Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Z. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turinti vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. N. laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini),) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „Rufena“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (žin., 2001, Nr. 99-3515) 19 straipsnį, kuris nustato, kad: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą – įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „Rufena“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2012 m. birželio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. laikotarpį, dėl ko visiškai nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2012-06-08 iki 2014-11-18 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dabartinė „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonė užsiėmė statybomis, tai yra fasadų šiltinimu. Įmonės buhalteriją tvarkė pasamdytas buhalteris G. Š., kuris dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, buhalteris G. Š. liepė susimokėti visas skolas ir tik tada atiduos įmonės dokumentus. Jis sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas ir iš buhalterio G. Š. pasiėmė įmonės buhalterinius dokumentus. Atsiimdamas UAB „R(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus pasirašė dokumentų perėmimo – perdavimo aktą su G. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-18 perleido naujam direktoriui A. N. Prisipažįsta visiškai, kad netinkamai saugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir netinkamai pasiruošė perduoti direktoriui A. N. minėtos įmonės buhalterinius dokumentus, taip pat negali patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus perdavė. Buvo jo atsakomybė tinkamai perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus bei juos išsaugoti, ko jis nepadarė. Dėl šio savo poelgio gailisi (b. l. 142-143).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. N. kaltę įrodo jo pačio visiškas prisipažinimas, liudytojų parodymai, pareiškimas ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Liudytojas G. Š. parodė, kad tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2013-04-01 iki 2014-01-31. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinė „(duomenys neskelbtini)“ per paslaugų teikimo laikotarpį surinkti dokumentai buvo perduoti direktoriui K. N. 2014-04-14 (b. l. 36-37).

Liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2014 metų dirbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, minėtos įmonės direktorius buvo A. N. 2015 metų balandžio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, kadangi neprisimena, jam kalbant su A. N., jis, tai yra A. N. pasakė, kad turi nenaudojamą įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinė „(duomenys neskelbtini)“). A. N. 2015-04-28 perrašė minėtą įmonę jam. Perrašant minėtą įmonę nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo oficialiai jo, jis pakeitė įmonės pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko jis pasiteiravo A. N. kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, A. N. atsakė, kad jis įmonę gavo iš K. N. ir jis, tai yra K. N. jam – A. N. taip pat neperdavė įmonės dokumentų (b. l. 104-105).

Liudytojas A. N. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinė „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. 2014-11-18 nusipirko iš K. N. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinė „(duomenys neskelbtini)“. Kai nusipirko minėtą įmonę iš K. N., jis, t. y. K. N. jam įmonės buhalterinių dokumentų neperdavė. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą pakeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažįstamas asmuo, R. M. jam pasakė, kad nori atsidaryti įmonę. 2015 metų pavasarį jis R. M. pasiūlė nusipirkti iš jo turimą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dabartinė „(duomenys neskelbtini)“). R. M. įsigijo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dabartinė „(duomenys neskelbtini)“) taip pat be dokumentų, kadangi kaip jau minėjo, kai nusipirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinė „(duomenys neskelbtini)“ iš K. N. taip pat negavo įmonės dokumentų, todėl ir R. M. taip pat nusipirko įmonę be dokumentų (b. l. 113-114).

2016-12-16 bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6-31).

2014-04-14 buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame užfiksuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. Š. perdavė buhalterinius dokumentus K. N. (b. l. 39).

Specialistė T. L. į pateiktus klausimus atsakė: UAB „(duomenys neskelbtini)“, neišsaugodama buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2012-06-08 iki 2014-11-18, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (žin., 2001, Nr. 99-3515) 19 straipsnio, kuris nustato, kad: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojimo visiškai nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Į klausimo dalį kas atsakingas už padarytus pažeidimus, specialistė neatsako, nes teisinės atsakomybės nustatymas nėra ekonominių tyrimų specialisto kompetencija, tačiau Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (žin., 2001, Nr. 99-3515) 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad: 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, kuriuo 2012-06-08 – 2014-11-18 laikotarpiu buvo K. N. (b. l. 43-44).

Iš 2017-04-26 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti spec. liudytojo K. N. ir spec. liudytojo A. N. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų (b. l. 117-120).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis K. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam K. N. už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje paskirti 30 MGL dydžio baudą. Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis K. N. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia prokuroro siūloma bausmės rūšimi. Teismo prašo baudos mokėjimą išdėstyti per 3 mėnesius (b. l. 147).

Skiriant kaltinamajam K. N. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis K. N. neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra 30 MGL bauda yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus 30 MGL baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. N. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam K. N. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

BPK 352 straipsnio 1, 2 dalys, teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nepakeičiama. Per teismo nustatytą laikotarpį nesumokėjus baudos savanoriškai, ji vykdoma priverstinai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis K. N. dirba, nutaria nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 MGL (1 130 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 MGL (753 Eur) dydžio baudą.

Pagal BPK 352 straipsnio 1 dalį, K. N. nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.