- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-107-628-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Viktoras Dovidaitis, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. B., A. N.
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-107/2011
2.4.6., 2.4.7.
2011 m. sausio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Viktoro Dovidaičio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynėjams adv. Juozapui Puškoriui, Aleksandrui Asovskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir A. N. skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.
A. N. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. N. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., ši bausmė subendrinta su 2008-12-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.
A. B. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl M. S. priklausančių dokumentų) išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. ir A. N. nuteisti už tai, kad 2009-12-01, apie 15 val., veikdami kartu, viešoje vietoje - prie namo Trimitų g. 7, Vilniuje, A. N. užmetus ant kaklo šaliką ir užkalbinus, tokiu būdu atitraukus A. R. dėmesį, A. B. iš nukentėjusiojo drabužių kišenių pagrobė 25 Lt, iš rankinės pagrobė 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 80 Lt asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. vardu, viso pagrobė svetimo turto 125 Lt vertės ir fizinio asmens dokumentus.
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, radęs pasiėmė sau ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - M. S. neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2009-12-01, 15 val., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 str. 1 d.
Apeliaciniais skundais nuteistieji A. B. ir A. N. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti juos išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė, jog A. B. ir A. N. yra kalti dėl A. R. turto, tarp jų ir asmens tapatybės kortelės bei neįgaliojo pažymėjimo, pagrobimo. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje grindė vien abejotinais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nesant byloje jokių patikimų įrodymų ir nepašalinus akivaizdžių abejonių. Pažymima, kad per sulaikymą pas A. B. ir A. N. nebuvo rasti kiti nukentėjusiajam priklausantys daiktai – raktai, piniginė su joje buvusiais pinigais bei vaistai, atkreipiant dėmesį į tai, jog pastarųjų sulaikymas sekė iškart po nukentėjusiojo vagystės. Taigi, per sulaikymą dalyvavę pareigūnai turėjo rasti šiuos daiktus asmens kratos metu arba bent jau matyti, kur jie buvo išmesti. Tačiau abu per sulaikymą dalyvavę policijos pareigūnai į šį klausimą taip logiškai ir neatsakė.
Tuo pačiu apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai nesiėmė priemonių tinkamai ištirti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šį manymą jie grindžia tuo, kad nusikaltimo vieta buvo filmuojama, todėl peržiūrėję filmuotą įrašą pareigūnai galėjo įsitikinti, jog, kaip ir teigia A. B., pastarasis priėjo prie nukentėjusiojo A. R. kad šį apgintų nuo agresyviai nusiteikusio vyriškio, o ne nukentėjusįjį apvogti. Apeliantų įsitikinimu, pareigūnai buvo suinteresuoti juos apkaltinti, nes nuo pat pradžių bandė paveikti nukentėjusįjį, kad šis juos apkaltintų. Šį manymą sustiprina ir tai, kad per sulaikymą dalyvavo 5 pareigūnai, o ne du, nors byloje figūruoja tik du pareigūnai. Be to, buvo ignoruojamas jų prašymas atlikti akistatą tarp jų ir nukentėjusiojo.
Nuteistoji A. N. nesutinka su nukentėjusiojo parodymų vertinimu. Pažymi, kad teisme pastarasis patvirtino, jog nieko neprisimena, apie nusikaltimo padarymo aplinkybes jam papasakojo pareigūnai. Tačiau nukentėjusysis taip pat sutiko, kad tarp jo ir kaltinamųjų vyko pokalbis dėl taksi, o tai jau patvirtina apeliantų nekaltumą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų gynėjai prašė skundus patenkinti.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. B. ir A. N. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistųjų A. B. ir A. N. kaltės padarius jiems nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., bei paskyrė bausmes laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Nors nuteistieji A. B. ir A. N. neigia, kad veikdami kartu pagrobė iš A. R. 25 Lt grynųjų pinigų, jo piniginę, raktus ir asmens dokumentus, tvirtindami, jog dokumentus, rastus pas A. B. asmens kratos metu, davė pats nukentėjusysis kaip užstatą, tačiau jų kaltė byloje įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. R. ir liudytojų A. L., R. S. parodymais, kurių pagrįstumu bei objektyvumu teismui netikėti nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai.
Taigi, iš nukentėjusiojo A. R. parodymų seka, kad 2009-11-30 buvo jo gimtadienis. Kažkokiame bare išgėrė porą bokalų alaus ir pasigėrė. Prie jo joks narkomanas priėjęs nebuvo ir pinigų jam neatidavė. Šiuo metu kaltinamųjų nepamena, pamena, kad kai prie jo priėjo policininkai ir pasakė, kad jį apvogė, jis apžiūrėjo savo kišenes ir krepšį, nerado pinigų, dokumentų, raktų nuo buto. Policijoje jam niekas poveikio nedarė, jis bendravo su tyrėja ir jai papasakojo viską ką prisiminė. Komisariate su juo bendravusi tyrėja tik bandė padėti jam prisiminti visas įvykio aplinkybes. Tyrėja jam parodė jo pažymėjimą, kurį jis atpažino kaip savo. Savo dokumentų jis niekada niekam neduoda (b.l. 207-208).
Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis A. R. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodydamas, kad 2009-11-30 šventė savo gimtadienį, gruodžio 1 dieną nuėjo į barą, turėjo 30 Lt, išgėrė bokalą alaus, liko 25 Lt, 20 Lt buvo kelnių kišenėje, 5 litai striukės kišenėje. Jis norėjo nueiti į turgų apsipirkti, tuo metu prie jo priėjo vaikinas ir mergina, siūlė iškviesti taksi ir nuvežti namo, klausė, ar jis turi pinigų. Kalbėdamiesi jie ėjo link Trimitų gatvės, mergina jam ant kaklo užmetė šaliką, jį gudriai vyniojo, rodė dėmesį, vaikinas ėjo šalia. Po to vaikinas pasakė, kad eina kviesti taksi ir jie abu nuėjo, o jį paliko. Jis apsižiūrėjęs pastebėjo, kad rankinėje nėra vaistų, 20 Lt vertės piniginės, kurioje buvo 80 Lt vertės jo asmens tapatybės kortelė ir neįgaliojo pažymėjimas, nerado 25 Lt, striukės kišenėje nerado rakto nuo buto. Daugiau prie jo niekas priėjęs nebuvo. Tuo metu prie jo priėjo policininkas ir jie nuėjo į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą (b.l. 18-19).
Įrodant A. B. ir A. N. kaltę pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. L. ir R. S. parodymais. Šių liudytojų parodymai viso bylos tyrimo bei teisme metu buvo vienodi, sutapo, todėl abejoti jų patikimumu teismui nebuvo pagrindo. Juolab, kad jokių motyvų, dėl ko šie liudytojai buvo ar yra suinteresuoti A. B. ir A. N. apkaltinimu apeliaciniuose skunduose nenurodyta, baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai kaip nors įtakojo nukentėjusįjį duoti kaltinamiesiems nepalankius parodymus.
Liudytojas A. L. parodė, kad kaip policininkas 2009-12-01 su R. S. dirbo kartu, buvo neuniformuoti. Pamatė neblaivų A. R., prie kurio priėjo abu kaltinamieji. A. N. bandė nukreipti nukentėjusiojo dėmesį vyniodama jam ant kaklo šaliką, tuo metu A. B. tikrino šio kišenes, kažką ištraukęs paėmė, po to iš rankinės ištraukė piniginę, ją apžiūrėjo, kažką paėmė, piniginę atidavė A. N.. Po to abu kaltinamieji nuėjo. Įtarę, kad šie asmenys A. R. apvogė, juos sulaikė. Paviršutinės apžiūros metu pas A. B. rado piniginę, kurioje buvo neįgaliojo pažymėjimas išduotas M. S. vardu, taip pat rado A. R. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę ir neįgaliojo pažymėjimą. Sulaikytus asmenis ir nukentėjusįjį pristatė į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą, vėliau ieškojo galimai išmestų pinigų ir piniginės, buvo jau tamsu, todėl nerado. Stebėdami nematė, kad prie A. R. būtų priėjęs koks nors kitas asmuo (b.l. 208-209).
Analogiškas įvykio aplinkybes parodė liudytojas R. S. (b.l. 210-211).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad A. B. asmens kratos metu taip pat buvo rasti ir paimti neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti A. R. vardu (b.l. 99-10).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant A. B. ir A. N. parodymus. Nuteistųjų parodymai teisingai įvertinti kaip jų pasirinktas gynybos būdas, nes aukščiau minėtų liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina, kad jokio narkomano nebuvo, A. N. nukreipiant nukentėjusiojo dėmesį, A. B. kratė šio kišenes, rankinę ir pagrobė A. R. priklausantį turtą. Šios išvados nepaneigia tai, kad sulaikymo metu nei pas A. B., nei pas A. N. nebuvo rasti kiti A. R. priklausę dingę daiktai.
Nepagrįsti apeliantų teiginiai apie tai, kad juos sulaikę pareigūnai turėjo matyti, kur buvo išmesti iš A. R. pagrobti daiktai. Kaip matyti iš liudytojų A. L. ir R. S. paaiškinimų, kaltinamieji iškraustę A. R. kišenes, iki jų sulaikymo spėjo nueiti apie 50-100 metrų, todėl akivaizdu, kad pastarieji turėjo galimybę išmesti nereikalingus daiktus. Tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasti dingę daiktai, nepaneigia A. B. ir A. N. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Įvykio vietos apžiūra buvo atliekama po įtariamųjų pristatymo į komisariatą ir jų apklausos, praėjus gerai valandai po nusikaltimo padarymo, esant tamsiam paros laikui, todėl daiktai galėjo būti nerasti dėl objektyvių priežasčių.
Tai, kad tyrimo metu nebuvo paimta neva įvykio vietą ir patį įvykį užfiksavusi video medžiaga, nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant bylos įrodymus teisme, kaltinamieji prašymo išreikalauti įvykio vietą užfiksavusį video įrašą, nepateikė; ar toks įrašas iš vis egzistuoja, t.y., ar yra filmuojama įvykio vieta, klausimo nekėlė. Tas pats pasakytina ir dėl įtariamųjų prašymo surengti akistatą tarp jų ir nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Iš protokolų apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą matyti, kad kaltinamieji su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidavo, prašymų neturėjo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baigiant parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, kaltinamieji prašymų išreikalauti įrodymus nepateikė (205 l.), prašymų, papildymų baigiant įrodymų tyrimą teisme, nebuvo (212 l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, aptartų įrodymų vertinimą jų nuoseklumo, atitikimo vienų kitiems prasme, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apeliantų skundus ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį juose išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistųjų A. B. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.