Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-225-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-28
Bylos Nr.
2S-225-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-225-278/2009

Teisėja Vida Agurkienė Procesinio sprendimo kategorija:

75.4.1; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.

NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-357-752/2009 pagal pareiškėjo L. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė teismą pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-752/2008 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300 Lt patvirtintą išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra ženkliai pasikeitusi, nes dirba pas ūkininką puse etato ir gauna tik 400 Lt atlyginimą kas mėnesį, todėl teikti išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300 Lt negali.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja 2009-03-06 nutartimi nustatė terminą L. J. pašalinti prašymo trūkumus. Teismas nurodė, kad prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes CPK 538 str. 5 d. numato, kad jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos XXXV skyriaus nuostatos. Ypatingosios teisenos tvarka galėtų būti nagrinėjamas prašymas, jei jis teismui būtų pateiktas pasirašytas abiejų pareiškėjų. Teismas nurodė, kad iš pateikto procesinio dokumento matyti, kad pareiškėjas prašymą paduoda ir jį pasirašo vienas, todėl teismas neturi galimybės spręsti ar K. J. taip pat sutinka su pareiškėjo prašymu, nors ji ir įvardyta pareiškėja. Nurodė, kad K. J. neišreiškiant savo sutikimo nustatyta tvarka, pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą kita (ginčo) teisenos tvarka, atitinkamai keisdamas ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį. Be to, nurodė, jog procesiniame dokumente nenurodyti juridinio asmens duomenys - kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai.

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, pareiškėjui nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų ir nepateikus prašymo pratęsti šį terminą, L. J. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas L. J. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos 2009-03-19 nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad prašymą pateikė vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo turėjo teisę kreiptis vienas. Nurodytas straipsnis nenumato, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo privalo kreiptis tik abu sutuoktiniai. Apeliantas mano, kad šis prašymas, kaip ir prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, turi būti išnagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka, o ne ginčo teisenos tvarka, be to, jis turėtų tuomet mokėti ir žyminį mokestį, o tai apsunkintų jo ir taip sunkią padėtį. Teigia, kad su buvusia sutuoktine nebendrauja, jos nuomonę dėl pareikšto prašymo būtų sužinojęs teismo posėdžio metu. Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenurodė, kokio juridinio asmens duomenys (kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris, kredito įstaigos rekvizitai) prašyme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo nenurodyti. Pareiškėjas mano, kad tas juridinis asmuo, apie kurio nenurodytus duomenis teismas pasisako nutartyje dėl trūkumų šalinimo, yra Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismo reikalavimą nurodyti šio juridinio asmens duomenis pareiškėjas mano esant nepagrįstu, nes pateikiant ieškinius, prašymus dėl santuokos nutraukimo ar išlaikymo vaikams priteisimo, kuriuose dalyvaujantis byloje asmuo yra Vaiko teisių apsaugos skyrius, šio juridinio asmens minėtus duomenis nurodyti nėra būtina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl sprendimo pakeitimo sprendžiama ypatingąja teisena, pagal analogiją taikant Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 538-541 str.str. nuostatas. Ypatingosios teisenos bylose yra paduodami pareiškimai ar prašymai, o CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 5 str. 4 d., 443 str. 7 d.). Paminėtos materialinės ir procesinės teisės normos leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, paduoti pareiškimą teismui gali tiek abu buvę sutuoktiniai, jeigu susitaria dėl naujų sutarties sąlygų, arba vienas iš jų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008-12-10 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų K. J. ir L. J. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (b.l. 5-7). 2009-03-02 L. J. teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame nurodė, jog dėl pasikeitusios materialinės padėties jis negali pilnai įvykdyti savo įsipareigojimo nepilnamečiams vaikams ir prašė šioje dalyje 2008-12-10 sprendimą pakeisti. Prašyme L. J. nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, suformulavo savo reikalavimą ir jį pasirašė, tačiau procesiniame dokumente pareiškėjas netiksliai nurodė byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį. Nustatydamas terminą prašymo trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymą privalėjo pasirašyti abu pareiškėjai, nurodyti prašyme arba pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Be to, konstatavo, jog prašyme nenurodyti juridinio asmens duomenys. CPK 115 straipsnio 4 dalis nustato, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Kadangi pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu ypatingos teisenos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms turėtų būti paduodamas abiejų buvusių sutuoktinių, pasirašiusių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra teisiškai nepagrįstas. Dėl aptartų argumentų nepagrįstas ir skundžiamos nutarties motyvas, kad nesat buvusių sutuoktinių bendro sutarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas L. J. turi teismui paduoti ieškinį, nagrinėtiną pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kolegija konstatuoja, kad L. J. neteisingai įvardinus proceso dalyvių padėtį, teismas nepagrįstai jam nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Ta aplinkybė, jog L. J. procesiniame dokumente nenurodė išvadą duodančios institucijos kodo, atsiskaitomosios sąskaitos numerio, banko rekvizitų, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, nes šie duomenys yra svarbūs ir reikalingi juridiniam asmeniui esant šalimi, tačiau ir tuo atveju ieškovui neturint duomenų ir negalint jų gauti, teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Kadangi spręsdamas L. J. prašymo priėmimo klausimą teismas neteisingai aiškino ir formaliai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. J. prašymo priėmimo klausimą perduoti Biržų rajono apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos teisėjai Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė