Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas

1) 2021 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 6 MGL dydžio baudos bausme, bausmę atlikęs; 2022 m. sausio 27 d. įtrauktas į Probuojamų asmenų registrą, 2022 m. liepos 27 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro, baudą sumokėjęs;

2) 2023 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2023 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2023 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2024 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie neva parduodamas kompiuterio detales- procesorius, 2024-02-26 su juo (A. G.) susiekė D. O., siekdamas nusipirkti iš šeimoje gautų pinigų kompiuterio procesorius, susitarus dėl sandorio D. O. iš savo banko Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-02-26, būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), atliko du pavedimus 83 Eur ir 145 Eur, į jo pažįstamo L. V. banko Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kompiuterio procesorių D. O. iki šiol taip ir negavo ir už procesorių sumokėtus pinigus neatgavo, jis apgaule įgijo svetimą turtą padarydamas nukentėjusiajai 228 Eur žalą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad reikėjo pinigų, todėl įdėjo skelbimą, kad parduoda procesorių ar monitorių. Įvykis galėjo būti 2024-02-26. Žmogus susidomėjo ir parašė. Jam nusiuntė sąskaitos numerį ir jis pervedė pinigus. Kadangi savo sąskaitos neturėjo, tai paprašė draugo L. V. leisti pasinaudoti jo sąskaita. Pinigus pervedė per du kartus. Sumos buvo 83 ir 145 Eur. Už tai, kad draugas nuimtų pinigus, jam pažadėjo 20 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėdamas skelbimą jau iš anksto žinojo, kad nieko neparduos. Dabar supranta, kad pasielgė netinkamai, gailisi dėl tokio savo elgesio. Dabar dirba garaže su draugu, poliruoja automobilius. Šiuo metu yra bandomasis laikotarpis, kai jis praeis ir jei bus viskas gerai, tai įdarbins oficialiai.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. G. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be A. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

I. O. protokolu- pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad nepilnametis sūnus D. O. iš santaupų norėjo nusipirkti kompiuterinę dalį - procesorių. 2024-02-26 internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) radęs tinkamą prekę būdamas namie adresu (duomenys neskelbtini), už ją bankiniu pavedimu iš jam priklausančios Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 83 eurus į L. V. priklausančią banko Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Už valandos laiko su tuo pačiu asmeniu susitarus dėl dar vieno procesoriaus mano sūnus iš minėtos savo banko sąskaitos pervedė dar 145 eurus į tą pačią L. V. priklausančią banko sąskaita. Prekė turėjo būti išsiųsta sekančią dieną, tačiau gauta nebuvo, pardavėjas skambučius ignoruoja, pinigų negrąžino. Bendrai sukčiavimo būdu padaryta 228 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1-2).

Liudytojos I. O. apklausos protokolu, kuriame ji paaiškino, kad parodymus duos jai suprantama lietuvių kalba. Kaip ir minėjo pareiškime, nepilnametis sūnus D. O. gim. (duomenys neskelbtini), iš santaupų kurias gavo šeimoje norėjo nusipirkti kompiuterinę dalį procesorių. 2024-02-26 internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) radęs tinkamą prekę susisiekė su skelbimo autoriumi. Skelbimo ID nežino. Bendravimas vyko SMS žinutėmis telefono numeriu, kurį jis nurodė skelbime (duomenys neskelbtini). Sūnaus telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2024-02-26 bendravimo metu buvo sutarta, kad jis parduos kompiuterio procesorių „AMD Ryzen 5 5600X“ už 83 eurus. Buvo sutarta, kad mokėjimas bus vykdomas bankiniu pavedimu po ko gavus pinigus bus išsiųsta prekė. Pardavėjas nurodė savo sąskaitos rekvizitus L. V. Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Sūnus 2024-02-26 d. būdamas namie adresu (duomenys neskelbtini), už ją bankiniu pavedimu iš jam priklausančios Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė sutartą sumą. Vėliau, po valandos asmuo su kuriuo bendravo dėl prekės paklausė ar daugiau nieko nereikia, sutarė nupirkti dar vieną procesorių „Intel Core i5-13600KF“ už 145 eurus. Viskas vyko taip pat sūnus vėl iš savo banko sąskaitos pervedė sutartą sumą L. V. priklausančią banko Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pasitikėdamas žmogumi bendrai už sutartas prekes pervedė 228 eurus. Prekės buvo sutarta, kad bus išsiųstos sekančią dieną. Po poros dienų sūnus pradėjo įtarti, kad galimai jį apgavo, kadangi negavo nei jokio siuntimą patvirtinančio dokumento nei siuntos. Bandant susisiekti su pardavėju telefonu, sūnus to padaryti iš savo telefono negalėjo, kadangi buvo užblokuotas, o skambinant jai iš savo telefono numerio buvo kvietimo signalas, bet niekas telefono ragelio nepakėlė po ko vėliau jis buvo visai išjungtas. Supratę, kad buvo apgauti kreipėsi į policijos komisariatą. Kadangi norėjo viską išsiaiškinti gražiai, būtų užtekę, kad gražintų pinigus. Paprašė policijos darbuotojo su juo susisiekti dėl šio situacijos nepradedant jokio tyrimo, kadangi žinojo jo telefono numerį ir banko sąskaitos numerį manė, kad tai nebus sudėtinga. Policijos pareigūnui susisiekus su asmeniu, išsiaiškino, kad sukčiavimą sugalvojo ir gautus pinigus pasiėmė jo draugas pasinaudojęs ne savo banko sąskaita. Nurodė, kad jam nesvarbu, pinigų negrąžins, turi ne vieną tokia bylą. Supratę, kad kitos išeities nėra kreipėsi su pareiškimu (1 t., b. l. 34).

Banko sąskaitos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas L. V., AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Sąskaitos išrašas 2024.02.01 – 2024.04.01“. Pateiktame banko sąskaitos išraše matomos įvairios bankinės operacijos atliktos laikotarpyje nuo 2024-02-02 iki 2024-03-26. 2024-02-26 matomas gautas 83,00 Eur pavedimas į sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „Už cpu“. 2024-02-26 matomas gautas 145,00 Eur pavedimas į sąskaitą pavedimas iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „i5 13600kf“ (1 t., b. l. 52).

Įtariamojo L. V. apklausos protokolu, kuriame jis paaiškino, kad praėjusių metų vidurį, jis savo draugui, kurio vardas ir pavardė A. G., jam yra apie (duomenys neskelbtini), pasakė savo banko sąskaitos esančios Swedbank sąskaitos numerį. A. pats paprašė manęs jam duoti mano sąskaitos numerį, kadangi jam kažkas iš giminaičių galėtų pervesti pinigų. Kiek žino jis pats jokios banko sąskaitos nei viename banke neturi. Jis nieko blogo neįtardamas davė jam Swedbank sąskaitos numerį. Kiek pamena jis paprašydavo į mėnesį kokį kartą ar du, kad kažkas galėtų jam pervesti į mano sąskaitą pinigus. Po pervedimų dažniausiai A. G. manęs paprašydavo, kad jis tuos pinigus bankomate nuimtų ir paduotų grynais pinigais. Dažniausiai būdavo ne daugiau kaip 100 eurų, tačiau sumos buvo įvairios. Jau šių metų pavasarį į namų adresą pradėjo gauti laiškus iš policijos, lyg tai buvo protokolai, jis juos perskaitęs suprato, kad tai kažkokie nešvarus A. reikalai. Kiek yra girdėjęs, kad A. šiuo metu yra uždarytas į kalėjimą. Jis taps šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jis jokių skelbimų į (duomenys neskelbtini) portalą nedėjo, jokių kompiuterio dalių jis nepardavinėjo ir jokių pinigų iš kitų asmenų nėra gavęs asmeniškai. A. telefono numerio jis negali nurodyti, nes tiesiog nutraukė su juo visus ryšius ir jo telefono numerį ištrynė. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) jam nėra girdėtas ir jis jo nežino. Nežino ar A. galėtų naudotis šiuo numeriu. Labai dažnai A. tiesiog skambindavo jam vis iš kito numerio, jis yra jo klausęs kodėl jis taip dažnai keitė telefono numerius, tačiau jis jam nieko apie tai nepasakė ir nieko neaiškino. Su A. yra pažįstami apie 4 metus, susipažino profesinėje mokykloje (duomenys neskelbtini). Kiek žino, A. gyvena pačiuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kažkur (duomenys neskelbtini). Daugiau jokiems savo draugams jis ar kitiems pažįstamiems nėra davęs savo Swedbank sąskaitos numerio. Gavęs laiškus iš policijos jis bandė klausti A. kas atsitiko, tačiau šis atsakė, kad tai ne jo reikalas ir kad nesirūpintų (1 t., b. l. 74).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2024-10-10 nutarimu, kuriame užfiksuota, jog ikiteisminis tyrimas L. V. atžvilgiu nutrauktas (1 t., b. l. 81-84).

Įtariamojo A. G. apklausos protokolu, kuriame jis paaiškino, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Galimai 2024-02-26 jis įdėjo skelbimą į (duomenys neskelbtini) portalą apie parduodamą procesorių. Į skelbimą atsiliepė kažkoks tai vaikinas. Jie su juo susirašinėjo žinutėmis. Jis jam turėjo parduoti du procesorius, vieną už 83 eurų, kitą už 145 eurų. Jie susitarė dėl sandorio. Pinigus vaikinas pervedė į jo pažįstamo L. V. sąskaitą, vėliau L. jam tuos pinigus nuėmė nuo savo sąskaitos ir jam padavė. Apie 2023 metų gruodžio mėnesį jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), neturėjo darbo, negalėjo jo susirasti, dėl pinigų stygiaus nusprendė taip užsidirbti. L. V. nieko apie jo apgavystes nežinojo ir nieko neįtarė (1 t., b. l. 102-103).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Nagrinėjant bylą teisme ir viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad A. G. kaltė visiškai įrodyta ne tik jo paties parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis 2024-02-26 apgaule įgijo svetimą turtą padarydamas nukentėjusiajai 228 Eur turtinę žalą. Padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, nusikalstama veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, šiuo metu teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 128-134), baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 113-126), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Tokios nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad A. G. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, todėl teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis), nustatant bausmės trukmę didesnę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies minimumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalūs pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą A. G., tačiau teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra teisiamas jau šeštą kartą, kas rodo, kad kaltinamasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia ir neketina keisti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinė laikmena, paliktina saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. G. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinę laikmeną, palikti saugoti kartu su byla.

Išaiškinti A. G., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti pats atlikti arešto bausmę į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 8 414 35502) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.