010-01-31 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 48 125,03 Lt. (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 48 125,03 Lt. turtinę žalą.
A. A. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., t.y. tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, kartu su V. D., suklastojo dokumentą, o būtent:
susitarusi ir bendrai veikdama su V. D. firmos savininku V. D., žinodama, kad firmoje jokio darbo nedirbs, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, ji 2008-04-01 savo parašu patvirtino fiktyviai sudarytą 2008-04-01 neterminuotą Darbo sutartį Nr. 003 apie priėmimą į darbą V. D. firmoje, administratorės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 4000 Lt. darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 48125,03 Lt. turtinės žalos.
L. J. buvo atiduota teismui ir kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 54374,04 Lt. didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, bei laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31 įgijo dalį šių pašalpų lėšų – 36242,53 Lt., o būtent:
susitarusi ir bendrai veikdama su V. D. firmos (duomenys neskelbtini) savininku V. D., siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia, ir numatydama tai, kad nuo 2008-10-01 bus išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-02-04 motinystės (tėvystės) atostogų, taip pat numatydama tai, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, o nuo 2009-01-01 įsigaliojusiomis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir pateikus prašymus ir nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-02-03 iki 2010-11-21, motinystės (tėvystės) pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2008 m. gegužės mėn. 01 d. iki 2009 m. sausio mėn. 31 d., siekdama laikotarpio nuo 2008 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. 31d. padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodama, kad pagal 2008-02-04 darbo sutartį Nr. 227 dirba UAB „Kauno buitis“ restorane „In Tilsit“ padavėjos pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbant pagal nustatytą darbo grafiką, ir V. D. firmoje realiai nedirbs, tačiau tikslu iš VSDFV biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė su V. D. sudaryti fiktyvią darbo sutartį. 2008-04-01 V. D. surašius ir pasirašius fiktyvią 2008-04-01 neterminuotą Darbo sutartį Nr. 002, ir apdraustajai nustačius mėnesinę algą – 3000 Lt., darbo sutartyje pasirašė. Darbo sutartį užregistravus Darbo sutarčių registracijos žurnale, pavėluotai t. y. 2008 06 12 VSDFV Kauno skyriui pateikus Pranešimą apie jos priėmimą į darbą, taip pat už 2008 m. II ketvirtį priskaičiavus 9 000 Lt. ir 2008-07-17 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį V. D. firmos savininkui V. D. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. M. g. 42, ko pasėkoje ji pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-10-06 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-10-01 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 straipsniu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001; Nr. 10-284) 58 punktu, 2008-10-07 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.37-3697 „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą" ir 2009-001-12 sprendimu Nr. 8.37-3697/1/1 viso nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 jai paskyrė ir išmokėjo 16 236,70 Lt. motinystės pašalpą, iš kurios 9 440,33 Lt. (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. J. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje. Po ko ji, 2009-02-04 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuo remiantis ji nuo 2009-02-04 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-02-12 sprendimu Nr. 8.36-1667, jai viso nuo 2009-02-04 iki 2010-11-21 apskaičiavo 80 009,47 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 44 933,71 Lt (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį apskaičiuotą dėl L. J. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje ir laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-01-31 išmokėjo 26 802,20 Lt. , po ko 2010-01-31 laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, L. J. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį. Tokiu būdu L. J. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su V. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 54 374,04 Lt. (išskaičius mokesčius) didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 36 802,20 Lt. (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 36 802,20 Lt. turtinę žalą.
L. J. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. t.y. tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, kartu su V. D. firmos savininku V. D., suklastojo dokumentą, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama su V. D. firmos savininku V. D., žinodama, kad firmoje jokio darbo nedirbs, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, ji 2008-04-01 savo parašu patvirtino fiktyviai sudarytą 2008-04-01 neterminuotą Darbo sutartį Nr. 002 apie priėmimą į darbą V. D. firmoje, administratorės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 3000 Lt. darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 36 242,53 Lt. turtinės žalos.
V. D. buvo atiduotas teismui ir kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule L. J. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 54 374,04 Lt. didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, A. A. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 72 706,71 Lt. didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, bei laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31 L. J. naudai įgijo dalį šių pašalpų lėšų- 36 242,53 Lt., A. A. naudai įgijo dalį šių pašalpų lėšų - 48 125,03 Lt., o būtent:
būdamas V. D. firmos (duomenys neskelbtini) savininku, susitaręs ir bendrai veikdamas su L. J. ir A. A., siekdamas apgaule L. J. ir A. A. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodamas, kad L. J. ir A. A. yra nėščios, ir numatydamas tai, kad L. J. nuo 2008-10-01, o A. A. nuo 2008-10-10 bus išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-02-04 L. J. ir nuo 2009-02-13 A. A. bus išleistos motinystės (tėvystės) atostogų, taip pat numatydamas tai, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpos mokamos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, o nuo 2009-01-01 įsigaliojusiomis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir L. J. pateikus prašymus ir nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-40-01 iki 2009-02-03, A. A. pateikus prašymus ir nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-10-10 iki 2009-02-12 motinystės pašalpos bus apskaičiuotos pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei L. J. pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-02-03 iki 2010-11-21, A. A. pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-02-13 iki 2010-12-20, motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2008 m. gegužės mėn. 01 d. iki 2009 m. sausio mėn. 31 d., siekdamas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. 31 d. L. J. ir A. A. padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodamas, L. J. pagal 2008-02-04 darbo sutartį Nr. 227 dirba UAB „Kauno buitis“ restorane „In Tilsit“ padavėjos pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbant pagal nustatytą darbo grafiką, A. A. pagal 2008-03-20 neterminuotą darbo sutartį Nr. KAC0015 dirba UAB „LPP“ pardavėjos pareigose parduotuvėje „CROPP“, kurios darbo laikas yra nuo 10 vai. iki 22 vai., ir ji dirba po 8 valandas slenkančiu darbo grafiku, ir jo firmoje L. J. ir A. A. realiai nedirbs, tačiau tikslu iš VSDFV biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė su L. J. ir A. A. sudaryti fiktyvias darbo sutartis. 2008-04-01 surašius ir pasirašius fiktyvias 2008-04-01 neterminuotą Darbo sutartis Nr. 002 ir Nr.003, ir apdraustajai L. J. nustačius mėnesinę algą - 3000 Lt., apdraustajai A. A. nustačius mėnesinę algą - 4000 Lt., darbo sutartyse pasirašė. Darbo sutartis užregistravus Darbo sutarčių registracijos žurnale, pavėluotai t.y. tik 2008-06-12 VSDFV Kauno skyriui pateikė Pranešimą apie jų priėmimą į darbą, taip pat už 2008 m. II ketvirtį L. J. priskaičiavus 9 000 Lt., A. A. priskaičiavus 12 000 Lt. ir 2008-07-17 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, ko pasekoje L. J. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-10-06 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-10-01 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 straipsniu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktu, 2008-10-07 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.37-3697 „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą“ ir 2009-001-12 sprendimu Nr. 8.37-3697/1/1 viso nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 jai paskyrė ir išmokėjo 16 236,70 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 9 440,33 Lt (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. J. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje. A. A. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-07-10 pateikė VSDFV Kauno skyriui, prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-10-10 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žm., 2000, Nr. 111-3574) 16 straipsniu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktu, 2008-10-21 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.37-3995 „Dėl A. A. teisės į motinystės pašalpą" ir 2009-05-12 sprendimu Nr. 8.37-3995/1 viso nuo 2008-10-10 iki 2009-02-12 jai paskyrė ir išmokėjo 22 189,25 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 12 503,33 Lt. (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. A. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje. Po ko L. J. 2009-02-04 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuo remiantis ji nuo 2009-02-04 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-02-12 sprendimu Nr. 8.36-1667, jai viso nuo 2009-02-04 iki 2010-11-21 apskaičiavo 80 009,47 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 44 933,71 Lt. (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl L. J. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje ir laikotarpių nuo 2009-02-04 iki 2010-01-31 išmokėjo 26 802,20 Lt., po ko 2010-01-31 laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, L. J. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, A. A. 2009-05-11 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuo remiantis ji nuo 2009-02-13 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-05-22 sprendimu Nr. 8.36-5575, jai viso nuo 2009-02-13 iki 2010-12-20 apskaičiavo 113 000,53 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 60 203,38 Lt. (išskaičius mokesčius) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. A. fiktyvaus darbo užmokesčio V. D. firmoje ir laikotarpiu nuo 2009-02-13 iki 2010-01-31 išmokėjo 3 5621,70 Lt., po ko 2010-01 -31 laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, A. A. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį. Tokiu būdu V. D. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su L. J. ir A. A., apgaule, L. J. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 54374,04 Lt. (išskaičius mokesčius) didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, A. A. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 72 706,71 Lt. (išskaičius mokesčius) didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule, L. J. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 36 802,20 Lt. (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, A. A. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 48 125,03 Lt. (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo iš viso padarydamas VSDFV biudžetui 84927,23 Lt. turtinę žalą.
V. D. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., t.y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su L. J. ir A. A., suklastojo dokumentus, o būtent:
būdamas V. D. firmos (duomenys neskelbtini) savininku, susitaręs ir bendrai veikdamas su L. J. ir A. A., žinodamas, kad L. J. ir A. A. firmoje jokio darbo nedirbs, tačiau siekdamas apgaule L. J. ir A. A. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDFV, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-12, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, firmos apskaitą tvarkančiai bendrovės - I. Ž. IĮ (duomenys neskelbtini) - savininkei I. Ž., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, darbo sutarčių paruošimui pateikė L. J. ir A. A. duomenis, ir laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-12, I. Ž. IĮ surašius Darbo sutarčių blankus, savo parašu patvirtino fiktyviai sudarytą 2008-04-01 neterminuotą Darbo sutartį Nr. 002 apie L. J. priėmimą į darbą V. D. firmoje, administratorės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 3000 Lt. darbo užmokestį bei savo parašu patvirtino fiktyviai sudarytą 2008-04-01 neterminuotą darbo sutartį Nr. 003 apie A. A. priėmimą į darbą V. D. firmoje, administratorės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 4000 Lt. darbo užmokestį, Fiktyviai sudarytų 2008-04-01 Darbo sutarčių Nr. 002, Nr. 003 pagrindu, V. D. firmos buhalterinę apskaitą tvarkančiai I. Ž. IĮ savininkei I. Ž. surašius ir atspausdinus 2008 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, žinomai melagingus duomenis apie A. A. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2008 m. spalio mėn. 31 d. dirbtą laiką iš viso 529 valandų, L. J. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2008 m. rugsėjo mėn. 30 d. dirbtą laiką iš viso 529 valandas, patvirtino savo parašu; Dėl ko buhalterinę apskaitą tvarkančiai I. Ž. IĮ savininkei I. Ž., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, už 2008 m. balandžio - spalio mėnesius L. J. priskaičiavus darbo užmokesčio 18 000 Lt., A. A. - 25217,39 Lt. darbo užmokesčio, po ko 2008-07-08 Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, Priede SAM3SD grafoje pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma nurodžius žinomai neteisingus duomenis apie L. J. 9000 Lt. pajamas, A. A. 12 000 Lt. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, 2008-10-07 Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, Priede SAM3SD grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma" nurodžius žinomai neteisingus duomenis apie L. J. 9000 Lt. pajamas, A. A. 12 000 Lt. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo, kaip V. D. firmos savininko, parašu ir 2008-07-17, 2008-10-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui dėl ko VSDFV biudžetui padaryta didelė 84927,23 Lt. turtinė žala.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendį, kuriuo A. A., L. J. ir V. D. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo :
Pripažinti A. A. kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jai bausmę 2 metus laisvės atėmimo; pagal LR BK 300 str. 3 d. ir skirti jai bausmę 1 metus laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Pripažinti L. J. kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jai bausmę 2 metus laisvės atėmimo; pagal LR BK 300 str. 3 d. ir skirti jai bausmę 1 metus laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Pripažinti V. D. kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jam bausmę 3 metus laisvės atėmimo, pagal LR BK 300 str. 3 d. ir skirti jai bausmę 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. A., L. J. ir V. D. solidariai 110 116,90 Lt.
Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d., 2 d. 2 p. pagrindu, V. D. firmos už darbuotojas A. A. ir L. J. sumokėtas VSDFV įmokas ir gyventojų pajamų mokesčius VMI, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones.
Prokuroras nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie teismo turėjo būti vertinami kaip patvirtinantys kaltinamųjų kaltę. Apeliantas teigia, jog prieštaringi kaltinamųjų A. A., L. J. ir V. D. parodymai apie tai, kad jie nusikalstamai neveikė ir jiems inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, vienareikšmiai turi būti vertinami kaip gynybinė pozicija, kuri turi būti atmestina. Nurodo, jog LR Darbo kodeksas suteikia darbdaviui ir darbuotojui teisę laisva valia susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau pažymi, kad šioje byloje reikšminga yra tai, ar kaltinamieji tokiu būdu, kaip darbuotojas ir darbdavys, iš tiesų siekė minėtame Lietuvos Respublikos DK 93 str. numatytų tikslų, ar tik imitavo darbo santykius ir šį imitavimą naudojo kaip apgaulės priemonę siekiant gauti nepagrįstai dideles motinystės pašalpas iš VSDFV. Apeliantas atkreiptinas teismo dėmesį į tai, kad V. D. į savo firmą tuo pačiu laiku tariamai „atsitiktinai“ įdarbino dvi nėščias darbuotojas toms pačioms darbo funkcijoms atlikti, joms abejoms bendrai buvo nustatyta 8 valandų darbo diena bei tariamai mokamas 7000 Lt. darbo užmokestis, tuo pačiu laiku jos dirbo kitose darbovietėse už ženkliai mažesnį darbo užmokestį, kai tuo tarpu V. D. sutuoktinė dirbo PLC „Mega“ pardavėja už 1500 Lt. darbo užmokestį; nors pačios tariamos darbuotojos tariamų kontaktinių telefonų ieškojo internete, V. D. pats mokėjo naudotis internetu, turėjo elektroninę pašto dėžutę, tačiau „atsitiktinai“ jie buvo susitarę, kad ant lapų surašyti kontaktiniai telefonai bus perduodami per buhalterinę apskaitą tvarkančia įmonę, o ne elektoriniu paštu. Apeliantas teigia, kad šios aplinkybės negali būti laikomos atsitiktinumais.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje konstatuota, kad negalima nustatyti, koks kiekis padėklų buvo gautas nemokamai, koks įsigytas iš fizinių asmenų ir už kokią kainą kiek ir už kokią kainą jie realizuoti, bei nustatyti parduotų prekių savikainą. Tyrimui pateiktuose kasos, banko ir atsiskaitytino asmens V. D. avansinėse apyskaitose nėra dokumentų apie pinigines išmokas fiziniams asmenims už pirktus padėklus. Tai reiškia, kad specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra jokių duomenų, nurodančių A. A. ir L. J. atliktą darbą V. D. firmoje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, mano, jog pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Atsikirtimais į apeliacinį skundą išteisintasis V. D. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendį palikti galioti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti A. A., L. J. bei V. D. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. ir pagrįstai juos išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. atsako tas, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. atsakomybė numatyta už kelias alternatyvias veikas, šiuo atveju kaltinamieji buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tikro dokumento suklastojimą, kas pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į tikrą dokumentą.
Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad A. A., L. J. bei V. D. pateiktas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. buvo grindžiamas tuo, jog kaltinamieji nusikalstamam sumanymui įgyvendinti suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, imitavo darbo santykius ir šį imitavimą naudojo kaip apgaulės priemonę siekiant gauti nepagrįstai dideles motinystės pašalpas iš VSDFV, o kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. grindžiamas tuo, jog visi trys kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe suklastojo darbo sutartis, o V. D. dar ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei pranešimus apie apdraustuosius asmenis, kas sudarė pagrindą kaltinamiesiems inkriminuojamo sukčiavimo apgaulės esmę bei padarė didelę žalą VSDFV biudžetui.
Kolegijos nuomone, šie kaltinimai visiškai nepasitvirtino, nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių šių nusikalstamų veikų sudėčių buvimą kaltinamųjų veiksmuose.
Prokuroras tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde šiuos argumentus grindė tais pačiais duomenimis: liudytojų V. R., Violetos A. G., R. S. bei L. Z. parodymais, specialistės Ž. L. parodymais, specialisto išvada Nr. 5-2/89.
V. R., Violetos A. G., R. S. bei L. Z. parodymai patvirtina, jog A. A. ir L. J. dirbo kituose darbuose. Šie parodymai, kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei patvirtina nei paneigia kaltinamųjų kaltės. Vertinant specialistės Ž. L. parodymus: „jog ji mano, kad merginos nedirbo, nes buhalterinėje apskaitoje nėra nei vieno dokumento, rodančio, kad iš fizinių asmenų buvo gautos paletės, taip pat ji mano, kad pats V. D. turėjo laiko ieškoti kontaktų“, akivaizdu, jog tai tik subjektyvi asmens nuomonė, todėl nekyla abejonių, kad tokie pasamprotavimai teismo negalėjo būti laikomi objektyviais ir neginčijamais kaltinamųjų kaltės įrodymais. Tuo tarpu Ž. L. nurodė, jog abiejų moterų darbo sutartyse numatyta, kad jos rinks informaciją, todėl atskirų aktavimų nereikia ir jų darbas gali neatsispindėti buhalteriniuose dokumentuose. Tai neginčijamai įrodo, kad A. A. ir L. J. V. D. firmoje atliktas darbas firmos dokumentuose atsispindėti neprivalėjo. Specialisto išvada Nr. 5-2/89 buvo surašyta įvertinus V. D. firmos ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatus ir nustatyti tik faktai, A. A. ir L. J. buvo priimtos dirbti administratorėmis, nurodytos jų darbo sąlygos, jų darbo krūviai ir atlyginimai abiejose darbovietėse, bei V. D. firmos pelno analizė. Specialisto išvadoje patvirtinti tik patys faktai apie A. A. ir L. J. darbą V. D. firmoje, to neginčija ir patys kaltinamieji, tačiau jokie minėtoje išvadoje nurodyti duomenys nepagrindžia šių asmenų nusikalstamų veikų pagal jiems inkriminuotus BK straipsnius, buvimo. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi liudytojos J. L. parodymais, kuri patvirtino A. A. ir L. J. darbo V. D. firmoje faktą. Netikėti šios liudytojos parodymais nebuvo jokio pagrindo, jie tik patvirtino kaltinamųjų nurodytas versijas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nematė pagrindo netikėti kaltinamųjų parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, juos patvirtino kiti byloje esantys duomenys. Byloje nustatyta, kad V. D. įmonės veikla kaip tik tuo metu, kai jis įdarbino A. A. ir L. J., išaugo, be to, pats įmonės savininkas sirgo, todėl realu, jog jis pats negalėjo suspėti ieškoti kontaktų, reikėjo naujų darbuotojų. Įmonė dirbo pelningai, todėl taip pat pilnai tikėtina, jog buvo galimybė darbuotojams mokėti pakankamai dideles algas.
Taigi, akivaizdu, jog nurodyti bylos duomenys niekaip nepatvirtina visų kaltinamųjų veiksmuose buvus sukčiavimo bei dokumentų suklastojimo faktų. O nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamųjų parodymų nelogiškumo ir prieštaringumo nepripažįstant savo kaltės yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs, o argumentai dėl tariamai „atsitiktinai“ iš karto dviejų besilaukiančių moterų priėmimo į darbą, yra tik apelianto pamąstymai, spėjimai, nepagrįsti jokiais teisiškais argumentais, remtis jais kaip kaltinamųjų kaltės įrodymais, nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendis dėl V. D., A. A. ir L. J. išteisinimo yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. kolegija
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.