- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-115-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36273-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams 10 dienų.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 11 d. 20.20 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 16.30 val. 1 para, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 9 dienoms.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise ir uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 25 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. L. konfiskuotino turto – transporto priemonės – automobilio ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 320 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad M. L. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 18 d. apie 15.10 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu – alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0405 (patikros sertifikato Nr. 1488247), 15.22 val. jam buvo nustatytas – 2,68 promilių, o 15.39 val. – 2,54 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) nuteistasis M. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde jis nurodo, kad dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, dėl jos padarymo prisipažįsta, geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, tačiau nesutinka, kad turėtų būti nubaustas griežčiausia laisvės atėmimo bausme, nes ji yra per griežta. Jis ir taip labai nukentėjo bei pasimokė iš savo klaidų, prarado mėgstamą darbą, turi išmokėti 3 320 Eur už automobilį ir prarado vairuotojo pažymėjimą, be kurio bus labai sunku.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bet nesutinkama su jam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę teigiant, kad pirmosios instancijos teismo M. L. paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pernelyg daug akcentavo jo (nuteistojo) teistumus, todėl paskirta bausmė turi būti sumažinta. Jis ir taip patyrė daug sunkumų, kadangi neteko darbo, prarado vairuotojo pažymėjimą, turi išmokėti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad M. L. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už šią veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Šiuo atveju nuteistajam M. L. paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. L., pagrįstai įvertino tai, jog jis anksčiau teistas net 5 kartus, baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas. Nustatyta, kad M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pagrįstai pripažino ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes baudžiamąjį nusižengimą jis padarė neišnykus teistumui. Apylinkės teismas, įvertinęs visus apeliantą charakterizuojančius duomenis, pagrįstai skyrė straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. L. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, laisvės atėmimo trukmę skyrė BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Kolegija daro išvadą, kad paskyrus trumpesnį bausmės terminą ar švelnesnę bausmės rūšį, nagrinėjamu atveju, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, juolab, kad apeliantas jau ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
13. Kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 metams sumažino vienu trečdaliu ir skyrė laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
14. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
15. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromas naujas nusikalstamas veikas, kitus pažeidimus, vertino kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas.
16. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui. Kolegija daro išvadą, kad paskirta bausmė – laisvės atėmimas sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
17. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. L. (t. 2, b. l. 66). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 106 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
išieškoti iš M. L. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.