- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2-443-797/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04417-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros
- Atsakovas
- A. S., S. K.
- Trečiasis asmuo
- O. M., B. S., M. K.
- Advokatai
- Doloresai Sitni
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Linai Matutienei, atsakovei A. S., jos atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, atsakovui S. K., tretiesiems asmenims O. M. ir B. S., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alai Ivanovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams A. S., S. K., tretiesiems asmenims O. M., M. K., B. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. S. ir S. K. nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę rūpybą M. K., nuolatine jo rūpintoja bei turto administratore paskirti O. M., nustatyti nuolatinę M. K. gyvenamąją vietą pas rūpintoją O. M., priteisti iš atsakovų A. S. ir S. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 250,00 Lt iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovų A. S. ir S. K. žyminį mokestį valstybei. Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, nes atsakovai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, visiškai nusišalinę nuo sūnaus auklėjimo ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų.
Atsakovas S. K. su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka, kad būtų iš jos priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį, nes ši suma yra per didelė ir ji galinti mokėti tik 158 Lt. Paaiškino, kad turi dar kitą vaiką, kurį turi išlaikyti, o šeimos pajamos yra 990 Lt.
Atsakovės atstovė prašė atsižvelgti į atsakovės prašymą ir priteisti mažesnį, nei reikalaujamas išlaikymas.
Trečiasis asmuo O. M. sutinka, kad būtų ieškinys tenkintas ir ji paskirta vaikaičio rūpintoja ir turto administratore.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo B. S. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad M. norėtų ir galėtų gyventi su O. M..
Teisme apklaustas nepilnametis atsakovų sūnus M. K. paaiškino, kad tėvai juo nesirūpina nuo 8 metų, motina jam sulaužė nosį. Tėtis nesmurtavo. Mažas būdamas gyveno pas B. S., kuri buvo griežtesnė, todėl nesutardavo su ja, jis nori gyventi su O. M..
Institucijos atstovė pateikė išvadą ir prašo ieškinį tenkinti, nes atsakovai seniai nusišalinę nuo sūnaus auginimo, priežiūros bei išlaikymo. Tėvai žemos motyvacijos, piktybiškai nesiieško darbo. Dėl girtavimo iš atsakovės jau buvo paimta ir mergaitė, apgyvendinta globos įstaigoje. Skyriui ši šeima gerai žinoma, teikiamos įvairios socialinės paslaugos, bet niekas nesikeičia. Atsakovai nesistengia keisti savo gyvenimo būdo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovai yra M. K. tėvai (b. l. 13). Santuoka tarp atsakovų nutraukta 2000-09-20 (b. l. 27). 2009 m. kovo mėn. 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-345 B. S. paskirta M. K. laikinąja globėja ir turto administratore, nes atsakovai S. K. ir A. S. vaiku nesirūpina (b. l. 7). 2010 m. gegužės 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi M. K. skirta vidutinės priežiūros priemonė - atidavimas į Gruzdžių socializacijos centrą iki 2012 m. birželio 30 d (b. l. 8-10). Iš byloje esančio M. K. paaiškinimo matyti, kad su motina jis nuo 8 metų amžiaus nebegyvena, nes atsakovė pradėjo gyventi su R. S., su kuriuo jis nesutarė, dėl to atsakovė atidavė jį auginti senelei O. M.. Nuo to laiko pas motiną jis negyvena. Dar gyveno pas kitą senelę B. S., pas kurią jam buvo gyventi gerai, bet ji buvo griežta, reikalaudavo, kad laiku grįžtų namo, kas jam nelabai patiko. Teisme apklaustas M. paaiškino, kad jis išėjęs iš socializacijos centro norėtų gyventi pas O. M. (b. l. 11-12).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. K. palaiko ryšius ir bendrauja tik su senelėmis O. M. ir B. S., o atsakovai sūnumi nesirūpina, jo nelanko, nesidomi juo, neskiria lėšų jam išlaikyti.
Atsakovai ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pripažįsta, todėl surašytini dėl šio reikalavimo sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).
Atsakovai nevykdo tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką, nesidomi vaiku ir nepalaiko su juo ryšių. Atsakovai pažeidė savo kaip tėvų pareigas, kad vaikas iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimas, kad tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Civilinio kodekso 3.180 str.1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Civilinio kodekso 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. M. K. nenori gyventi su tėvais, kurie sutinka, kad būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus M. atžvilgiu.
Atsakovai savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaiko vystymuisi, vaikas negali augti šeimoje, nes nesudarė tinkamų sąlygų visapusiškam jo vystymuisi, kadangi motina gyvena su R. S., su kuriuo M. nesutaria ir konfliktuoja, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas A. S. ir R. S. atžvilgiu, tačiau tai įrodo, kad yra konfliktas tarp vaiko ir minėtų asmenų, kas įtakoja M. negalėjimą gyventi kartu su motina (b. l. 153-155). Tėvai visiškai nerodo noro juo rūpintis, kaltina tik M., kad susidarė tokia situacija, jog vaikas negyvena šeimoje, kritikos savo atžvilgiu neišsako. Atsakovas S. K. paaiškino, kad su sūnumi jokių ryšių nepalaiko, neturi galimybių juo rūpintis, nors yra sveikas ir darbingas. Atsakovas buvo teistas, baustas administracine tvarka, teistas ir už vengimą mokėti alimentus (b. l. 45-46), kas rodo jo ne negalėjimą, o didžiulį nenorą rūpintis sūnumi. Teisme liudytoja apklausta E. U. patvirtino, kad su atsakovės šeima dirba nuo 2008 m., tėvų santykiai su M. blogi, nes vaiko nemyli, motina prioritetą teikia vyrui, bet ne vaikui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei darant išvadą, šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų, nes tėvai yra visiškai nusišalinę nuo sūnaus M. auklėjimo ir priežiūros, tėvų valdžia apribotina neterminuotai. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai ar vienas iš jų pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja vaikų interesams (Civilinio kodekso 3.181 str. 2 d.).
Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 3, 9, 12 str.). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 43 str. numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o valstybė, vietos savivaldos institucijos ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Siekiant užtikrinti vaikams normalias gyvenimo sąlygas, vaikų priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, reikalinga M. nustatyti nuolatinę rūpybą ir paskirti nuolatinį rūpintoją.
Ieškovė nurodo, kad M. K. nori gyventi su senele O. M., tą teismo posėdyje patvirtino ir pats M.. O. M. sutinka, kad būtų paskirta vaikaičio rūpintoja ir turto administratore. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ji gyvena SB ,,L.“ sodo name be patogumų. M. būtų atskiras kambarys, kuriame yra sofa-lova, spinta, pagal VTAS išvadą vaikui ten gyventi sąlygos patenkinamos. O. M. į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašyta (b. l. 47-64). Anksčiau O. M. buvo bausta už nedidelį chuliganizmą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teismo nuomone, ji galinti pasirūpinti savo vaikaičiu ir tinkamai atlikti rūpintojos funkcijas, todėl M. K. nustatytina rūpyba, nuolatine rūpintoja bei turto administratore skirtina O. M., su ja nustatytina M. K. gyvenamoji vieta (CK 3.257, 6.264 str., CK 178, 185 str.).
Apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovų po 250 Lt iki sūnaus M. pilnametystės. Atsakovas S. K. su ieškiniu sutinka. Atsakovė A. S. šioje dalyje sutinka mokėti mažesnį išlaikymą dėl blogos turtinės padėties.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis, tačiau tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.).
Atsakovų turtinė padėtis yra sunki, nes nekilnojamojo turto neturi, nedirba, gaunamos pajamos yra mažos, bet tai neatleidžia tėvų nuo jų pareigos išlaikyti savo vaikus, juolab, kad į tokią padėtį jie papuolė dėl savo nerūpestingo, neatsakingo elgesio, nes abu tėvai yra sveiki, darbingi, įrodymų dėl sveikatos problemų teismui nepateikė, tik atsakovė nurodė, kad tvarkosi dokumentus dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Tačiau spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė A. S. šeimoje augina dar vieną vaiką, kuriam taip pat privalo skirti išlaikymą, o pajamos per mėnesį sudaro apie 990 Lt, todėl priteisiant iš šios atsakovės 250 Lt sumą, gali nukentėti ir kito nepilnamečio vaiko, dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesai (b. l. 37). Atsakovas S. K. kitų išlaikytinių neturi ir nurodo, kad kartais užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus ir jis galintis mokėti tokį išlaikymą sūnui. Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad atsakovas S. K. sutinka mokėti 250 Lt, į tai, kad atsakovė turi dar kitą nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, todėl ieškinys šioje dalyje atsakovės A. S. atžvilgiu tenkintinas iš dalies ir išlaikymas priteistinas po 160 Lt, o iš S. K. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.196 str. 1 d. 1p.). Kitoje dalyje ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atmestinas. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 1 p.).
Rūpintojai išaiškintinos rūpintojos bei turto administratorės teisės, pareigos bei atsakomybė (Civilinio kodekso 3.271-3.273 str., 4.236-4.252 str.).
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo S. K. valstybei priteistinos 90 Lt, iš atsakovės A. S. -57 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (Civilinio proceso kodekso 80 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-271, 279 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str. 1 d., 400-408 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nuolatinę rūpybą M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatine jo rūpintoja bei turto administratore paskirti O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nuolatinę M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas rūpintoją O. M..
Priteisti iš atsakovės A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 160,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo S. K. 90 Lt (devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš A. S. 57 Lt (penkiasdešimt septynių litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.