Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimo dėl turto dalies nustatymo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys R. K., Ž. K., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „4finance“ 2017-07-31 pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad R. K. sutuoktinio Ž. K. gaunama nuolatinė išmoka yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei R. K., t. y. iš šios dalies galimas skolos išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-08 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir nutarė jį grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 ir 2 dalyse naujai reglamentuojama tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Ji numato, kad nuo 2017-07-01 į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolis išieškotojui galės pasiūlyti kreiptis tik po to, kai skolininkas nepateiks antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ar bent vienas išieškotojas pateiks antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „4finance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartį ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pareiškėja nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai vadovavosi 2017-07-01 CPK 667 straipsnio redakcija, naujai įsigaliojusias įstatymo nuostatas pritaikė faktams, atsiradusiems dar iki 2017-07-01, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Pažymi, kad pareiškimas buvo grindžiamas 2017-06-30 antstolės Santos Selezniovienės turto arešto aktu, kuriame pareiškėjai siūlomas 1,5 mėnesio terminas nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininkės turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/01705 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. išieškotojos UAB „4finance“ naudai, 2017-06-30 sudarytas turto arešto aktas. Jame nurodoma, kad jeigu turto arešto aktu yra areštuojamas skolininkui bendros jungtinės ar bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininko dalis nenustatyta, skolininkas, išieškotojas ir bendros nuosavybės turėtojas CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka įpareigojami per 1,5 mėn. nuo turto arešto akto sudarymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo. Apeliantė UAB „4finance“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2017-06-30 antstolės turto arešto akto pagrindu, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuo 2017‑07-01 įsigaliojusia CPK 667 straipsnio redakcija. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Nuo 2017-07-01 galiojančios redakcijos CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka, kuria gali būti nustatyta skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis ir numatyti tuo tikslu atliktini veiksmai. Nuo 2017-07-01 galiojančios redakcijos CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, pasiūlo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Taigi pakeista įstatyme reglamentuota išieškotojo kreipimosi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka.CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad civiliniame procese, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Taigi tokie principai taikytini ir vykdymo procese atliekant procesinius veiksmus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad CPK 667 straipsnio pakeitimą įtvirtinusio 2016-11-08 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnyje, nustatančiame įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą, nenumatyta išimčių dėl CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo ar taikymo tvarkos, CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimas ir taikymas nustatytas bendra tvarka – įstatymui įsigaliojant 2017-07-01.Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pažeidė CPK reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai dėl CK 1.7 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors antstolės Santos Selezniovienės vykdomoje vykdomojoje byloje 2017-06-30 turto arešto akte išieškotojai nurodyta per 1,5 mėn. tuo metu galiojusios CPK 667 straipsnio redakcijos nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau išieškotoja tokį prašymą pateikė teismui jau po 2017-07-01, t. y. pareiškėja į teismą kreipėsi 2017-07-31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojanti nauja proceso teisės normos redakcija taikoma atsižvelgiant į tai, kada pareiškėja kreipėsi į teismą. Pareiškėja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis pareiškimo pateikimo teismui metu galiojančia CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi jau po 2017‑07-01 (pareiškimas teisme gautas 2017-07-31), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškimą priimti, išaiškindamas pareiškėjai apie naujai įsigaliojusią CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytą ikiteisminę klausimo nagrinėjimo tvarką.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartį palikti nepakeistą.