- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- I-5037-171/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo-izoliatoriui kalėjimui, Lietuvos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo-izoliatoriui kalėjimui, Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2014-08-14 sprendimą Nr. 96-1785; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014-09-26 sprendimą Nr. 2S-5014; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, 1 600 eurų neturinės žalos.
Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą grąžinti iš jo 2014-06-04, jam nebūnat kameroje Nr. 376, paimtas melsvos spalvos lemputes (girliandą), kurios buvo padėtos į sandėlį, ir leisti jomis naudotis. Šiomis lemputėmis jis naudojosi nuo 2011-09-14, kai iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus atvyko į Lukiškių TI-K. Per visą laikotarpį nuo atvykimo į Lukiškių TI-K jo gyvenamojoje kameroje krata buvo atliekama ne vieną kartą, tačiau šios lemputės paimtos nebuvo, jos paimtos praėjus trejiems metams. 2014-01-14 atliktos kratos metu paimti daiktai, kuriuos leidžiama laikyti, buvo pasirašytinai grąžinti, mėlynos lemputės taip pat buvo grąžintos. Nurodė, kad šias lemputes naudoja siekdamas ekonomiškiau naudoti elektros tiekimo apkrovą, užtikrinti jaukumą, akių nuovargiui nuimti. Lemputes naudodavo sutemus, vietoj naktinio apšvietimo, švenčių metu, taip pat gerai aurai sudaryti, psichologiškai atsipalaiduoti, neigiamai nuotaikai pašalinti, būnat tokioje įstaigoje. Dėl įprasto apšvietimo pareiškėjas jausdavo nuovargį, būdavo bloga nuotaika, sutrikdavo psichika, išsivystė jautrumas šviesai, pasireikšdavo nemiga, depresija su panikos simptomais, ne kartą buvo paguldytas į Laivės atėmimo vietų ligoninę, periodiškai buvo išrašomi medikamentai. Šias lemputes pareiškėjas turėjo dar tada, kai buvo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios palatose yra įrengta melsvos spalvos naktinio apšvietimo šviesa.
Mano, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas.
Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, 2014-08-14 priėmė sprendimą Nr. 96-1785, kuriame nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė turėti melsvos spalvos lemputes (girliandą). Pareiškėjas nesutinka su tokia Lukiškių TI-K pozicija ir nurodo, kad melsvos spalvos lemputės (girlianda) nėra įrašytos draudžiamų turėti daiktų sąraše. Nesutikdamas su šiuo Lukiškių TI-K sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas 2014-09-26 sprendime Nr. 2S-5014 nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimas Nr. 96-1785 yra teisėtas, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas mano, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra formalus, biurokratiškas, šališkas ir objektyviai nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad melsvų lempučių girlianda jam būtina gydymuisi. Žino, kad melsvos lemputės neįrašytos į leidžiamų naudotis daiktų sąrašą, tačiau mano, kad viskas leidžiama, kas nedraudžiama.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–16).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K į pareiškėjo 2014-08-04 pranešimą-prašymą pateikė raštišką 2014-08-14 atsakymą Nr. 96-1785, kuriame nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 punkte nurodyta, kokiais daiktais leidžiama naudotis nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis. Taip pat Lukiškių TI-K savo pateiktame atsakyme išvardijo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto reikalavimus dėl naudojimosi įsigytais ar perduotais daiktais. Lukiškių TI-K savo rašte pažymėjo, kad jų anksčiau nurodytuose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė turėti melsvos spalvos lemputes (girliandą). Mano, kad į pateiktą pareiškėjo pranešimą-prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė, pateiktas atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, Lukiškių TI-K darbuotojai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, todėl veikti savavališkai neturi jokio teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo naikinti Lukiškių TI-K 2014-08-14 rašto Nr. 96-1785.
Sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti žalos pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veiksmo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Atsakovų Lietuvos valstybės ir Lukiškių TI-K atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovams apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 35).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–23).
Nurodė, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K sprendimo, konstatavo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 96-1785 parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo teisių nepažeidė, įstaigos administracijos sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjo skundas – nepagrįstas.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-2242/2011, remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktu, konstatavo, kad teisė naudotis konvekcinėmis ir (ar) mikrobangų krosnelėmis (keptuvėmis) nuteistiesiems nėra nustatyta, todėl atsakovų sprendimai, kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas leisti naudotis minėtais daiktais, pripažinti teisėtais ir pagrįstais (2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A753-2242/2011).
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti kaip objektyvius, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą turtinę ir neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, kad nėra nustatytas teisės aktų neteisėtumas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lukiškių TI-K 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 96-1785, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti melsvos spalvos lemputes (girliandą), ir Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 2S-5014, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-06-04 darant kratą iš pareiškėjo buvo paimtos melsvos spalvos lemputės (girlianda).
Pareiškėjas su 2014-08-04 pranešimu-prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl melsvų lempučių grąžinimo (b. l. 18–19).
Lukiškių TI-K 2014-08-14 sprendimu Nr. 96-1785 netenkino pareiškėjo prašymo, nurodė, kad teisės aktai nenustato galimybės turėti melsvos spalvos lemputes (girliandą) (b. l. 17).
Pareiškėjas su 2014-09-03 skundu (b. l. 24–27) kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kurio prašė įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti melsvos spalvos lemputes.
Kalėjimų departamentas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2S-5014 atmetė pareiškėjo skundą (b. l. 32).
Pareiškėjas per teismo posėdį į bylą pateikė Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2015-01-08 raštą Nr. (3.09)-S3-87 (b. l. 44), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Sustiprinto stebėjimo priežiūros skyriuje dėl sunkaus depresijos epizodo su psichozės simptomais gydytas nuo 2010-09-13 iki 2011-08-23; dėl minėto sutrikimo gydymo ligoninėje metu pareiškėjui buvo skiriami antidepresiniai, antipsichoziniai ir miegą gerinantys vaistai; gydantis gydytojas ir pareiškėją konsultavę kiti specialistai rekomendavo relaksacijos ir šviesos terapijos procedūrų kursą, kaip sudėtinę gydymo dalį, tačiau rašte nurodyta, kad šių procedūrų pareiškėjas atsisakė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte (nuo 2014-04-08 iki 2014-12-23 galiojusi redakcija, t. y. galiojusi ginčijamo Lukiškių TI-K sprendimo priėmimo metu), be Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje išvardytų daiktų, buvo nustatyta ir nuteistųjų teisė naudotis radijo imtuvais, barzdaskutėmis, vaizdo leistuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, garso grotuvais, televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras, kompiuteriais, vandens šildytuvais, plaukų džiovintuvais, elektriniais virduliais, skrudintuvais, sumuštinių keptuvėmis, muzikos instrumentais, kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis, stalinėmis lempomis, patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės.
Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nuteistųjų teisė naudotis melsvomis lemputėmis (girliandomis) minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamuose aktuose, melsvos lemputės neįrašytos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytų nuteistiesiems leidžiamų naudotis daiktų sąrašą, todėl atsakovo veiksmai, t. y. paėmimas melsvų lempučių iš pareiškėjo, yra teisėti. Nenustačius neteisėtų atsakovo Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnis). Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Lukiškių TI-K leisti pareiškėjui naudotis melsvomis leputėmis.
Pabrėžtina, kad minėtose teisės aktų nuostatose nurodytas daiktų sąrašas plečiamai administracinių teismų praktikoje nėra aiškinamas (LVAT 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2242/2011). Be to, kaip minėta anksčiau, iš byloje esančio Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2015-01-08 rašto Nr. (3.09)-S3-87 matyti, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta šviesos terapija, tačiau jis šios procedūros atsisakė. Iš pareiškėjo ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2015-01-22 jam gydytoja rekomendavo šviesos terapiją, tačiau, kaip minėta Taisyklių 173 punkte, nurodytų nuteistiesiems leidžiamų naudotis daiktų sąrašas yra baigtinis ir jis negali būti aiškinamas plečiamai.
Pareiškėjas taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, priteisti 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Reikalavimai atlyginti žalą pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiame teismo sprendime atsakovo veiksmų teisėtumas buvo išanalizuotas teismui nagrinėjant pirmąjį reikalavimą. Teismui konstatavus, kad Lukiškių TI-K vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė pagal savo kompetenciją, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti turtinę žalą. Taigi ši V. K. skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.