- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- eI-8410-1047/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02967-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Linas Blažulionis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) gautas pareiškėjo M. N. (toliau – pareiškėjas) skundas atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – arba atsakovė, arba Agentūra), kurį 2016 m. rugpjūčio 9 d. patikslinęs, pareiškėjas prašė panaikinti 2016 m. birželio 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 (toliau – Raštas), įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-245“ (toliau – Sprendimas) pareiškėjui paskirtos sankcijos dydį ir sumažinti paskirtą sankciją nuo 222 827,00 Lt (dviejų šimtų dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų) iki 111 413,50 Lt (vieno šimto vienuolikos tūkstančių keturių šimtų trylikos litų penkiasdešimt centų) (32 267,60 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų šešiasdešimt euro centų)).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. vasario 13 d. Agentūra ir pareiškėjas sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ paramos sutartį, taikomą 2011 m. paraiškoms, Nr. 3KT-KV-1 1-1-007139-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 3ICT-KV-1 1- 1-007139-PR001. Agentūros priimtame Sprendime buvo nurodyta, kad realiai nebuvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Todėl buvo nuspręsta pareiškėjui taikyti 222 827,00 Lt (dviejų šimtų dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų) paramos susigrąžinimo sankciją. 2016 m. gegužės 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūra su prašymu perskaičiuoti sankcijos dydį (toliau – Prašymas). 2016 m. birželio 17 d. Agentūra priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka, kad Agentūra negali persvarstyti priimto sprendimo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. spalio 16 d. nutartimi Nr. A-502-34-09, kurioje dėl paskirtų baudos dydžių buvo nurodyta, kad „yra pagrindas persvarstyti apeliantams paskirtus baudos dydžius“. Nurodė, kad kreipėsi į Vyriausiąją administracinę ginčų komisiją (toliau – Komisija), kuri išnagrinėjo pareiškėjo skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 panaikinimo“ ir 2015 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė skundą atmesti. Pareiškėjas Komisijos sprendimo neapskundė, nes Komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl sankcijos paskyrimo fakto teisėtumo, tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl sankcijos dydžio pagrįstumo. Pareiškėjas nurodė, kad Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.) (toliau – Metodika), 2 priedo 1 dalyje nustatyta, kad už pirkimo būdo pasirinkimo/ paskelbimo/ kreipimosi į tiekėjus reikalavimų nesilaikymą taikoma 50 proc. dydžio sankcija. Jei pirkimas vykdytas kreipiantis tik į vieną tiekėją, kai tokios galimybes nenumatė galiojanti pirkimų vykdymo tvarka, taikoma 100 proc. dydžio sankcija. Teigė, kad dėl jo padarytų pažeidimų galėjo buti taikoma iki 50 proc. dydžio sankcija, kuri turėtų būti skaičiuotina nuo pagal trečiąjį mokėjimo prašymą išmokėtos 222 827,00 Lt (dviejų šimtų dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų) sumos dydžio, o ne visos trečiajame etape pareiškėjo patirtos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas akcentavo, kad Raštas skundžiamas ir kaip individualus administracinis aktas, ir kaip Agentūros neveikimas. Nurodė, kad Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, Agentūrai skundžiamu Raštu atsisakius persvarstyti Sprendimu skirtos sankcijos dydį. Nurodė LVAT, Komisijos bei pačios Agentūros praktiką tokiais atvejais. Pasisakė, kad pareiškėjui, kaip pažeidusiam pirkimų vykdymo tvarką, turėtų būti taikoma Metodika ir atitinkamai, Sprendimu skirta sankcija sumažinta iki 50 proc.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).
Atsakovė paaiškino, kad skunde prašomas panaikinti Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nelaikytinas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) prasme, nes juo Agentūra pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su paraiškos ar mokėjimo prašymų vertinimo procedūromis, neapskaičiavo ir nenurodė pareiškėjui mokėtinos išmokų sumos ar taikytinų sankcijų dydžio. Būtent Agentūros sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo yra priimtas įsiteisėjęs Komisijos sprendimas, kurio pareiškėjas neskundė teisės aktų numatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, nustatyta, kad dalis mokėjimų už trečiojo etapo darbus atlikti ne tik prieš pasirašant 2013 m. vasario 1 d. sutartį, bet ir prieš išsiunčiant kvietimą apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams pateikti pasiūlymus trečiojo etapo darbams atlikti (kvietimai parašyti 2013 m. sausio 2 d.) bei prieš pasirenkant pirkimo laimėtoją. Išnagrinėjus minėtas aplinkybes, faktas, kad Paramos gavėjas atliko mokėjimą dar prieš teikdamas kvietimus tiekėjams dalyvauti konkrečiame statybos darbų etape įrodo, kad realiai nebuvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Metodika. Kaip nurodyta Metodikos 1 punkte, Metodika taikoma paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, siekiant, jog sankcijos būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams. Vadovaujantis Metodikos 3 punktu, ji taikoma Agentūrai vertinant pareiškėjų atliktas pirkimų procedūras. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas realiai neatliko pirkimo procedūros, todėl sankcija pagal Metodiką jam nėra taikoma. Metodikos 2 priedo 2 punktas, kuriuo skunde rėmėsi pareiškėjas, taikomas nustačius, kad papildomi darbai, paslaugos ar prekės perkami nevykdant pirkimų taisyklių, nustatytų pirkimų procedūrų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepirko papildomų darbų, paslaugų ar prekių, todėl šis Metodikos punktas taip pat negali būti taikomas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais. Teigė, kad skundžiamu Raštu Agentūra tinkamai atsakė į pareiškėjo jai pateiktą paklausimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Agentūrai nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių ar priežasčių, kuriomis remiantis būtų galima persvarstyti Sprendimu skirtos sankcijos dydį ar patį Sprendimą. Priminė, kad Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu. Nurodė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Metodika, nes Agentūros Sprendimu pareiškėjas iš vis nevykdė pirkimų procedūrų, todėl negalėjo jų pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2016 m. birželio 17 d. Agentūros rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. Agentūroje gauta pareiškėjo paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles Nr. 3KT-KV-11-1-007139-PR001 (toliau – Paraiška) (b. e1. 64–101). 2012 m. vasario 13 d. Agentūra sudarė su pareiškėju Paramos sutartį, pagal kurią paramos lėšos naudojamos projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui. 2013 m. liepos 30 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-11-1-0071139-MP003 (b. el. 41–46), pagal kurį jam buvo išmokėta 64 535,16 Eur (šešiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt penkių eurų šešiolikos euro centų) išlaidų suma (mokėjimo data 2013 m. spalio 14 d.). 2014 m. gruodžio 11 d., pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Agentūra, nustačiusi, kad dalis mokėjimų už trečiojo etapo darbus atlikti dar prieš pasirašant 2013 m. vasario 1 d. rangos sutartį (b. el. 47–48), prieš išsiunčiant kvietimą apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams pateikti pasiūlymus trečiojo etapo darbams atlikti ir prieš pasirenkant pirkimo laimėtoją, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad mokėjimai už trečiojo etapo darbus atlikti prieš pradedant realias viešojo pirkimo procedūras, todėl laikytina, kad pirkimas atliktas netaikant nustatytos pirkimų tvarkos ir atitinkamai trečiajame etape pareiškėjo patirtos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti (b. e1. 35–37). Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Komisijai dėl Sprendimo panaikinimo. Komisija 2015 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 9R-20(AG-464/01-2014) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. e1. 153–162). Pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Agentūrą su Prašymu peržiūrėti Sprendimą ir sumažinti Sprendimu pritaikytą sankciją. (b. e1. 144–148). 2016 m. birželio 17 d. Agentūra priėmė pareiškėjo skundžiamą Raštą (b. el. 8–9) ir informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo ir objektyvių priežasčių keisti ar naikinti Agentūros priimtą Sprendimą.
Pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. skunde prašė teismo panaikinti Agentūros Raštą, įpareigojant Agentūrą persvarstyti Sprendimą, sumažinant paskirtą sankcijos dydį. 2016 m. rugpjūčio 9 d. pareiškime dėl skundo trūkumų šalinimo, pareiškėjas patvirtino, kad skundžia ne Agentūros 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-245“, o 2016 m. birželio 17 d. Agentūros raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 (b. el. 19–20). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas buvo anksčiau apskundęs Agentūros 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-245 ir jo atžvilgiu yra priimtas Komisijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 3R-30 (AG-464/01-2014), kuriuo Komisija konstatavo, kad neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Agentūros Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestas (b. el. 153–163). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje nėra skundžiamas, nes Komisija nenagrinėjo klausimo dėl paskirtos sankcijos dydžio pagrįstumo, o skundas buvo pateiktas ir Komisijos nagrinėtas tik dėl sankcijos skyrimo fakto teisėtumo.
LVAT jurisprudencijoje dėl teisėtumo kriterijaus yra išaiškinta, kad priimant individualų administracinį aktą turi būti laikomasi teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1273/2013). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, dėl Agentūros, kuri yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ginčus išankstine ne teismo tvarka nagrinėja Komisija (ABTĮ IV skyrius, Administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – AGKĮ) 7 straipsnis). Komisija, išnagrinėjusi skundą, nusprendžia arba atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą, arba panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį, arba įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą (AGKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą bei teisinį nustatytų faktų vertinimą (žr., LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2294/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą atskirai yra vertinami paskirtos sankcijos fakto teisėtumas ir paskirtos sankcijos dydžio teisėtumas, yra nepagrįstas. Komisija, vertindama individualų administracinį aktą, iš jo turinio turi nustatyti, be kita ko, koks yra sankcijų pritaikymo pagrindas, t. y. ar yra aišku, su kokia faktine aplinkybe siejamos individualiame administraciniame akte išdėstytos teisės aktų normos. Komisija priėmusi vieną iš aukščiau nurodytų sprendimu, visais atvejais turi sprendimu nurodyti Komisijos nustatytas aplinkybes, jų teisinį įvertinimą, priimto sprendimo esmę ir motyvus (AGKĮ 20 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjo nurodyti sankcijos paskyrimo fakto teisėtumo ir paskirtos sankcijos dydžio teisėtumo vertinimai yra vienas su kitu susiję (analogiški), t. y. Komisija juos atlieka tuo pačiu metu teisėtumo aspektu vertindama viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą.
Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs jam suteikta teise apskųsti Komisijos sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka, neskundžia minėto sprendimo ir šioje nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl, šioje nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo atmestas.
Teisėjų kolegija, negalėdama peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribų, toliau pasisako tik dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nevertindama Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įskaitant ir paskirtos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinės teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje A3-170/2004).
Pareiškėjas Prašyme išdėstė argumentus, dėl ko, jo manymu, jam paskirta sankcija turėtų būti sumažinta. Įvertinus skundžiamo Agentūros Rašto turinį, matyti, kad šiame rašte išnagrinėtas ir įvertintas pareiškėjo prašymas, nurodyta teismų praktika, teisės aktai ir paaiškinta, jog keisti ar naikinti Sprendimą Agentūra nemato teisinio pagrindo bei objektyvių priežasčių, nurodyta, kad pareiškėjo skundas Komisijai dėl Sprendimo panaikinimo atmestas, o Komisijos sprendimas yra neapskųstas.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas, kartu su Prašymu sumažinti paskirtos sankcijos dydį būtų atskleidęs naujas faktines aplinkybes, kurių pagrindu Agentūra būtų galėjusi spręsti dėl Sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad Sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikintinas, pavyzdžiui, sankcijos skyrimo ar jos dydžio aspektu. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją. Pažymėtina, kad Agentūros Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kartu ir paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, todėl tik esant naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos atitinkamų sprendimų priėmimo momentais, būtų galima kvestionuoti skundžiamo Rašto, kuriuo buvo atsisakyta keisti ar naikinti Agentūros Sprendimą, teisėtumą ir pagrįstumą (pvz., žr. LVAT 2016 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-726-525/2016, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje A822-663/2014). Taigi pareiškėjui nenurodžius naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ir lemtų Agentūros Sprendimo pakeitimą, teisėjų kolegija laiko, kad Agentūros 2016 m. birželio 17 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 yra teisėtas ir pagrįstas.
Pripažinus Agentūros 2016 m. birželio 17 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo išvestinių reikalavimų įpareigoti Agentūrą persvarstyti Sprendimu pareiškėjui paskirtos sankcijos dydį ir sumažinti paskirtą sankciją nuo 222 827,00 Lt (dviejų šimtų dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų) iki 111 413,50 Lt (vieno šimto vienuolikos tūkstančių keturių šimtų trylikos litų penkiasdešimt centų) (32 267,60 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų šešiasdešimt euro centų)) tenkinimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.