Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų I. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (atsakovui leistina lankyti sūnus tik esant blaiviam), išlaikymo sūnui Aleksui A. G. iš atsakovo priteisimo po 200 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį (šio reikalavimo ieškovė 2012-04-10 vykusiame teismo posėdyje atsisakė). Po santuokos prašo palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 2004-10-22. Gyvenant santuokoje gimė du sūnūs I.J. G. ir A.A. G.. Santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis po santuokos sudarymo pradėjo nebesirūpinti šeima, jos išlaikymu, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, narkotikus, tapo nepakantus, nekantrus, pradėjo išeidinėti iš namų, gaudavo įvairias administracines nuobaudas, areštus, vėliau visiškai išėjo iš namų ir daugiau negrįžo. Jau septyni metai kaip sutuoktiniai negyvena kartu. Atsakovas niekada nėra atėjęs aplankyti vaikų, jais nesirūpina, nesidomi jų gyvenimu. Kai buvo susitikę, atsakovas pasakė, kad sutinka ir nori skirtis. Sūnui I.J. G. iš A. G. yra prisiteistas išlaikymas, tačiau atsakovas jo visai nemoka. I.J. G. bei A.A. G. nuolat gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti vaikų gyvenamą vietą su ja. Ji sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovas lankytų, matytųsi ir rūpintųsi savo sūnumis, tačiau tik būdamas blaivus. Posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo sūnui A.A. G. iš atsakovo priteisimo, kadangi atsakovas nėra vaiko tėvas, o gimimo liudijimo vaiko tėvu įrašytas tik dėl to, kad vaikas gimė O. G. ir A. G. esant santuokoje.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui buvo paskelbta paieška, po kurios jis 2012-03-22 pats prisistatė į teismą, jam įteikti procesiniai dokumentai ir jam pranešta, kad teisme iškelta civilinė byla ir kad 2012-04-10 turi atvykti į teisme vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį (b.l.40,44,50-52,56-58). Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2 d.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko, pateikė teismui pastebėjimą, kad kol nenuginčyti duomenys gimimo įraše apie A. A. G. tėvą, ieškovė neturėtų atsisakyti reikalavimo dėl išlaikymo šiam vaikui iš atsakovo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2004-10-22 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota A. G. ir O. G. (D.) santuoka (b.l.5). Pateikti gimimo liudijimai įrodo, kad santuokoje gimė sūnūs I. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.6,38).

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Dėl santuokos nutraukimo.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti nerodė, jau daug metų negyvena kartu, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Iš pateiktų Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad atsakovas A. G. yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus (b.l.33-34). Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, nes vartojo alkoholį, narkotikus, gaudavo įvairias administracines nuobaudas, areštus, buvo teisiamas, paliko šeimą ir daug metų šeima nesirūpino, neprižiūrėjo ir neišlaikė vaikų, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d., taip pat tėvo pareigas vaikams. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ji su vaikais negyvena su atsakovu jau septynerius metus. Atsakovas per tuos metus ja ir vaikais nesirūpino, savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdė ir nevykdo. Buvo teistas už padarytus tyčinius nusikaltimus. Atsakovas po paieškos, nors ir žinodamas apie teismo posėdį, teismui prašymų nepateikė, į posėdį neatvyko. Tai tik patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio, tėvo pareigas ir šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 str.).

Dėl turto padalijimo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, atsakovo vardu registruotos keturios transporto priemonės, kurios yra areštuotos, dėl dviejų automobilių (Mercedes Benz C280, 1996 m. v/(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1987 m., v/n (duomenys neskelbtini) atsakovo įgytų santuokoje su ieškove metu, ieškovė pretenzijų nereiškė, šis turtas nėra įtraukiamas į dalintino turto masę (b.l.7-8;26,30).

Ieškovė patvirtino, kad kreditorių neturi. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kylančių iš prievolių ryšium su bendrais šeimos poreikiais tenkinimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Išlaikymas (po 500 Lt kas mėnesį) A. G. ir O. G. sūnui I. J. G. priteistas iš atsakovo 2008-11-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-475-459-2008, kuris yra įsiteisėjęs (b.l.9-10), todėl šis klausimas šioje byloje nebesprendžiamas. Ieškovė, tikslindama ieškininius reikalavimus, prašė priteisti sūnui A.A. G. išlaikyti po 200 Lt kas mėnesį iš atsakovo iki vaiko pilnametystės, šio reikalavimo 2012-04-10 vykusio teismo posėdžio metu atsisakė, kadangi ieškovės teigimu atsakovas nėra vaiko tėvas, o gimimo liudijimo vaiko tėvu įrašytas tik dėl to, kad vaikas gimė O. G. ir A. G. esant santuokoje, ieškinio atsisakymo pasekmės dėl šio reikalavimo, t.y. kad bylą nutraukus šiuo pagrindu, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, ieškovei yra išaiškintos ir žinomos (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.). Nors teismas šeimos bylose yra aktyvus, tačiau ieškovės pareiga suformuluoti ieškinio reikalavimą, taip pat ieškovė turi teisę savalaikiai keisti ieškinio reikalavimą, bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio ar jo dalies reikalavimų (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 141 str., 142 str. 1 d.). Kadangi ieškovei yra išaiškintos reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsisakymo pasekmės, ji neketina ateityje reikšti pretenzijų atsakovui, kuris jos teigimu nėra vaiko tėvas, o įrašytas į gimimo liudijimą tik formaliai pagal įstatymus, todėl teismas nutaria tenkinti ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo A. G. sūnui A. A. G. bei su tuo susijusio reikalavimo nustatyti ieškovei uzufrukto teisę tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovei išaiškintina, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str. 1 d.). Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.). Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 str. 2 d.). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių sūnų I. J. G. ir A. A. G. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovai, kurie posėdžio metu nurodė, kad jie neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nepilnametis A. A. G. gyvena kartu su vaiko motina užsienyje (Šveicarijoje), kitas nepilnametis vaikas I. J. G. gyvena su seneliais S. ir G. D., adr. (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos šiam vaikui nustatymo, globėju paskiriant G. D. (b.l.64). Teismas neturi duomenų, kad I. J. G. būtų paskirta laikinoji ar nuolatinė globa. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad I.J. G. tėvas (vaiko gimimo liudijimas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-11-29 įsiteisėjusi nutartis civilinė byloje Nr. 2-2788-772/2008) ir A.A. G. tėvu įrašytas asmuo savo tėvo pareigų nevykdo, yra ne kartą baustas administracine ir baudžiamąja tvarka, piktnaudžiauja alkoholiais gėrimais, t.y. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, teismas I. J. G. ir A. A. G. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jų motina – ieškove O. G. (CK 3.169 str.).

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatoma, atsižvelgiant į vaikų interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Bendravimo su vaikais teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Ieškovė reiškia teismui reikalavimą leisti atsakovui lankyti ir susitikti su vaikais tik jam esant blaiviam. Teismo sprendimu nustatant tėvų bendravimo su vaikais tvarką abiems tėvams sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos, kuriomis jie turi teisę naudotis ir pareigą vykdyti. Pažymėtina, kad asmens blaivumas / neblaivumas, jo dydis yra vertintini kiekvienu konkrečiu atveju. Neaišku, kas tą galėtų kontroliuoti. Įstatymo nuostatos apie bendravimo pobūdį, kaip nuolatinį ir tiesioginį procesą, sąlygoja, kad bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tėvų su vaikais dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, prižiūrint institucijai, negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-650/2002). Kiekvienu konkrečiu atveju vienas iš vaikų tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, matydamas, kad vaiko sveikatos būklė ar kito skyrium gyvenančio vaiko elgesys, būsena, leidus bendrauti ar išsivežti iš namų vaiką, galėtų pakenkti vaikų sveikatai ar saugumui, gali to neleisti.

Spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas pripažįsta, kad bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra netikslingas, kadangi ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su vaikais bendrautų, o ieškovės prašymas leisti atsakovui su vaikais bendrauti su vaikais tik jam esant blaiviam atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokia bendravimo su vaikais tvarka įstatymų nustatyta tvarka negalėtų būti kontroliuojama, be to tokio pobūdžio apribojimas neproporcingai apribotų atsakovo teises. Ieškovė, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, kiekvienu konkrečiu galėtų neleisti neblaiviam asmeniui bendrauti su vaikais, jei tai pakenktų jų saugumui. Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.) .

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., b.l.4,16). Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis.

Valstybės biudžetui 7,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir O. G. (ikisantuokinė pavardė D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2004 m. spalio 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. G. kaltės, paliekant santuokines pavardes – G., G..

Nustatyti nepilnamečių vaikų I. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. G..

Priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą sūnui A. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei su tuo susijusio reikalavimo nustatyti ieškovei uzufrukto teisę tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. G. 139,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ieškovės O. G. naudai.

Atmesti ieškovės reikalavimą leisti atsakovui A. G. lankyti ir susitikti su vaikais I. J. G. ir A. A. G. tik esant blaiviam.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.