Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.1.-1072-832/2016

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. gruodžio 28 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Balėnų MK“, Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas S. R. surašė administracinio pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog UAB „Balėnų medis“ j. a. k. 267245140, akcininkas A. P., be bendrovės direktoriaus žinios, susitaręs dėl atlyginimo, darbo pobūdžio bei laiko, priėmė ir leido dirbti kūriku bei teritorijos prižiūrėtoju G. P., gim. 1974-02-20, kuris UAB „Balėnų medis“ teritorijoje dirbo nuo 2016-11-23, 17.00 val. iki 2016-11-24, 08.00 val., nuo 2016-11-24, 17.00 val. iki 2016-11-25, 08.00 val. ir nuo 2016-11-26, 08.00 val., nors įdarbintas į UAB „Balėnų medis“ nebuvo ir darbo sutartis nebuvo sudaryta. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio 98 straipsnio bei 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. teismo posėdyje pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y., tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. P. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2016-12-13 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0056P-80178302-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. paaiškinimu; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus patikrinimo aktu; 2016-11-26 G. P. paaiškinimu; 2016-12-06 R. K. paaiškinimu; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. R. tarnybiniais pranešimais; VSDFV duomenimis; bendrais duomenimis; išrašu apie administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. nuobaudas.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje numatytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį – nelegalus darbas truko trumpai, dėl to veikos pavojingumas buvo minimalus, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir A. P. skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytam minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33, 224, 286 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

A. P. pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 868,00 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK - 16063953778 arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.