Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis Naujininkų vidurinėje mokykloje, teistas:

1) 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme. 2015-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: A. B. 2015-01-01, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje, tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau kaip du kartus trenkus nukentėjusiajam V. T. į veido sritį, šiam nugriuvus ant žemės, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais A. B. buvo kaltinamas nukentėjusiajam V. T. sukėlęs fizinį skausmą ir atėmęs galimybę priešintis, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną S. G. S4, kurio vertė 405 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą naktį, apie 1.00 val. jis su savo mergina A. L. buvo namuose. Prieš tai su ja buvo (duomenys neskelbtini) ir apie 23.30 val. taksi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Naujuosius Metus sutiko (duomenys neskelbtini), lauke, prie upės, gėrė šampaną, kartu buvo jo mergina ir jos sesuo K. su vaikinu, kurio vardo nežino. Jis su A. išsikvietė taksi ir išvažiavo. Savo namuose pabuvo apie pusvalandį, vėliau išėjo į bendrą virtuvę, kur su E. ir A. gėrė. Virtuvėje prasėdėjo apie 1-2 valandas, nuėjo namo, namie buvo ir mama. Apie kaltinimą sužinojo tik iškviestas į policijos komisariatą, gal po mėnesio ar dviejų. Nukentėjusįjį pažįsta nuo mokyklos laikų. Tą naktį su juo susitikęs nebuvo, jo telefono neėmė, niekam niekada telefono nepardavinėjo. Mano, kad nukentėjusysis jį kaltina tik todėl, kad praeityje su juo konfliktavo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. T. parodė, kad jis 2015 m. atšventė su draugais Naujuosius metus. Nuo Žaliojo tilto iki Čiurlionio gatvės ėjo pėstute kartu su draugais, vėliau išsiskirstė. Nusprendė eiti namo ir pakeliui užsukti pas S. Einant į Čiurlionio stotelę, S. paskambino antrą kartą. Priėjus prie stotelės kažkas pasakė (duomenys neskelbtini), tačiau jis nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Vienas vaikinas pribėgo iš vienos pusės, kitas iš kitos. Jis pažiūrėjo į vieną vaikiną, į kitą ir suprato, kad vienas iš jų - A. Tuo metu jam paskambino S., jis (nukentėjusysis) su juo kalbėjo ir pradėjo bėgti. S. sakė, kad jį gaudo. S. K. tą dieną jam skambino 5 kartus. Nubėgo prie Ševčenkos stotelės, jie bėgo paskui jį. Pribėgęs prie šviesoforo prašė žmonių, kad šie iškviestų policiją, sakė, kad jį bando apvogti, tačiau žmonės manė, kad jis juokauja. Po to A. jį su draugu nusitempė prie stotelės ir prasidėjo smūgiai. Pirmus smūgius atlaikė, po to nukrito. Smūgiai buvo suduoti į galvą, kitose vietose nelabai buvo sužalojimų. Jis prašė, kad jie jį paleistų, tačiau vaikinai tylėjo. Nesikeikė, tarpusavyje bendravo rusiškai. Kelnių kišenių nekraustė, jis piniginės neturėjo. Gulėjo, viską matė miglotai. Nuo suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, policininkai laikė jį už rankos. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Už poros šimtų metrų buvo vienas ar du žmonės. Policijos pareigūnai jį atgaivino, medikai atvažiavę nebuvo. Jis pats policijos iškviesti negalėjo. Telefono jau nerado. Tą vakarą turėjo vieną telefoną. Jį nuvežė į policijos komisariatą. Jam tikrino girtumą, turbūt suprato, kad yra gėręs šampano. Kadangi buvo neblaivus, policijos pareigūnais pasakė ateiti kitą dieną. P. S. užėjo jau po 1 val. S. minėjo tik A. vardą. S. pagalbos atsisakė, kadangi norėjo pailsėti ir nusiraminti. S. gyvena prie M. M., jis (nukentėjusysis) gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išėjęs iš S. ėjo pėstute apie 20 min. Jį užpuolė A. B., jo veidas jam pažįstamas. Kuo tą vakarą buvo apsirengęs A. B., pasakyti negali. Su A. prieš įvykį nebendravo. 2010 m. jis išėjo iš mokyklos ir su A. B. nesimatė. Tuo metu su A. B. nekonfliktavo. Tą vakarą jis gėrė šampaną ir nors buvo apsvaigęs, viską atsimena. Užpuolimo metu jam buvo praskelta galva. Kitą dieną jam buvo nustatytas galvos sumušimas. Tetai viską papasakojo po to, kai parašė policijai pareiškimą. Su A. kalbėjo jo teta, pasakė, kad pokalbis yra įrašytas, bet taip viskas ir baigėsi. Jis girdėjo įrašą, kiekvieną kartą jį girdėdamas įsitikina dėl A. B. kaltės. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį. Prašoma priteisti suma yra už telefoną. Mėnesį po šio įvykio jautė stresą, bijojo išeiti į gatvę. Po įvykio su A. B. nebendravo. Telefonas jam buvo grąžintas nesugadintas, jis dabar tuo telefonu naudojasi. Teismo posėdžio metu pagarsinti V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 3). Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti, kas spardė, tuo metu jis viską prisiminė geriau.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. V. parodė, kad Naujųjų metų išvakarėse, apie 21.30 val., atėjo į svečius pas T. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena ir jos sūnus A. B.. A. B. buvo namuose ir tą naktį kartu sutikinėjo Naujuosius metus. Dar kartu buvo A. B. ir jo draugas, pavarde M. Vėliau prisijungė ir mergaitė, kurios A. B. apie 12.00 val. nakties buvo nuėjęs pasitikti. A. B. tą naktį praleido kartu, buvo išėjęs į virtuvę parūkyti. Neatsimena, kad kaltinamasis būtų išėjęs 15 min. ar ilgesniam laikui. Būtų pastebėjusi, jeigu A. B. būtų išėjęs ilgesniam laikui, kadangi kartu daug žmonių nebuvo. Sulaukus 12 val. dar gerokai pasėdėjo ir namo grįžo tik apie 3.00 val. nakties. Kaltinimasis tą naktį ją ir savo mamą filmavo kartu šokančias, tačiau kokiu telefonu, pasakyti negali. Samsung telefono ji nematė ir nieko apie šį telefoną pasakyti negali. Jai yra žinoma, kur yra Švitrigailos gatvė, iki jos yra apie 15 min. kelio pėsčiomis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. Š. parodė, kad sausio 1 d., apie 14.00 val., pas juos atvyko jos sūnėnas V. T. ir papasakojo, kad grįžtant namo jis sutiko A., kitas asmuo turbūt buvo E. ir jie jį sumušė. Pasakojo, kad susipyko su mergina, pradėjo skambinti, susitiko vaikinus, bandė bėgti ir kai atsigavo, šalia buvo pareigūnai. Nurodė, kad su A. mokėsi vienoje mokykloje. Konflikto metu buvo atimtas juodos spalvos telefonas Samsung S4, kurį nukentėjusiajam pirko mama išsimokėtinai iš Tele2. Ant nukentėjusiojo galvos buvo žymės. V. T. vartojo alkoholį, išgėrė taurę šampano. Į policiją A. T. kreipėsi kitą dieną. P. F. norėdama surasti A. įvedė jo pavardę, klausinėjo apie šį įvykį, tačiau Artūras su ja nebendravo. Papasakojo apie telefoninio pokalbio su A. L. ir A. B. aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad A. B. yra jos vaikinas. Gruodžio 31 d., apie 20.30 val. jie kartu grįžo namo, Naujuosius planavo sutikti su A. ir jo mama. Apie 20.00 val. išsikvietė taksi, važiavo dviese. A. namuose buvo jo mama, kas dar buvo, nepamena. A. gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute. A. vartojo alkoholio. A. M. atėjo apie 22.00 val. Iki Naujųjų buvo A. mama, sesė, A. ir M. Apie dvyliktą valandą A., A. M. ir jo tėvai buvo nuėję į pirmą aukštą pažiūrėti fejerverkų, maždaug po 5 minučių, grįžo namo ir išėjęs nebuvo. Ji ir kaimynė fejerverkus žiūrėjo pro virtuvės langą. Tą vakarą ji bendravo tik su A. ir jo mama. Su A. B. buvo nuo 20 val. iki ryto, ryte ji troleibusu išvažiavo namo. Per vakarą A. B. nematė tik kokias 5 min., visą kitą laiką buvo su juo. Vėliau jai skambino moteris, prisistatė nukentėjusiojo berniuko sese ir klausė, ką A. prisidirbo. Į ką ji atsakė, kad nieko neprisidirbo, paaiškino, kad A. nieko padaryti negalėjo. Moteris prašė pakalbėti su A. Nepamena, ar moteriai minėjo, kad A. buvo su ja. Kadangi moteris, kuri skambino, jai nebuvo pažįstama, turbūt nesakė, kad A. buvo su ja, tačiau teismui patvirtina, kad A. buvo su ja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad įvykis buvo 2015 m. sausio 1 dieną, pas jį atėjo sumuštas V. 2015 m. sausio 1 d., apie 00.30 val., paskambino V., šis sakė, kad yra prie Žaliojo tilto, po to sakė, kad eina Čiurlionio rajonu. Kadangi buvo netoli, galvojo, kad užsuks. Skambinant trečią kartą šis ilgai nekėlė telefono. Kai atsiliepė, V. verkė, girdėjosi, kad bėga kažkur, sakė, kad jį vejasi, vardų neminėjo, sakė, kad nori kažką atimti, prašė padėti ir išjungė telefoną. Po 15 min. jis atėjo visas sumuštas, prie akies buvo paraudę. Verkė, buvo sunerimęs, jaudinosi dėl telefono. Pasakojo, kad jis Švitrigailos gatvėje, prie mokyklos, sutiko du jaunuolius. Šie pasiūlė jam užeiti į kiemą pasikalbėti, jis atsisakė ir pradėjo bėgti. Vaikinai puolė jį vytis. Minėjo, kad su vienu iš užpuolikų jis mokėsi mokykloje. Kito, sakė, nepažįsta. V. pas jį pasėdėjo, nusiramino ir išėjo namo į Naujininkus, kur tiksliai V. gyvena, nežino. Kviesti greitosios pagalbos nebuvo būtina.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad A. B. yra jo kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini) name. A. B. gyvena antrame aukšte, jis – trečiame. Naujųjų metų išvakarėse, apie 23.30 val. susitiko su A. B., sėdėjo virtuvėje ir rūkė. Prieš vidurnaktį atėjo jo (liudytojo) tėvas ir pasiūlė eiti į lauką leisti fejerverkus, kartu dar buvo jo 11-metis brolis. Po to jis grįžo namo, persirengė ir pas A. B. šventė Naujuosius metus. Šoko, dainavo, truputį gėrė. Kažkas filmavo. Dar kartu buvo A. B. mama, mamos draugė, A., ir A. B. brolis. Namo miegoti nuėjo apie 4 val. ryto, švenčiant užmigęs nebuvo. Prieš Naujuosius Metus alkoholio negėrė, vėliau gėrė šampaną. Jis visą laiką buvo pas juos namuose ir A. B. nuo 24 val. iki 4 val. ryto niekur išėjęs nebuvo. Nukentėjusiojo jam matyti neteko. Liudytojas (A. M.) su A. B. vienoje mokykloje nesimokė.

Kaltinamasis išteisintinas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis būtų dalyvavęs kartu su kitu asmeniu apiplėšiant nukentėjusįjį V. T.. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuosekliais parodymais, tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamos veikos, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu Švitrigailos gatvėje nebuvo. Tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G17/15(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas odos nubrozdinimas kaktos srityje kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-01-01), paveikus ribotu ar briauną turinčiu daiktu; sužalojimas nebūdingas griuvimui ir yra vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. Š. parodymai patvirtina, kad telefoną S. G. S4, IMEI 355589061901230, jis įsigijo 2015-01-01 radęs skelbimą portale www.skelbiu.lt (b.l.28), tačiau 2015-02-04 atlikus asmens atpažinimą pagal nuotrauką liudytojas A. Š. neatpažino asmens, kuris pardavė jam pagrobtą iš nukentėjusio mobilaus ryšio telefoną (b.l. 29 - 31). Teisiamojo posėdžio metu aplinkybę, kad A. B. 2015-01-01, apie 1 val. nakties, buvo savo namuose Naujininkuose teismui patvirtino tiesą sakyti prisiekę liudytojais apklausti J. V., A. L., A. M.. Tam tikros šių asmenų liudytos detalės nesutapo, pavyzdžiui, dėl fakto, kur A. B. sutiko Naujuosius Metus, tačiau jie visi patvirtino, kad A. B. jam inkriminuojamos veikos metu buvo namuose ir nebuvo Naujųjų Metų naktį iš namų pasišalinęs ilgesniam nei 15 minučių laikui. Nors nukentėjusysis nurodė, jog jį apiplėšė gatvėje sutiktas A. B. su draugu, tačiau nei teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nei apklausti liudytojai šios aplinkybės patvirtinti negalėjo. Dar daugiau, nukentėjusiojo prašymu teisme apklaustas liudytojas S. K. skirtingai nei pats nukentėjusysis nurodė jų susiskambinimo, pokalbio turinio ir V. T. apsilankymo pas S. K. aplinkybes. Nukentėjusysis teismui teigė nežinantis, kas iškvietė policiją, nors teismo išreikalautos išsamios pranešimo apie įvykį išklotinės (Birt žiūryklės) duomenys rodo, kad policiją išsikvietė jis pats. Pagal šį iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad patruliai rado jaunuolį stotelėje Švitrigailos gatvėje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jokių mobiliojo ryšio telefono pagrobimo aplinkybių jis rišliai paaiškinti nesugebėjo (b.l.12), ant V. T. nosies buvo matoma mėlynė, buvo pasiūlyta iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis atsisakė, buvo patikrintas neblaivumas, paaiškinta grįžti namo, išsimiegoti ir atvykti į komisariatą (b.l.13). V. T. ikiteisminio tyrimo metu teiginius apie tai, kad jis buvo spardomas į šonus, nugarą, paneigia jau aptarta specialisto išvada, kadangi atlikus V. T. kūno apžiūrą nebuvo nustatyta, kad būtų buvę padaryti kūno sužalojimai šonų ir nugaros srityje, priešingai, specialistas konstatavo tik vieną sužalojimą veido srityje, todėl akivaizdu, kad nėra patvirtinti ir V. T. paaiškinimai, kad jis į galvos sritį buvo spardomas, buvo spirta ne vieną kartą. Kritiškai teismas vertina ir nukentėjusiojo tetos O. Š. duotus parodymus bei jos savarankiškai atliktą tyrimą, kai ji paskambino nepilnametei A. L., bei įrašė telefoninius pokalbius su ja ir su kaltinamuoju A. B.. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalies nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje atliekant BPK 271–292 straipsniuose numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina ir įrodymu nepripažįsta nei kaltinamojo pateikto vaizdo įrašo, nei nukentėjusiojo pateikto garso įrašo, kadangi neįmanoma nustatyti, kada abu šie įrašai buvo padaryti, telefoniniai pokalbiai nutrūksta nebaigus pokalbio.

Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Kaltinimas A. B. iš esmės buvo grindžiamas tik nukentėjusiojo V. T. parodymais, kurie, valstybės kaltintojo nuomone, visiškai patvirtina inkriminuojamą veiką. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavę, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo A. B. kaltės įrodymais.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo A. B. kaltę, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir A. B. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. T. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, V. T. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl kardomosios priemonės, laikinojo nuosavybės teisės apribojimo

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina. Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paskirtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296 – 297 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Išteisinti kaltinamąjį A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo V. T. pareikštą civilinį ieškinį.

Panaikinti kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.