- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-833-123/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvidos Zubernienės
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Kreditorius
- AB SEB Vilniaus bankui
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant atsakovui S. B. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B. , institucijai, teikiančiai išvadas, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kreditorei AB SEB Vilniaus bankui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaikams išlaikymo priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių dukrų A. ir B. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 350 Lt periodinių išmokų iki jų pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, nustatyti, kad prievolė pagal 2006 m. sutartį SEB bankui lieka atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2004 m. Gyvenant santuokoje, gimė du vaikai: dukros A. B. ir B. B. . Bendras gyvenimas susiklostė nesėkmingai ir tapo negalimas dėl sutuoktinio kaltės. Jis pradėjo girtauti, vartoti fizinį smurtą, nepagarbiai elgtis, žemino ir tyčiojosi iš jos. 2006 m. atsakovas ją su vaikais išvarė iš namų ir ji išvyko gyventi į Žebrokų kaimą. 2007-10-26 atsakovas, atvykęs į Žebrokų kaimą, sumušė ją, buvo sutrikdyta sveikata, dėl šio įvykio Skuodo rajono apylinkės teismas nuteisė atsakovą viešaisiais darbais. Dėl tokio atsakovo elgesio ji prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės.
Skuodo rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 2004-12-29 Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp A. B. ir S. B. , nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes – B. ir B.; nustatė A. B. ir B. B. nuolatinę gyvenamąją vietą pas jų motiną A. B. ; priteisė iš S. B. išlaikymą dukroms A. B. ir B. B. kas mėnesį po 350 litų periodinės išmokos kiekvienai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo; dukrų A. ir B. lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; santuokos metu įgytą turtą: spalvoto vaizdo televizorių, mikrobangų krosnelę, pietų servizą, arbatos servizą, patalynę, paliko atsakovui; nustatė, kad prievolė pagal 2006-07-19 vartojimo kreditavimo sutartį lieka abiem šalims solidariai; priteisė iš atsakovo ieškovei 680 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo S. B. valstybei 316,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 112 Lt už advokato pagalbą ir valstybei 8,75 Lt pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo neištikima, atsakovas prieš ieškovę vartojo smurtą, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų šalių kaltės. Teismas pagal byloje pateiktus duomenis nusprendė, kad geriausiai vaikų interesai bus užtikrinti nustačius abiejų mergaičių gyvenamąją vietą su ieškove. Kadangi teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė pas jų motiną, todėl iš atsakovo priteisė po 350 litų kiekvienam vaikui. Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą paliko atsakovui, nes ieškovei išėjus iš namų, pas jį liko šis turtas, kuriuo ir šiuo metu naudojasi. Prievoles pagal 2006-07-19 šalių sudarytą kreditavimo sutartį su AB SEB banku paliko abiem šalims, nes sutartį pasirašė abu sutuoktiniai, solidariosios prievolės nedalijamos.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti dukters A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą pas atsakovą, o dukters B. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti pas ieškovę; santuokos metu įgytą turtą priteisti ieškovei; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų kaltės, nes dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Pažymi, kad dėl ieškovės neištikimybės atsakovas ją sužalojo, daugiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo agresyvų elgesį, byloje nepateikta. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nustatydamas dukros A. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į dukros A. interesus nustatydamas gyvenamąją vietą. Pažymi, kad gyvenant su atsakovu yra geresnės sąlygos dukrai vystytis ir tobulėti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė nesutinka, kad dukros būtų išskirtos ir Andželikos nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas atsakovą. Ieškovės nuomone, teismo nustatytas išlaikymo dydis yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalims gyvenant kartu 2004-11-09 gimė dukra A.. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2004-12-29 Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. 2006-03-26 šalims gimė antra dukra B.. Nuo 2006-11-30 šalys gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, šeiminiai ryšiai nutrūko. Nuo 2007 m. dukra A. gyvena pas tėvą, jaunesnioji dukra B. – pas motiną. Ieškovė šiuo metu gyvena su kitu vyriškiu, laukiasi nuo jo vaiko. Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.
Nagrinėjamoje byloje, atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes buvo neištikima. Taip pat apeliantas neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės neištikimybės faktą bei pripažino abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovė sutinka su šia apylinkės teismo išvada (b. l. 145). Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas yra ūmaus, agresyvaus būdo, tai patvirtina ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendis. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadinasi, nustatęs, kad ieškovė ir atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, teismas pagal LR CK 3.61 str. 2 d. pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovo argumentas, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.174 str. 2 d. normą, nustatančią, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, atmestinas. LR CK 3.174 str. 2 d. numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 p.). Šiose teisės normose įtvirtinta pareiga teismui išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, labiau bus įgyvendinti vaiko interesai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dukra A. su atsakovu gyvena nuo 2007 m., iki šalių apsigyvenimo skyrium 2006 m. gyveno su abiem tėvais, po to su ieškove. Pažymėtina, kad mažamečiam vaikui būtina užtikrinti saugias bei pastovias gyvenimo sąlygas. Nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nepilnametės A. interesai bus labiausiai užtikrinti nustačius jos gyvenamąją vietą kartu su seserimi. Išaiškintina, kad seserų išskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kurių seserų išskyrimas galėtų būti pateisinamas. Pažymėtina, kad abi šalių dukros yra labai mažos, todėl darytina išvada, kad būtina užtikrinti abiem mergaitėms pastovią bei saugią socialinę aplinką bei išsaugoti prisirišimą prie artimų žmonių, t. y. tarp seserų. Byloje esantys duomenys patvirtina šalių konfliktiškus santykius, atsakovo agresyvų elgesį su ieškove, todėl nustačius šalių dukters A. gyvenamąją vietą su atsakovu būtų apsunkintas ieškovės ir mergaitės bendravimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko vystymuisi svarbi teisė į identiškumą, t. y. moteriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimasis, kuriam būtinas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos dalyvavimas dukters gyvenime. Darytina išvada, kad mergaitės raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina, ir bendravimas su bet kuria kita moterimi jo neatstos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų mergaičių gyvenimas su motina geriau užtikrins šios teisės įgyvendinimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgdama į bylos medžiagą, į ginčo šalių dukters jauną amžių ir dėl to ribotą galimybę išsiaiškinti jos tikrąjį norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina tinkamai taikė materialinės teisės normas.
Išaiškintina, kad gyvenančiam skyrium tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant abu vaikus. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (LR CK 3.175 str. 2 d.) reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Motina, su kuria pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu. Taip pat pažymėtina, kad dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios.
Apeliaciniu skundu ginčijamas priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, gauna reguliarias pajamas, kurios sudaro apie 400 Lt (b. l. 24), tačiau pats pripažįsta, kad jo pajamos su papildomais darbais sudaro apie 2 000 Lt (b. l. 83). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 350 Lt išlaikymas kiekvienai dukrai nėra per didelis ir neproporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija nurodo, kad pasikeitus vaikų interesams ar tėvų turtinei padėčiai galima kreiptis į teismą LR CK 3.201 str. 1 d. nustatyta tvarka, kad būtų peržiūrėtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo.
Atsakovas nesutinka, kad santuokoje įgytas turtas būtų paliktas jam. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga palikti kilnojamąjį turtą atsakovui, nes jis juo naudojasi.
Atmestus apeliacinį skundą atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo teismo procesinio sprendimo apeliacinio skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisinius santykius, todėl apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teismas
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimą palikti nepakeistą.