- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1-353-749/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-012-18-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- E. B.
dalyvaujant prokurorei R. M., kaltinamajam E. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2011 m. lapkričio 28 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) , bute adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną smūgį metaline lazda savo tėvui R. B. į galvą ir ne mažiau dviejų smūgių ta pačia lazda R. B. į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje, dešinio alkūnkaulio lūžį, taip nukentėjusiajam R. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 38 str. asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.
Teismas patvirtindamas kaltinimą, rėmėsi paties kaltinamojo E. B. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. G 1424/11(05), asmens blaivumo testu, nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, taip pat kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis E. B. kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną namuose ir ne tik, gėrė alų, vyną ir degtinę. Kartu namuose gyvena su neįgaliu tėvu R. B.. Begeriant susiginčijo. R. B. pradėjo mosikuotis ramentais, kuriuos buvo pasidėjęs prie lovos. Tada atėmęs ramentus, sudavė tėvui keletą smūgių į galvą ir į ranką. Savo poelgį vertino blogai. Teigė, jog konfliktas kilo dėl padauginto alkoholio ir pasikarščiavimo. Iš asmens blaivumo testo Nr.2785, matyti, kad 2011-11-29, 00.11 val., E. B. nustatytas 3.23 promilių girtumas (b.1. 61).
Nukentėjusysis R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad dėl sąnarių ligos negali vaikščioti, naudojasi invalido vežimėliu. Sūnus E. B. gyvena kartu, tame pačiame bute, tačiau tingi dirbti, nedirba, gyvena iš jo ir motinos pinigų. 2011 m. lapkričio 28 d. vakare E. B. grįžo į namus neblaivus, atsinešė alkoholinių gėrimų. Jiedu su sūnumi išgėrė, jis išgėrė apie 2 bokalus alaus, tačiau jautėsi blaivus, kai pradėjo žodžiais pyktis su sūnumi. Prie lovos stovėjo invalido vežimėlis. Konflikto metu sūnus sugriebė vežimėlį, tempė jį į savo pusę. Jis pagalvojo, kad sūnus nori iš jo atimti vežimėlį, atiduoti įstaigai, kuri išduoda vežimėlius, išsigando, kad nebeturėdamas vežimėlio nebegalės judėti. Jis laikė vežimėlį, sudavė smūgį ranka sūnui į veidą, kad tas neatimtų iš jo vežimėlio. Abu buvo įsikarščiavę. Tada sūnus pačiupo metalinę invalido lazdą, gulėjusią prie lovos ir vieną kartą sudavė jam per galvą. Jis dengėsi galvą rankomis, sūnus dar 2-3 kartus sudavė lazda ir pataikė į rankos dilbį, kurį sulaužė. Tada, pamatęs, kad tėvui iš galvos bėga kraujas, išėjo į kitą kambarį. Jis išsikvietė pagalbą telefonu 112, buvo išvežtas į ligoninę. Medikai dėl sužalojimo iškvietė policiją. Po įvykio sūnus atsiprašė, jis sūnui atleido. Civilinio ieškinio nereiškia (b.1.26-27). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. B. parodė vietą lovoje, kurioje tuo metu sėdėjo, kai sūnus jį sumušė metaline lazda. (b.l. 31-36) Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2011-12-21 specialisto išvados Nr. G 1424/11(05), matyti, jog R. B. nustatyta muštinė žaizda galvoje, alkūnkaulio lūžis. Dėl dešinio alkūnkaulio lūžio R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, (b.1.40).
Taigi, ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pasitvirtino visiškai, tai yra kad E. B., būdamas girtas, konflikto metu, smurtaudamas prieš šeimos narį tėvą R. B., sudavė jam vieną smūgį metaline lazda (ramentu) ir ne mažiau dviejų smūgių ta pačia lazda į dešinę ranką, tuo padarydamas muštinę žaizdą galvoje, dešinio alkūnkaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl kaltinamojo E. B. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kvalifikuotas teisingai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vertina padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. E. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, tačiau prieš artimą asmenį – tėvą. Kaltinamasis E. B. neteistas (b.l. 64), administracine tvarka nebaustas (b.l. 65, 69), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (b.l. 68), gyvenamojoje vietoje E. B. atžvilgiu nusiskundimų negauta (b.l. 69). Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vadovaujantis LR BK 41 str. nustatytomis bausmės paskirtimis, taip pat vertinant nukentėjusiojo bei prokuroro poziciją, teismas daro išvadą, kad vienintelė įstatyme numatyta bausmė bus laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Civilinio ieškinio nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba būti registruotam Darbo biržoje per likusį bausmės atidėjimo laikotarpį, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms, taip pat vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72 ² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.