- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- 2YT-4035-514/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00978-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administracijai, A. Z., V. G., S. Z., A. J., G. S.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administracijai, A. Z., V. G., S. Z., A. J., G. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1971 metų statybos, 758 kv. m. užstatyto ploto grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 1998 m. įvykusio žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) “Kontaučiai” visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo pradėta ŽŪB “Kontaučiai“ likvidavimas, taip pat priimtas sprendimas likviduojamos bendrovės turtą išdalinti asmenims, kurie prisidėjo savo turimais pajais prie bendrovės steigimo ir tapusiais žemės ūkio bendrovės nariais. (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija pasirašė bendrovės turto perdavimo - priėmimo aktus už pajinius įnašus. Sandėlys inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), 971,12 kv. m. buvo paskirstytas dalimis: pareiškėjai (priėmimo perdavimo aktas Nr. 16), Z. M. (priėmimo perdavimo aktas Nr. 19), K. K. (priėmimo perdavimo aktas Nr. 11), Z. Š., J. P., T. P., J. P. (sūnus Juozo), A. S., R. Š., R. Z., J. S. ir L. L. (priėmimo perdavimo aktas Nr. 20), S. K., K. V., S. V., A. K., Z. M. (priėmimo-perdavimo aktas Nr. 17), B. A., A. Z., V. G., R. Z., A. J., G. S. (priėmimo-perdavimo aktas Nr. 24). Sandėlio dalis pagal (priėmimo perdavimo aktą Nr. 24) atiteko B. A. pajų dalį į sandėlį pardavė pareiškėjai. 2002 m. S. J. nupirko pajus iš visų kitų asmenų, kad galėtų savo vardu įregistruoti pastatą sandėlį ir juo pilnai ir teisėtai naudotis. Pasirašinėjant pajų pirkimo-pardavimo sutartis, niekas nežinojo, kokia dalis sandėlio kam yra atitekusi, nes turto priėmimo-perdavimo aktuose nieko konkretaus nebuvo nurodoma, buvo išvardinamas visas perduodamas turtas. Dėl tos priežasties, pasirašant pajų pirkimo - pardavimo sutartis, žodžiu buvo susitarta, kad pareiškėja pajus perka tik ta apimtimi, kuri jai reikalinga sandėlio dalies įsigijimui. Nei vienas iš pajininkų nežinojo, kaip ir kokia suma yra įvertintos sandėlio dalys, tad visi susitarė, kad S. J. sumokėjus aktuose nurodytą sumą, sandėlio dalis atitenka pareiškėjai, tokiu būdu visas sandėlio pastatas atiteko jai. Kadangi visi pajininkai vieni kitus pažinojo ir pažįsta, dėl sandėlio naudojimo nekilo ir nekyla jokių problemų daugiau nei 25 metus. Nurodė, jog pareiškėja yra ūkininkė ir naudoja sandėlį pagal paskirtį, niekas jai jokių pretenzijų nereiškia, nes visi žino, kad ji, supirkusi pajus, teisėtai valdo šį pastatą. Įsigijusi pajus, pareiškėja neatliko reikiamos pastato inventorizacijos ir neįregistravo pastato VĮ Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, bet nekilnojamas turtas nebuvo įregistruotas. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu nekilnojamąjį daiktą įregistruoti, bet prašymas buvo netenkintas. Jai niekas jokių pretenzijų į šį pastatą nereiškė, tačiau pastato negali įregistruoti be teismo sprendimo, todėl kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Jos valdomi pastatai yra laisvo valstybinės žemės fondo žemėje ir pareiškėja mano, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos tikėtina neprieštarautų, kad statinio savininkas įsigytų šią žemę. Remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis, prašė pripažinti, jog nuosavybės teisę į grūdų sandėlį įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. S., V. G., S. Z., A. J., A. Z. atsiliepimuose nurodė pareiškėjai pretenzijų dėl turto neturintys ir neprieštaraujantys, jog S. J. pareiškimas būtų tenkinamas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos patikslintas pareiškimas galėtų būti patenkintas, jeigu būtų nustatyta, kad jame nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas, paliko pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu dėl pareiškimo tenkinimo neprieštaravo, esant pagrindui nustatyti prašomą faktą. Nurodė, kad pareiškėjos prašomo nekilnojamojo turto – grūdų sandėlio administracija į turto apskaitą nėra įtraukusi, dėl to savivaldybė neturi jokių turtinių teisių į šį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 straipsnis).
Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini)., įgyjamosios senaties instituto pagrindu.
CK nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis); 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad grūdų sandėlis, į kurį nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėja, buvo pastatytas 1971 m., priklausė buvusiai ŽŪB “Kontaučiai”. Juridinių asmenų registro duomenimis, ŽŪB „Kontaučiai“ išregistruota (duomenys neskelbtini). Likviduojant žemės ūkio bendrovę „Kontaučiai“, likvidacinės komisijos sprendimu (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktais Nr. 16, Nr. 19, Nr. 11, Nr. 17, Nr. 24, Nr. 20, bendrovės turtas – tarp jų ir grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini)., už pajus buvo perduotas grupei bendrovės pajininkų. Galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrovės narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Taigi, turto perdavimo-priėmimo metu galiojęs įstatymas nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos kaip tik turto perdavimo aktu. Tokiu būdu grupė pajininkų tapo teisėtais perduoto turto valdytojais, jiems perdavus už turėtus pajus turtą natūra. Pareiškėjos teigimu, ji iš kitų bendrovės narių už pajus supirko sandėlio dalis, todėl ji yra sandėlio savininkė, ji turtu naudojasi iki šiol, valdo daugiau kaip 25 metus. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų nustatyta, jog pareiškėja S. J. supirko iš buvusių bendrovės pajininkų ŽŪB „Kontaučiai“ pajus. Nėra ginčo, kad minėtomis sutartimis pajininkų grupė pardavė savo pajus, taip perleisdami savo teises į grūdų sandėlio dalis pareiškėjai. Tokiu būdu teisėtu grūdų sandėlio valdytoja tapo pareiškėja.
Pareiškėjos teigimu, ji iš kitų bendrovės narių už pajus supirko sandėlio dalis, ji turtu naudojasi iki šiol, valdo daugiau kaip 25 metus. Šias pareiškėjos aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateiktos minėtos pajų pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat suinteresuoti asmenys G. S., V. G., S. Z., A. J., A. Z., pateikę byloje atsiliepimus. Byloje ginčo, kad pareiškėja faktiškai sandėlį valdo daugiau kaip 10 metų nėra.
CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotos daiktus. Nustačius, jog turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nėra valstybės nuosavybė, įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas.
Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją, daiktinės teisės į nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog statiniui (sandėliui) buvo atlikta teisinė registracija ir statinys būtų buvęs teisiškai registruotas ŽŪB „Kontaučiaii“ vardu. Paprastai žemės ūkio bendrovių (įmonių) pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Ginčo dėl to, kad perduotas statinys priklausė buvusiai ŽŪB „Kontaučiai“ nėra, dėl ko teismas sprendžia, kad S. J. kaip ir fizinių asmenų grupė (pajininkai), įgiję bendrovės turtą, tame tarpe ir dalis į grūdų sandėlį, tapo teisėtais statinių savininkais ir valdytojais bei galėjo šią teisę perleisti pareiškėjai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK4.68–4.71straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), yra statiniai – grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), stoginė, plane žymima (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro rašte nurodyta informacija, pagal kurią daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog administracija į savo turto apskaitą sandėlio nėra įtraukusi, dėl to savivaldybė neturi jokių turtinių teisių į šį turtą, kitų duomenų apie turto priklausymą valstybei nėra. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.
Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 2002 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į statinį nei pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjos tvirtinimą, jog valdo statinį, esantį (duomenys neskelbtini)., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.
Kadangi pareiškėja sandėlį valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statinys buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinį pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėja, paduodama pareiškimą, permokėjo žyminį mokestį (sumokėjo 145,70 Eur, nors reikėjo mokėti 73.00 Eur), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos S. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Grąžinti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,70 Eur (septyniasdešimt du eurus 70 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.