- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-11
- Bylos Nr.
- I-183-386/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- J.P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, V.L., S.L.
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Valentinas Januškevičius
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo J.P. atstovams J.D. ir advokatui Valentinui Januškevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovėms Agnei Pocevičiūtei ir Monikai Jonkutei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V.L., trečiųjų suinteresuotų asmenų V.L. ir S.L. atstovei advokatei Vidai Šeikienei, 2009-02-05 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V.L. ir S.L. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J.P. prašo teismo atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą pareiškimui paduoti dėl J.P. turėtos žemės sugrąžinimo.
Pareiškėjas pareiškime (b.l. 2, 5) nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J.P., Prano, gyvenęs adresu, (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties pagal įstatymą jo paveldimą turtą lygiomis dalimis turėjo paveldėti jo vaikai, t.y. pareiškėjo tėvas S.P. ir pareiškėjo tėvo sesuo G.L. Mirus pareiškėjo seneliui ((duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo tėvui ((duomenys neskelbtini) apie paveldimą namą ir žemės atkūrimą niekas nekalbėjo ir pareiškėjui apie tai nebuvo žinoma, tačiau po senelio mirties, tuo metu jo turėtą medinį namą su statiniais (duomenys neskelbtini) paveldėjo G.L., kadangi ji su juo gyveno. Kad buvo paveldimas namas notaras nesakė, taip pat nieko nesakė ir apie tai jog po senelio mirties liko paveldima žemė – 4,2752 ha Šventojoje (Būtingėje), nieko nesakė ir G.L., kad pareiškėjo tėvas turėjo paveldėti dalį namo. Pareiškėjo teigimu, tik vėliau iš G.L. jis sužinojo, kad ji viena paveldėjo senelio namą ir seneliui sugrąžintą žemę. Tada G. L. pažadėjo su pareiškėju, kaip su teisėtu anūku, pasidalinti tą žemę, tačiau to padaryti nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Tretieji suinteresuoti asmenys V.L. ir S.L. paaiškino, kad seneliui buvo sugražinta iš valstybės tik dalis žemės, kurią jų mama ir gavo, nes jų žodžiais grąžino jai tik tą dalį, kuri priklausė paveldėti jų mamai, o kitos dalies, kuri turi priklausyti pareiškėjo tėvui, jai nesugrąžino. Pareiškėjas, sužinojęs apie esamą žemę ir paveldėjimą, kreipėsi į notarų kontorą, tačiau ten buvo paaiškinta, kad visą buvusį ir esamą turtą (žemę) po senelio mirties jau yra paveldėjusi pareiškėjo tėvo sesuo G.L. ir daugiau jokio palikimo šiai dienai nėra. Tačiau notaras jam nurodė, kad jis turi kreiptis į Palangos savivaldybės žemėtvarkos skyrių, kad nustatyti, kiek seneliui pagal esamus dokumentus dar priklauso atkuriamos žemės Šventojoje. Tokiu būdu pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės žemėtvarkos skyrių, kad sužinotų kiek liko neatkurtos žemės, jog galėtų tvarkyti žemės grąžinimo ir paveldėjimo dokumentus, bet ten atsisakė priimti pareiškimą pareikšdami, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą pareiškimui paduoti ir patarta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas teigia, kad su pareiškimu į Palangos savivaldybės žemėtvarkos skyrių laiku nesikreipė, kadangi nežinojo apie esamą atkuriamąją senelio žemę bei paskutinius 10 metų pareiškėjui labai buvo pablogėjusi sveikata (buvo atliktos net trys širdies operacijos ir kt. įvairios procedūros), neturėjo jėgų, todėl dabar sustiprėjus sveikatai nutarė kreiptis dėl žemės klausimų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesikreipė laiku su prašymu, nes tikėjo, kad G.L. (senelio dukrai ir jo tetai) laiku parašiusiai prašymą į Palangos savivaldybę bus atkurta visa senelio turėta žemė, kurią vėliau paveldėjus galės visi paveldėtojai pasidalinti, nes ji buvo pažadėjusi dalį žemės perduoti jam kaip anūkui. Jai buvo grąžinta ne visa, o tik dalis žemės, todėl jis kreipiasi į teismą, kad galėtų būti atkurta nuosavybės teisė į likusią senelio žemę. Po senelio J.P. mirties paveldėti turėtą jo žemę pagal įstatymą turi ir jis (pareiškėjas), kaip jo anūkas (LR CK 5.12 str.) (b.l. 2-5).
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovai prašo pareiškimą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu teismui pateiktas pareiškėjo atstovo prašymas, kuriuo tikslinami reikalavimai ir prašoma teismo taip pat atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai spręstini teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys V.L. ir S.L. atsiliepime (b.l. 29-33) su pareiškėjo prašymu nesutinka. Nurodo, kad prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas J. P. pateikė teismui jau antrą kartą, pirmasis prašymas buvo pateiktas 2008 m. spalio mėn. pabaigoje Palangos miesto apylinkės teismui. V. L. ir S. L. teigimu, pareiškėjas melagingai nurodo, kad apie esamą turtą – atkuriamą senelio žemę – jis sužinojo iš G.L. tik 2008 m. Toks pareiškėjo teiginys reiškia pripažinimą, kad atkuriama nuosavybe jis anksčiau nesidomėjo, nebuvo pakankamai rūpestingas, nes laiku nepasirūpino savo teisių realizavimu. Pareiškėjui, kaip ir V. L. ir S. L., nuo pat nuosavybės teisų į žemę atkūrimo proceso pradžios buvo žinoma, kad senelis iki nacionalizacijos turėjo žemės Šventojoje. G. L., kuri buvo žemės savininko J.P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto pirmosios eilės įpėdinė (duktė) ne kartą minėjo pareiškėjui, kad yra padavusi pareiškimą dėl nuosavybės teisų į J.P. valdytą žemę atkūrimo ir siūlė pareiškėjui, kuris buvo jos brolio S.P. sūnus, taip pat kreiptis dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. G. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto savivaldybei pateikė dar 1991 m.. Palangos miesto valdyba jos prašymą patenkino 1992-05-20 potvarkiu Nr. 101 atstatydama jai nuosavybės teisę į jos tėvo J.P. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir S. L. nurodo, jog pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių atskirai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tam nereikėjo kitų pretendentų pritarimo ar susitarimo su jais, tačiau pareiškėjas dėl savo aplaidumo bei nesuinteresuotumo to nepadarė. Niekas neslėpė nuo pareiškėjo, jog į senelio turėtą žemę pretenduoja G. L., atvirkščiai, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. L. ir S. L. mama G. L. skatino jį pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškime, pateiktame teismui 2008 m. spalio mėn., J. P. pripažino, kad iš G. L. jis sužinojęs apie grąžinamą žemę, tuo paneigdamas savo teiginį, kad ši aplinkybė buvo nuo jo slepiama. Neįmanoma nuslėpti to, kas yra numatyta įstatymuose, o taip pat nuslėpti informaciją, kurią pareiškėjas galėjo gauti iš institucijų, archyvų. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų tvarkymu, todėl įstatymo nustatytais terminais jis neįgyvendino savo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir S. L. pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007-02-20 sprendimu Nr. 1574 G. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jai nuosavybėn natūra 0,195 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra 0,1976 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra 0,1975 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra 0,1987 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Net ir tuo atveju, jei pareiškėjui būtų atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik tuo atveju, jeigu jos į šį turtą nėra atkurtos kitiems asmenims. Tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir S. L. atsiliepime paaiškina, kad po senelio J.P. mirties (duomenys neskelbtini) jų mama G. L. paveldėjo savo tėvo turtą, buvusį jo mirties momentu. Tokį turtą sudarė gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). J.P. turto įpėdiniais pagal įstatymą buvo G. L. ir pareiškėjo tėvas S.P., kuris mirė (duomenys neskelbtini).. G. L. visada gyveno kartu su savo tėvu J.P. bei jį prižiūrėjo, o jam mirus, tik ji viena pretendavo į mirusiojo turtą, nes S.P., žinodamas tėvo valią dėl palikimo ir jo slaugymo aplinkybes, į šį turtą nepretendavo. Esant gyvam pirmosios eilės įpėdiniui, įstatymai nenumatė galimybės pretenduoti žemesnės eilės įpėdiniams į palikėjo turtą. G. L. 2008-08-08 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra ir nebuvo ginčijamas kito įpėdinio. Šio turto paveldėjimas nėra susijęs su šia byla, nes paveldėjimas atsirado dar iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo. Be to, V. L. ir S. L. manymu, pareiškėjas nepatekė jokių įrodymų patvirtinančių, kad iki 2001-12-31 jis turėjo sveikatos problemų, sutrukdžiusių jam įgyvendinti savo teises. Pareiškėjas pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta apie jo persirgtas ligas ir gydymąsi ligoninėje 2004, 2005 ir 2006 m., o taip pat jam nuo 2007-10-08 nustatytą darbingumo netekimą. Šie įrodymai negali būti pagrindu termino atnaujinimui, nes juose nurodytos aplinkybės atsirado jau po termino praleidimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo V.L. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V.L. ir S.L. atstovė prašo prašymą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo S.L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S.L. nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi įstatymų leidėjas, suteikęs teisę atnaujinti terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, įgalino tai padaryti, tik esant svarbioms priežastims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad „vertinant teisinį reguliavimą, įtvirtintą skirtingose Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio redakcijose, reglamentuojantį prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarką bei terminus, galima padaryti išvadą, kad šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti santykių, kurie susiformavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, pradėtame vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, stabilumą, užtikrinama įgytų teisių apsauga bei papildomos garantijos jų įgijėjams“ (Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad nei šioje, nei kitose Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis šia nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Taip pat pažymima, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143–112/2009).
Pareiškėjas prašyme (b.l. 2, 5) teigia, kad 1976-06-19 mirus jo seneliui J.P. ir (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui S.P., jis nebuvo informuotas apie paveldimą namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į jo senelio J.P. žemę atkūrimą. Pareiškėjo manymu, šie faktai nuo jo buvo nuslėpti, apie paveldėjimą ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimą pareiškėjas, jo teigimu, sužinojo tik 2008 m. Taip pat pareiškėjas nurodo, esą G.L., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjo senelio J.P. žemę, žadėjusi šia žeme su pareiškėju pasidalinti, tačiau nespėjo, nes (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegijos nuomone, gyvenamojo namo paveldėjimo klausimai po pareiškėjo senelio J. P. mirties (duomenys neskelbtini) nėra susiję su nagrinėjama byla. Iš atkūrimo byloje esančio paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad šį turtą 1977-08-08 paveldėjo duktė G.L. Teismas pažymi, kad palikimo priėmimo po pareiškėjo senelio J.P. mirties klausimus sprendė ne pareiškėjas, o jo tėvas S.P. Taip pat teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo susitarimą su G. L. dėl žemės, į kuria atkurtos nuosavybės teisės, pasidalijimo.
Taip pat teismas pabrėžia, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog jis nežinojo apie savo galimybes atkurti nuosavybės teisės yra subjektyvaus pobūdžio argumentai, kuriais negalima pateisinti terminų praleidimo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. G.L. ar jos įpėdiniai V.L. ir S.L. neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie jo teises atsikurti nuosavybės teises, pats pareiškėjas turėjo rūpintis šios teisės realizavimu. Net ir neturėdamas duomenų apie senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę, galėjo šią informaciją gauti iš valstybinių archyvų. Informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, neišsiaiškina jam reikšmingų faktų, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis, todėl teismo nuomone, nepatvirtina, jog elgdamasis rūpestingai ir apdairiai neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Terminų praleidimo negali pateisinti ir pareiškėjo tvirtinimas, kad G. L. slėpė nuo jo informaciją, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu. Pareiškėjo teisių realizavimas nebuvo teisiškai priklausomas nuo kitų asmenų valios. Pareiškėjas galėjo realizuoti savo teises, nepaisydamas kitų asmenų elgesio.
Iš 2008-11-10 Palangos m. apylinkės teismo nutarties matyti, kad pareiškėjas J.P. 2008-10-09 kreipėsi į Palangos m. apylinkės teismą pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl J.P. turėtos žemės susigrąžinimo, jis 2008-11-07 pateikė prašymą grąžinti šį pareiškimą su priedais; teismo nutartimi priimtas pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo ir šis pareiškimas paliktas nenagrinėtu (b.l. 51).
Teismas pažymi, kad siekiant šiuo atveju atnaujinti praleistus terminus, turi būti objektyviomis terminų praleidimo priežastimis pateisintas visas laikotarpis iki 2001 metų pabaigos (kai turėjo būti pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises) bei 2003 metų pabaigos (kai turėjo būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinė byla Nr. A442-114/2009). Iš teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų (b.l. 17-22) matyti, kad pareiškėjas turi širdies veiklos sutrikimų nuo 2003 metų. Taigi laikotarpis nuo 1992 iki 2003 m. iš esmės nėra pateisintas jokiomis priežastimis, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėjui šiuo atveju nėra taikomi kokie nors padidinti rūpestingumo standartai. Pareiškėjo situacijoje kiekvienas asmuo, būdamas rūpestingas, per įstatymo numatytą ilgą beveik dešimties metų laikotarpį prašymams bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti būtų sugebėjęs realizuoti savo teises (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinė byla Nr. A442-114/2009).
Visumoje įvertinus bylos aplinkybes, matyti, kad terminų praleidimą nagrinėjamu atveju nulėmė ne kokios nors objektyvios priežastys, o pačio pareiškėjo neveikimas, todėl jo prašymai netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo J.P. prašymus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.