- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-20747-1171/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13397-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- Č. T.
- Suinteresuotas asmuo
- K. W. T., VĮ Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Č. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – K. W. T., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Č. T. prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad palikėjo Z. T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini); 2) bei, kad Č. T., priėmė palikėjo Z. T. T. palikimą.
Nurodė, kad palikėjas Z. T. T. yra pareiškėjos sūnus, kuris nuo 2010 m. gyveno Vokietijoje ir ten 2024 m. gegužės 2 d. mirė. Palikėjo turtą sudaro 1/3 dalis gyvenamojo namo ir 1/3 kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini) ir galimai piniginės lėšos ir pensijos fonde sukauptos lėšos, esančios Vokietijos banke. Likusias 2/3 namo ir statinių dalis nuosavybės teise valdo palikėjo motina (pareiškėja). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi palikėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Vokietijoje ir nėra kitų dokumentų, patvirtinančių palikėjo glaudų ir stabilų ryšį su Lietuva. Pažymėjo, kad palikėjas buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra vieninteliai įstatyminiai palikėjo įpėdiniai (jo tėvai). Nurodė, kad tam jog galėtų priimti palikimą pagal Reglamentą 650/2012 pareiškėja turėtų vykti į Vokietiją ir kompetentingam teismui pateikti pareiškimą arba pateikti pareiškimą per Vokietijos ambasadą Lietuvoje. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės pareiškėjai būtų sudėtinga nuvykti į Vokietiją, ir toks įpėdinės subjektinių teisių įgyvendinimas, jei ji turėtų priimti palikimą Vokietijoje, būtų neproporcingai ir neracionaliai apsunkintas, juolab palikėjo palikimą sudaro nekilnojamasis turtas Lietuvoje. Pažymėjo, kad pareiškėjos teisių įgyvendinimas pagal Lietuvos teisę ir Lietuvoje, o ne pagal Reglamentą 650/2012 palengvintų jos teisių įgyvendinimą. Pažymėjo, kad nustatant palikimo atsiradimo vietą, svarbu atkreipti dėmesį, kad palikėjo visas nekilnojamas turtas, taip pat pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai interesai buvo Lietuvoje. Palikėjas išsaugojo Lietuvos pilietybę, sulaukęs pensinio amžiaus ketino grįžti į Lietuvą gyventi tame pat name. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo palikimo vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą, ir šiais savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikėjo palikimą per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. W. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Z. T. T. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos fakto – nustatymo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo Z. T. T. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje sprendžiami paveldėjimo klausimai, susiję su užsienio (Europos Sąjungos valstybės – Vokietijos) elementu, aktualūs Europos Sąjungos teisės aktai paveldėjimo teisės srityje. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo bylų, turinčių užsienio elementą, vedimui taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Reglamento preambulės 9 punkte, 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reglamentas taikomas visiems civilinės teisės aspektams, susijusiems su palikėjo palikimo paveldėjimu, būtent – visoms turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formoms, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra savanoriškas perdavimas pagal paskutinę valią dėl turto palikimo, ar perdavimas netestamentinio paveldėjimo atveju. Jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai (Reglamento 4 straipsnis).
Pažymėtina, kad Reglamento preambulės 23 punkte nurodyta, kad nustatant tiek jurisdikciją, tiek taikytiną teisę, bendras siejamasis veiksnys turėtų būti įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta mirties dieną. Siekdama nustatyti įprastinę gyvenamąją vietą, paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija turėtų įvertinti visas palikėjo gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, atsižvelgdama į visus aktualius faktinius aspektus, visų pirma, palikėjo buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę bei reguliarumą ir to buvimo aplinkybes bei priežastis. Tokiu būdu nustatyta įprastinė gyvenamoji vieta turėtų atspindėti glaudų ir stabilų ryšį su atitinkama valstybe, atsižvelgiant į konkrečius šio reglamento tikslus. Pagal Reglamento 24 punkto nuostatas, tam tikrais atvejais nustatyti palikėjo įprastinę gyvenamąją vietą gali būti sudėtinga. Taip gali atsitikti, visų pirma, jei palikėjas dėl profesinių arba ekonominių priežasčių, kartais ilgam laikui, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau su kilmės valstybe išlaikė glaudų ir stabilų ryšį. Tokiu atveju atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti laikoma, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta lieka jo kilmės valstybėje, kurioje buvo jo šeimos ir socialinio gyvenimo interesų centras. Kiti sudėtingi atvejai galėtų būti, kai palikėjas gyveno keliose valstybėse paeiliui arba keliavo iš vienos valstybės į kitą nė vienoje iš jų neįsikurdamas nuolat gyventi. Jei palikėjas buvo vienos iš tų valstybių pilietis arba visą savo pagrindinį turtą turėjo vienoje iš tų valstybių, jo pilietybė arba to turto vieta galėtų būti specialus veiksnys bendrai vertinant visas faktines aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktos Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos apie asmens duomenis, nustayta, kad palikėjas Z. T. T. deklaravo išvykimą į užsienį – Vokietiją (2010 m. rugpjūčio 2 d.), laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Byloje pateiktas 2024 m. gegužės 30 d. Mirties įrašas Nr. 2670 patvirtina aplinkybę, kad palikėjas mirė Vokietijoje. Byloje pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išarašas iš gimimo akto įrašo Nr. 3703/1963 patvirtina duomenis, kad pareiškėja ir suintresuotas asmuo yra palikėjo tėvai. Iš byloje pateikto 2024 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 1/3 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/3 kitų statinių (kiemo statinių) priklauso palikėjui asmeninės nuosavybės teise. Kita 2/3 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/3 kitų statinių (kiemo statinių) priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu gyvena minėtame name, ir juo rūpinasi, moka visus namui tenkančius komunalinius mokesčius.
Teismas spesdamas dėl palikimo atsiradimo vietos fakto – nustatymo, įvertina byloje tas aplinkybes, kad palikėjo palikimą sudaro nekilnojamasis turtas Lietuvoje, todėl tikėtina, kad palikėjo pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai interesai buvo Lietuvoje, taip pat jis buvo išsaugojęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja nurodė, kad Z. T. T. sulaukęs pensinio amžiaus ketino grįžti į Lietuvą. Teismas spręsdamas palikimo atsiradimo vietos klausimą atsižvelgia taip pat ir į tai, kad pareiškėjai dėl amžiaus būtų sudėtinga nuvykti į Vokietija, ir toks įpėdinės subjektinių teisių įgyvendinimas, būtų neproporcingai ir neracionaliai apsunkintas.
Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad palikėjas, nors ir nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d., deklaravo išvykimą į Vokietiją, šioje šalyje buvo tik jo ekonominių interesų centras, tačiau jis išlaikė pakankamai glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (Lietuva), ir būtent Lietuvoje išliko jo socialinio gyvenimo interesų centras. Pagal visas nustatytas aplinkybes, būtent Lietuvoje esantis namas, (duomenys neskelbtini), laikytina Z. T. T. įprastine gyvenamąja vieta.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai atlikti palikimo, atsiradusio po Z.T. T. mirties, priėmimo procedūras (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikėjo Z. T. T. palikimą kreipdamasi į teismą su pareiškimu, taip išreikšdama valią priimti sūnaus palikimą per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji priėmė palikimą po sūnaus Z. T. T. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad ji gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), ir elgiasi su visu turtu kaip turto savininkė, rūpinasi viso namo, neišskiriant jo dalių, priežiūra, moka komunalines paslaugas. Taigi, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią priimti sūnaus palikimą, juo rūpinosi ir jį valdė kaip savo.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja po sūnaus Z. T. T. mirties (2024 m. gegužės 2 d.) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, kaip pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sūnaus Z. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. gegužės 2 d., palikimą, jį faktiškai pradėjusi valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, siekiant pareiškėjai Č. T. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.