Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės K. V. atstovei adv. Z. Kastėnienei ir atsakovo A. J. atstovei kuratorei adv. Jūratei Kručaitei ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei E. Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir kitų klausimų susijusių su išlaikymo priteisimu išsprendimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, ŠVTAS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės ir atsakovo A. J. santuoka buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5400-05/2004.

Tuomet atsakovas pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, įsipareigojo nepilnamečiam sūnui L. J. mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 litų (dabar 43,44 Eur) iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis tuo, kad atsakovas nevykdė teismo sprendimo bei pareigos teikti sūnui išlaikymą, atsakovė buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškimu mokėti šalių sūnui L. J., išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo. Nuo ieškovės kreipimosi dienos Vaikų išlaikymo fondas šalių sūnui už tėvą moka kas mėnesį po 40 eurų. Be abejo, tokios sumos sūnui neužtenka.

2016 m. vasario 1 dienai atsakovas turi sūnui 2 298,07 eurų išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė laiko, būtinu paminėti, jog nuo pat jos ir atsakovo gyvenimo skyrium momento, atsakovas sūnumi visiškai nesirūpina ir nesidomi, vaikui jis abejingas; nežino kaip sūnus auga, ar sveikas, kaip jam sekasi mokykloje, kas jo draugai, kokie pomėgiai, per 12 metų nei karto jam nepaskambino, nepasveikino sūnaus gimtadienio proga, nei karto nenupirko jam jokios nors ir menkos dovanėlės. Paskutinį kartą sūnus matė savo biologinį tėvą, atsakovą A. J., atsakovo motinos namuose. Šalių sūnus L. palaiko ryšį su atsakovo motina, retkarčiais pas ją nuvažiuoja ir ten buvo susitikęs su savo tėvu, gal prieš 6 - 7 metus, nuo to laiko apie atsakovą nei ieškovė, nei šalių sūnus neturi jokių žinių.

Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui L. nustatymo praėjo daugiau kaip 11 metų, o tuomet kai ieškovė skyrėsi su atsakovu, sūnui L. nebuvo nė 1 metų ir 6 mėnesių, o dabar jam greitai (duomenys neskelbtini) jau bus 13 metų. Visus šiuos metus ieškovė viena išlaiko sūnų, nes atsakovas nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo ir turi vaikui didelę įsiskolinimo sumą.

Šalių vaikas auga, jo poreikiai didėja. Ieškovei vienai išlaikyti vaiką labai sunku (ieškovė turi dar vieną sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), antroje santuokoje). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra apie 372,54 eurų į mėnesį. Iš šios sumos ji su vaikais ir gyvena. Ieškovės antras sutuoktinis šeimai nepadeda, nes jie gyvena atskirai. Ieškovės materialinė padėtis nėra gera: neturi jokio registruotino kilnojamojo turto, o 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), yra jos ir sutuoktinio A. V. bendroji jungtinė nuosavybė, jis yra įkeistas bankui, nes pirktas už paskolines lėšas. Ieškovės antra santuoka faktiškai irgi yra iširusi, šiuo metu ruošiamas ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo. Vadovaujantis išdėstytu, akivaizdu, kad ieškovei vienai išlaikyti sūnų L. labai sunku, todėl jai finansiškai nuolat padeda jos tėvai. Ieškovė neišlaidauja, gyvena su vaikais labai kukliai, pati sau lėšų skiria minimaliai.

Teismui kartu su ieškiniu ji pateikė pajamų - išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad nepilnamečiam sūnui išlaikyti, tenkinant jo minimalius poreikius, reikia skirti apie 371 eurą į mėnesį, bet ieškovė tokios sumos jam skirti negali, nes neleidžia jos pajamos. Vaiko maistui reikia skirti į mėnesį apie 90 eurų, drabužiams - apie 21 eurą, avalynei - apie 20 eurų, apatiniam trikotažui - apie 5 eurus, higienos, sanitarijos priemonėms - apie 20 eurų, komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) - apie 33 eurus, mokyklinėms prekėms bei lavinimui skirtos lėšos (uniforma, pratybos, sąsiuviniai, sportinė apranga, sportbačiai, knygos, rašymo priemonės ekskursijos bei kt.) - apie 50 eurų, atostogos (kaupiamos lėšos) - apie 50 eurų, vaistams, vitaminams - apie 40 eurų, kišenpinigiai (įeina ir maistas mokykloje) - apie 15 eurų, telefonui - apie 7 eurus, nenumatytos išlaidos - apie 20 eurų,

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas išlaikyti sūnų visada vengė.

LR CK 3.201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmes pasikeitė šalių turtine padėtis, vaiko poreikiai arba priteista nepilnamečio vaiko išlaikymui suma neatitinka proporcingumo principo.

Abu tėvai turi vienodomis teisėmis dalyvauti vaiko auklėjime ir abu privalo vaiką išlaikyti. Ieškovė laisvų lėšų neturi, nekilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti taip pat neturi, todėl ir paauglio vaiko tėvas privalo išlaikyti savo sūnų ir juo rūpintis. Esant tokiai situacijai, būtina keisti išlaikymo dydį.

Vadovaujantis išdėstytu, LR CK 3.201 str., 3.194 str., 3.191 str., 3.196 str. 1d. 1 p, LR CPK 111 str., 135 str., 96 str., ieškovė teismo prašė:

1. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-5400-05/2004) nustatyto vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui sūnui L. J., (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,50 Eur į mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatytą tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

2. Paskirti vaiko motiną, ieškovę K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

3. Priteisti iš atsakovo valstybei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal VGTP tarnybos pažymą, kurį teismui bus pateikta iki teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

LR CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o LR CPK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas A. J. neturi galimybės sūnaus išlaikymui skirti tokią sumą, kokią galimai skiria ieškovė.

Jo turtinė padėtis yra labai bloga. Tas faktas, kad sūnaus išlaikymui jis turi 2 298,07 eurų įsiskolinimą, įrodo, kad ir ateityje jis negalės mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovė nepateikė duomenų ar atsakovas kur nors dirba, ar turi kokių nors pajamų.

Tokiu būdu, nekyla abejonių, kad atsakovas A. J. neturi galimybės mokėti po 175,50 eurų kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Kaip jau minėta, sūnaus išlaikymui tokios sumos neskiria ir ieškovė K. V..

Todėl iš atsakovo A. J. sūnaus išlaikymui priteistina ne daugiau kaip 50 eurų kas mėnesį arba ieškinys atmestinas.

Atsakovas remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. teismo prašė:

1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-5400-05/2004) nustatyto vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiam sūnui L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 eurų kas mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės arba ieškinį atmesti.

Kadangi ieškovės darbo užmokestis irgi nėra didelis, todėl daro išvadą, kad ir ji taip pat negali skirti šalių sūnaus L. išlaikymui po 175,50 Eur kas mėnesį.

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis.

Papildomai atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jai nesuprantama kodėl nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas toks gana didelis išlaikymo dydis. Paaiškino, jog atsakovo sūnaus išlaikymui ieškovės prašoma suma yra gana didelė ir nėra pagrindo kol kas reikalauti iš vaiko tėvo mokėti tokią sumą, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį šalyje. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią ekonominę situacija ir į atsakovo galimą darbo užmokestį, manytina, kad tėvas sutiktų su ieškovės reikalavimu padidinti sūnui reikalingo išlaikymo dydį tik iki 50,00 Eur per mėnesį, kadangi tai atitiktų ir tėvo finansines galimybes bei sūnaus poreikius. O nustačius didesnį išlaikymo dydį, tėvui būtų padaryta materialinė žala. Todėl prašė teismo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo jos nurodytą išlaikymo dydį.

Remiantis išdėstytu atsakovo atstovė prašė teismo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio ir jį padidinti nuo 150 Lt (43,44 Eur) iki 50,00 Eur, įpareigojant atsakovą šią sumą mokėti kiekvieną mėnesį sūnaus L. J. išlaikymui iki pastarojo pilnametystės.

Atsakovas nepateikė teismui į bylą rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus.

Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų buvo išsireikalauti papildomi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (CPK 376 str. 1d.).

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai.

Išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, į tai, jog tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams, ieškovės K. V. ieškinyje pateiktą prašymą priteisti iš atsakovo A. J. sūnaus L. J. išlaikymui po 175,50 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, laiko pagrįstu ir teisėtu.

Teigė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Skyrius, gindamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovės teigimu, A. J. teikiamas išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko vystymosi ir ugdymosi poreikių, daro išvadą, kad yra tikslinga patenkinti ieškovės reikalavimą ir pakeisti 2004-11-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiant atsakovui A. J. nustatytą išlaikymo dydį ir jį padidinant.

Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, tikslinga spręsti teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Papildomai atstovė nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 350 Eur per mėnesį. Kadangi po vaiko tėvų santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių sūnui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to ilgą laiką geranoriškai nedaro. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, sūnaus L. J. išlaikymui atsakovas A. J. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Lt (šiuo metu 43,44 Eur) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (9 b.l.). Vaiko tėvai santuoka yra nutraukę ir gyvena atskirai. Ieškovė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį (13 b.l.). Atsakovas nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų (31-32 b.l.). Tačiau atsakovas savo vardu viešame registre buvo įregistravęs daug kilnojamųjų daiktų (54-57 b.l.). Atsakovo atstovė atsiliepime ir paaiškinime teismui dėl ieškovės ieškinio reikalavimo atsakovui nurodė, kad vaiko tėvas gali būti nepasiruošęs sūnaus išlaikymui mokėti gana didelio dydžio išlaikymo išmokas, kurių prašė ieškovė, todėl atsakovo atstovė ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tėvas galėtų mokėti tik po 50 Eur kas mėnesį. Su tokiais atsakovo atstovės motyvais teismas sutinka tik iš dalies, kadangi atstovas nenurodė dėl kokių priežasčių kaip vaiko tėvas to nedarė reguliariai anksčiau, atsižvelgiant į padidėjusius sūnaus poreikius ir dėl ko susidarė 2 297,07 Eur skola (14 b.l.). Kaip jau minėta L. J. yra paauglys ir mokosi vienoje iš Šiaulių miesto progimnazijų (15 b.l.). Nors atsakovas pagal teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsipareigojo ir privalėjo sūnaus išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis vaiko išlaikymui skirtų periodinių išmokų nemokėjo, dėl to šią nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę perėmė valstybė (11-13 b.l.). Iš atsakovo atstovės pateiktų argumentų ar teismo išsireikalautų rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau anksčiau pagal viešo registro duomenis buvo įgijęs nuosavybės teisę į 64 lengvuosius automobilius nuo 2011-12-16 iki 2012-03-28, kurie buvo įregistruoti jo vardu (54-57 b.l.). Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas ir pasikeitus ekonominei padėčiai šalyje, toliau visai nevykdė savo kaip tėvo pareigų nepilnamečiam sūnui. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo sūnus yra paauglys ir jo sveikatos palaikymui, reikalingos ir papildomos išlaidos (15 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (dabar 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (dabar 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litus (dabar 3,48-5,79 Eur) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą konkretiems vaiko poreikiams apskaityti yra sudėtinga, o be to ir neįmanoma, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra įsipareigojęs, pagal to meto ekonominę situaciją teikti sūnui L. J. išlaikymą. Minėtu teismo sprendimu patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatant atsakovo sūnui reikalingą išlaikymą, buvo siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Tačiau šiandien individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir kitą jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Šalių sūnus šiuo metu lanko vieną iš miesto progimnazijų ir šioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas, siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau minėta, yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat ieškovė siekia, kad sūnus savo pomėgius galėtų realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3. 192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia sūnų, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jis neteikia vaikui išlaikymo. Be to atsakovo siūlomas išlaikymo dydis skirtas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) sūnaus poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet vaiko motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toliau toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas. CK 3. 201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarimo) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių ir išlaikytinio padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio šalių nustatytas ir teismo patvirtintas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3. 201str. 1 d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 175,50 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, atsižvelgia ir į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo, o visa jo vaiko išlaikymo našta teko vaiko ir motinos artimiesiems arba valstybei. Tačiau teismas mano, jog už atsakovą valstybės jo sūnui mokamos išmokos negali būti neįskaitytos į priteistino išlaikymo dydį, kadangi valstybė šias išmokas prisiteis iš atsakovo. Todėl regreso tvarka teismui šią dalį sumos priteisus iš atsakovo valstybei, būtų papildomai apsunkinta vaiko tėvo turtinė padėtis. Dėl to ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, o iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis padidintinas iki 135,50 Eur, (minusavus 40 eur), ir šioje dalyje šis ieškovės reikalavimas atsakovui atmestinas.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškovo atstovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).

Ieškovės K. V. atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Be to kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo, tai visos kitos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir tas nuo kurių ieškovė įstatymu yra atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto L. J. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Papildomai atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad atsakovui ir toliau vengiant teikti sūnui reikalingą išlaikymą, ji turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl patraukimo atsakovo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką) ar BK 245 str. (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės K. V. ieškinį atsakovui A. J. tenkinti iš dalies.

2. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkto nuostatą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo ir ją išdėstyti taip: ,,Atsakovas A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 135,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 50 ct) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2016-02-26 iki vaiko pilnametystės.“

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas 121,82 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 82 ct) už advokato teisines paslaugas ieškovei pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2015-12-01 sprendimą Nr. SP-4178-(7.3479) ir kuratorės išlaidoms atlyginti.

4. Įpareigoti VGTPT Šiaulių skyrių išmokėti kuratorei Jūratei Kručaitei (gim. (duomenys neskelbtini), adv. S. Šulcaitės padėjėjai) 51,41 Eur ( penkiasdešimt vieną eurą 41 ct).

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 49,00 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas didesnes išmokas.

6. Sprendimą dėl padidinto išlaikymo L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

7. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.