Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-36-309/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-13
Bylos Nr.: 1A-36-309/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis: A. V., B. R.
Nuteistasis: V. V.
Civilinis ieškovas: A. V., B. R.
Advokatai: Muradas Bakanas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47025-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.2.3.4.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.4.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nukentėjusiesiems A. V., B. R.,ekspertui Henrikui Daujotui,nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 68 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti ekskavatoriumi 1 (vienerius) metus.

Iš V. V. priteista: 1 689,18 Eur (vienas tūkstantis šešis šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 18 euro centų) turtinės žalos, 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos ir 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) už advokato pagalbą civiliniam ieškovui A. V.; 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos civilinei ieškovei B. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas už tai, kad turėdamas ekskavatorininko pažymėjimą ir būdamas supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje, 2015 m. rugpjūčio 21 d. su UAB „L.“ pasirašęs technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsinuomojęs asmeniniais tikslais ekskavatorių „Komatsu PC35MR“, juo 2015-08-22, apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme atlikdamas žemės kasimo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2 punktą, 3.4 punktą, 3.5 punktą, ir UAB „L.“ Nr. DS-20, Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.1 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuodamas ekskavatorių ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės bei keliamo svorio, nepastatė aptvarų, neiškabino perspėjamų ženklų ir neįsitikinęs, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, ekskavatoriui virtus, prispaudė ekskavatoriaus strėle šalia stovėjusią G. Č., padarydamas nukentėjusiajai kairio plaučio apatinės skilties plyšimą, krūtinkaulio lūžį III tarpšonkauliniame tarpe, kairės krūtinės ląstos pusės III–IV šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, IV–X šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės II–IX šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–VII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiame petyje pereinant į žastą, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, ir G. Č. įvykio vietoje mirus nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairio plaučio plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č..

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas M. Bakanas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti V. V. naują – išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Skunde advokatas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jo ginamasis pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo atsiras kilę padariniai. Pažymi, kad teismas V. V. nuteisė ne dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o dėl nusikalstamo rūpestingumo, nors tokios nusikaltimo sudėties BK 132 straipsnio 3 dalis nenumato.

2.2. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog V. V. pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2. punktą, 1.6. punktą, 3.4. punktą bei 3.6. punktą, nors kaltinamajame akte nurodyta, kad V. V. pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2., 3.4., 3.5. punktus. Nurodo, kad BK 132 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė, todėl teismas negalėjo išeiti už kaltinimo ribų ir nuteisti V. V. už Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.6. punkto bei 3.5. punkto pažeidimą. Pažymi, kad teismo posėdžio metu prokuroras kaltinimo nekeitė, apie kaltinimo keitimą teismo posėdžio metu nebuvo pranešta, jo ginamasis apie tai nebuvo apklaustas. Advokato M. Bakano teigimu, teismas nuosprendžiu negalėjo taisyti kaltinime neva padarytos rašymo klaidos nurodant ne 3.6. punktą, o 3.5 punktą, taigi šiuo atveju yra pažeista jo ginamojo teisė žinoti, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra kaltinamas.

2.3. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad, nors jis ir jo ginamasis prašė teismo apklausti neatvykusius liudytojus, tai nebuvo padaryta. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Ž. P. atliko nukentėjusiosios gaivinimą (dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą), būtent tai galėjo sąlygoti teismo ekspertų nustatytą nukentėjusiosios mirties priežastį – dirbtinio širdies masažo metu galėjo gautis krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškiantis daugybiniais šonkaulių lūžiais (kairio krūtinės ląstos pusės III–IV šonkaulių lūžiai priekinės pažastinė linijos projekcijoje, IV–X šonkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje, dešinės krūtinės ląstos pusės II–IX šonkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–IV šonkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje) su kairio plaučio plyšimais (pasieninės krūtinplėvės pažeidimu), kurie komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į krūtinplėvių ertmes (skystas kraujas abiejose krūtinplėvių ertmėse) arba aplinkybę, jog įvykio metu atsirado tik lūžiai, o kairio plaučio plyšimai (pasieninės krūtinplėvės pažeidimai), kurie komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į krūtinplėvių ertmes (skystas kraujas abiejose krūtinplėvių ertmėse) galėjo atsirasti būtent gaivinimo (dirbtinio kvėpavimo ir širdies masažo) metu. Apelianto įsitikinimu, liudytojas Ž. P. nepagrįstai nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, teismas, atmesdamas prašymą apklausti šį liudytoją, tokį savo sprendimą nepagrįstai motyvavo tuo, kad šis liudytojas išvykęs į užsienį – iš bylos matyti, kad Ž. P. dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir gyvena Lietuvoje, taigi jį tikrai buvo galima apklausti.

2.4. Be to, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai netenkino jo ir ginamojo prašymo skirti byloje kompleksinę medicininę deontologinę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta ar visi, ar dalis sužalojimų negalėjo atsirasti dėl nukentėjusiajai Ž. P. daryto gaivinimo (dirbtinio kvėpavimo ir širdies masažo). Taip pat atkreipia dėmesį, kad teisme apklausti liudytojai parodė, jog greitoji medicinos pagalba neatvažiavo labai ilgai – pusę valandos ar ilgiau, nors Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 patvirtintų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 23 punkte numatyta, jog siekiama, kad laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo gyvybei grėsmingais atvejais pradžios <…> kaime būtų iki 20–25 min. Pažymi ir tai, kad nukentėjusioji buvo vežama ne į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir pakeliui į ją mirė. Mano, kad ši aplinkybė taip pat galėjo sąlygoti nukentėjusiosios mirtį.

2.5. Apelianto įsitikinimu, byloje nenustatyta, kad V. V. pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Atkreipia dėmesį, kad tiek valstybinis kaltintojas, tiek teismas pripažino, jog jo ginamasis kasimo darbus ekskavatoriumi atliko ne darbo metu ir ne kaip UAB „L.“ darbuotojas, o kaip privatus asmuo. Taigi konkrečiu atveju V. V. nei Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2., 3.4., 3.5. punktų, nei nuosprendyje nurodytų 1.6. p. ir 3.6. punktų reikalavimai nebuvo privalomi ir pastarasis jų neturėjo laikytis – šie reikalavimai skirti UAB „L.“ darbuotojui, o ne ekskavatoriaus nuomininkui. Nurodo, kad pasirašant Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jo ginamajam nebuvo iškelta sąlyga, jog jis, veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne UAB „L.“ darbuotojas, privalo laikytis UAB „L.“ Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijoje numatytų reikalavimų. Juo labiau, kad Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2. punkte numatyta, jog UAB „L.“ dirbti ekskavatoriumi leidžiama ne jaunesniam kaip 18 metų asmeniui, pasitikrinusiam sveikatą, turinčiam pažymėjimą, patvirtintą, kad gali valdyti jame nurodyto tipo ekskavatorių, susipažinusiam su saugiais darbo metodais, išklausiusiam įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje. Pasak advokato, nei iš kaltinimo, nei iš teismo nuosprendžio neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ir kaip jo ginamasis pažeidė minėtas Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas.

2.6. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.6. punkte numatyta, jog darbo metu ekskavatorininkas negali vartoti alkoholio ir turi sutikti tikrintis blaivumą techninėmis priemonėmis. Advokato M. Bakano teigimu, byloje nėra jokių įrodymų apie alkoholio vartojimą, be to, jei teismas ir pripažintų, jog V. V. vartojo alkoholį iki įvykio, neįrodyta, kad tai būtų sąlygoję nelaimingą atsitikimą. Pažymi, kad, nors jo ginamasis ir neneigė, jog po įvykio vartojo alkoholį, tačiau jis tvirtino, kad tai padarė po įvykio, o jo nurodytas gerokai iki įvykio vartotas alkoholio kiekis – alaus butelis, akivaizdžiai neturėjo ir negalėjo turėti jokio poveikio pastarojo veiksmams. Be to, aplinkybę, kad V. V. alkoholį vartojo po įvykio, patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis A. V., kuris nurodė, kad V. V. jam prie ligoninės pasakė, jog alkoholį vartojo po įvykio. Akcentuoja, kad V. V. neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas tik praėjus daugiau kaip dviem valandoms po įvykio. Mano, kad liudytojų parodymus, kad jie V. V. vertino kaip neblaivų, galėjo sąlygoti pastarojo dėl įvykio patirtas didelis stresas, taip pat tai, kad jis „gerokai“ iki įvykio buvo gėręs alaus.

2.7. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko privačioje valdoje, Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 3.4. punkto reikalavimas, net ir padarius prielaidą, jog minėtos instrukcijos V. V. buvo privalomos, pastarajam negalėtų būti taikomas. V. V. negali būti taikomas ir Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 3.5. punkto reikalavimas, nes šis reikalavimas taikomas šaltuoju metų laiku, o įvykis įvyko rugpjūčio mėnesį. Duomenų, kad nenuvalytas kaušas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, byloje nėra, kaltinime tokia aplinkybė nenurodyta. Tai nuosprendyje pripažino ir teismas.

2.8. Skunde nuteistojo gynėjas taip pat pažymi, kad tai, jog V. V. neva neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės bei keliamo svorio, net nebuvo įtvirtintos kaltinime nurodytose Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijose. Taigi, pasak advokato M. Bakano, neaišku, kaip kaltinime nurodyti neva neteisėti jo ginamojo veiksmai pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijas. Dėl to mano, kad, jeigu teismas nuspręstų, jog Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcija V. V. visgi turėjo vadovautis, teismas šioje kaltinimo dalyje turėtų V. V. išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios kaltinimo dalies nuosprendyje apskritai nepasisakė.

2.9. Apelianto teigimu, byloje taip pat nėra įrodymų, kad prieš pradėdamas darbą V. V. neįsitikino, jog darbo zonoje nėra pašalinių žmonių. Nurodo, kad prieš pradedant V. V. dirbti ekskavatoriumi, nukentėjusioji dirbo visiškai kitoje žemės sklypo vietoje, o pareiga stebėti ar darbo metu į darbo zoną nepateko pašaliniai asmenys Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 3.6. punkte nenumatyta.

2.10. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė, kodėl V. V. visgi buvo privalomos Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos jam dirbant ne darbo metu (šią aplinkybę teismas nuosprendyje visgi pripažino).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

2.11. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nuosprendis, kuriuo V. V. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas prašo teismo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisė dirbti ekskavatoriumi vienerius metus. Nurodo, kad ekskavatorininko darbas yra vienintelis darbas, kurį V. V. moka dirbti. Be to, jeigu teismas nuspręs, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, V. V. turės atlyginti civilinius ieškinius, o nedirbdamas jis to padaryti negalės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

2.12. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nuteistasis yra kaltas, pastarojo gynėjas prašo taikyti BK 40 straipsnį ir jo ginamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad V. V. davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, t. y. pripažino faktines bylos aplinkybes, anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visiškai prisipažino dėl savo veiksmų, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį atlygino iš dalies ir įsipareigojo, jei teismas ieškinį priteistų, jį atlyginti ateityje, dirba, turi nors ir nedideles, tačiau stabilias pajamas, pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, už V. V. sutinka laiduoti jo sesuo.

Dėl turtinės žalos

2.13. Advokatas M. Bakanas nurodo, kad jo ginamasis iš esmės sutiko su visa turtinės žalos suma, išskyrus su paminklo skulptūros žūties vietoje suma. Pažymi, kad visgi visa civilinio ieškovo A. V. prašoma priteisti turtinė žala turi būti pagrįsta rašytiniais įrodymais. Juo labiau, kad iš esmės visi paslaugas suteikę ar prekes pardavę asmenys yra juridiniai asmenys ir jie privalo išduoti buhalterinius dokumentus, t. y. sąskaitas, kasos pajamų orderius ar kasos čekius. Net jei paslaugas teikia fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, jie turi išduoti pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas: už šarvojimo rūbus (328 Eur), už vargonininko paslaugas (20 Eur); už duobkasių paslaugas (170 Eur); už katafalko nuomą (500 Eur); už vainikus, šarvojimo puokštes (215 Eur); už salės nuomą (40 Eur), už gedulingus pietus (406,76 Eur, byloje pateikta tik sąskaita, tačiau mokėjimą patvirtinančio dokumento nėra). Esant tokioms aplinkybėms mano, kad A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio

2.14. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad žuvusiosios sūnus civilinis ieškovas A. V. yra sukūręs savo šeimą ir gyvena atskirai, liudytojai parodė, kad jo lankantis pas žuvusiąją nematydavo, V. V. nurodė, jog žuvusioji ir jos sūnus A. V. bendraudavo epizodiškai, artimi emociniai ryšiai jų nesiejo (tai patvirtino teisme apklausti liudytojai). Be to, įrodymų kurie patvirtintų, jog A. V. patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, kad būtų pablogėjusi jo reputacija, sumažėjusios bendravimo galimybės ar kt., byloje nėra. Dėl to mano, kad A. V. priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Taip pat nurodo, kad žuvusiosios sesuo B. R., kaip ir žuvusioji, yra vyresnio amžiaus, turi savo šeimą ir asmeninį gyvenimą. Nors byloje ir yra įrodymų, kad seserys bendraudavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog B. R. dėl sesers žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, kad pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt., byloje nėra. Todėl mano, kad ir B. R. priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas. Be to, apelianto teigimu, teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, neatsižvelgė į V. V. turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis turi tik dalį sodo namo ir jokio kito nekilnojamojo turto neturi.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. V. gynėjo advokato M. Bakano apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl V. V. kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

5. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje (ar 2 dalyje) numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamoji atsakomybė kyla nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai 1) kad būtent kaltininko veika (kuri gali pasireikšti ir veikimu ir neveikimu) buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus mirties.

Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.

5.1. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. nuteistas už tai, kad turėdamas ekskavatorininko pažymėjimą ir būdamas supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, pasirašęs technikos nuomos sutartį bei išsinuomojęs asmeniniais tikslais ekskavatorių, namo kieme atlikdamas žemės kasimo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2 punktą, 3.4 punktą, 3.5 punktą, ir UAB „L.“ Nr. DS-20, Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.1 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuodamas ekskavatorių ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės bei keliamo svorio, nepastatė aptvarų, neiškabino perspėjamų ženklų ir neįsitikinęs, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, ekskavatoriui virtus, prispaudė ekskavatoriaus strėle šalia stovėjusią G. Č. ir ji įvykio vietoje mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairio plaučio plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes.

5.2. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokurorė pateikė teismui prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nurodant, kad V. V. pažeidė ne lokalų UAB „L.“ vidaus teisės aktą – ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukciją, o bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias saugų elgesį naudojant įrenginius statyboje, ir kaltinimą išdėstyti taip:

V. V., turėdamas ekskavatorininko pažymėjimą ir būdamas supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje, 2015 m. rugpjūčio 21 d. su UAB „L.“ pasirašęs technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsinuomojęs asmeniniais tikslais ekskavatorių „Komatsu PC35MR“, juo 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme atliko žemės kasimo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. Įsakymu Nr. 102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys; 7 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė; šių nuostatų 1 priede nustatytų minimalių reikalavimų 2.12 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas; 2000-12-22 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00“ 6 punktą, kuriame nurodoma, kad prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai; 20 punktą, kuriame nurodoma, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, statybviečių aptvarai turi būti ne žemesni nei 1,6 m, aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų; 21 punktą, kuriame nurodoma, kad vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių taisyklių 20 punkto reikalavimus; 26 punktą, kuriame nustatyti rekomenduojami atstumai statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais, pateikiant pastabą, kad parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę; bei UAB „L.“ Nr. DS-20, nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.1 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuojant ekskavatorių ir leidžiant šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės, bei keliamo svorio, nepastatė aptvarų, neiškabino perspėjamų ženklų ir neįsitikinęs, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, ekskavatoriui virtus, prispaudė ekskavatoriaus strėle šalia stovėjusią G. Č., padarydamas nukentėjusiajai kairio plaučio apatinės skilties plyšimą, krūtinkaulio lūžį III tarpšonkauliniame tarpe, kairės krūtinės ląstos pusės III–IV šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, IV–X šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės II–IX šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–VII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiame petyje pereinant į žastą, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, bei G. Č. įvykio vietoje mirus nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairio plaučio plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

5.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 6 punkte nurodyta, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys; 7 punkte nurodyta, kad ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė.

5.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punkte nurodyta, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas.

5.5. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 6 punkte nurodyta, kad prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai; 20 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m, aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų, 21 punkte nurodyta, kad vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių Taisyklių 20 punkto reikalavimus; 26 punkte nurodyta, kad statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte, kartu pateikiant pastabą, kad parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę

5.6. Kaip matyti iš nuteistojo V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), jis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad turi ekskavatorininko pažymėjimą ir teisę dirbti „Bobcat“ traktoriumi. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d., ryte, išgėręs alaus (iš vakaro taip pat buvo gėręs alaus) dirbdamas traktoriumi, keldamas juo rentinį, turėjo traktorių pasukti 180 laipsnių kampu, tačiau pasukus traktorių 90 laipsnių kampu, jis virto ant šono. Traktorius virto dėl to, kad atramos taškas buvo mažesnis, negu keliamas svoris. Jei jis keliamą rentinį būtų perkilnojęs, traktorius nebūtų virtęs, tačiau jis norėjo įdėti rentinį greičiau, todėl jį pakėlęs traktorių suko ratu. Pasukus rentinį 90 laipsnių kampu, jo svoris tapo didesnis ir ekskavatorius virto ant šono. Jo sugyventinė stovėjo ekskavatoriaus šone, taigi, jis, keldamas rentinį, į ją buvo atsisukęs nugara. Kai traktorius virto, jis sugyventinės nespėjo pamatyti. Virsdamas ekskavatorius strėle prispaudė G. Č.. Ištraukta iš po traktoriaus strėlės G. Č. buvo paradusi sąmonę, tačiau kaimynui padarius dirbtinį kvėpavimą, ji atsigavo. Nurodė, kad įvykis įvyko dėl jo neatsargumo, jis, keldamas šulinio rentinį, nepagalvojo, kad jo svoris ekskavatoriui „Bobcat“ gali būti per didelis (2 t., b. l. 65–68). Taip pat parodė nepastebėjęs, kaip G. Č. atsirado už ekskavatoriaus, prieš tai ją matė kieme grėbliu grėbstančią žemes (2 t., b. l. 70–71). Prisipažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau kartu nurodė nemanantis, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (2 t., b. l. 76–77). Apklausiamas teisiamajame posėdyje, V. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies (2 t., b. l. 171), ėmė teigti, kad prieš įvykį alkoholio jis nevartojo, buvo išgėręs iš vakaro, priežasties, kodėl traktorius virto, nurodyti negali, negali pasakyti, ar yra jo kaltės. Į prokuroro klausimą atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė traktoriaus virtimo priežasties (3 t., b. l. 5–6). Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. kaltės nebepripažino, tai, kad pastarasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, akcentuojama ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, V. V. kaltę padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu V. V. savo kaltę pripažino, nurodė, kad traktorių vairavo būdamas neblaivus, neįsitikino, kad netoliese nėra jo sugyventinės, ekskavatorius virto dėl to, kad jis keliamą rentinį norėjo į duobę įleisti iš karto, kad būtų greičiau, o ne jį perkilnodamas, be to, neįvertino keliamo rentinio svorio. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog V. V. galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo atsiras kilę padariniai, kad pastarasis alkoholį vartojo tik po įvykio, G. Č. mirtis galėjo įvykti dėl netinkamai jai atlikto gaivinimo – dirbtinio kvėpavimo ir širdies masažo, taip pat dėl to, jog greitoji medicinos pagalba atvyko per vėlai ir nukentėjusioji buvo vežama į toliau esančią ligoninę, atmetami kaip nepagrįsti. Iš nuteistojo V. V. parodymų, duotų pirmosios apklausos metu matyti, kad jis paaiškino, jog alkoholio, t. y. alaus, gėrė ir iš vakaro, taip pat ryte, prieš pradėdamas dirbti traktoriumi (2 t., b. l. 65–68), tai, kad dirbo neblaivus, neneigė ir antrosios apklausos metu (2 t., b. l. 70–71), kad įvykio metu buvo neblaivus, patvirtino ir trečiosios apklausos metu (2 t., b. l. 76–77). Aplinkybę, kad V. V. iš karto po įvykio buvo neblaivus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir nukentėjusysis A. V. (1 t., b. l. 37–38, 40–41; 2 t., b. l. 171–172), liudytoja T. K. (1 t., b. l. 109–110, 2 t., b. l. 174), ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojai Ž. P. bei K. B. (1 t., b. l. 100–101, 103–104). Be to, iš byloje esančių alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad V. V. 2015 m. rugpjūčio 22 d. 12.16 val. buvo nustatytas 1,92 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 51), o iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tą pačią dieną ištyrus V. V. kraują konstatuota, kad jis neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2 t., b. l. 53). Taigi nelogiška būtų manyti, kad toks neblaivumas V. V. galėjo būti nustatytas dėl to, kad jis pavartojo alkoholio jau po įvykio, prieš važiuodamas su G. Č. į ligoninę. Be to, iš liudytojų T. K., Ž. P. ir K. B. parodymų matyti, kad jiems netrukus po įvykio atėjus į įvykio vietą, V. V. buvo netoli nukentėjusios moters, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Esant tokioms aplinkybėms, nekyla abejonių, kad V. V. įvykio metu traktoriumi dirbo būdamas neblaivus ir taip pažeidė Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.1 punkto reikalavimą, be kita ko įpareigojantį suteiktą techniką (mini ekskavatorių „Komatsu PC35MR“) eksploatuojantį asmenį būti blaiviu (1 t., b. l. 131–132).

5.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. Č. mirtis įvyko nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairiojo plaučio plyšimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. Sužalojimai atsirado kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tikėtina tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, vienmomentiškai (1 t., b. l. 117–118). Teisiamajame posėdyje apklaustas minėtą išvadą pateikęs ekspertas H. Daujotas paaiškino, kad tokie šonkaulių lūžiai tiktai darant išorinį širdies masažą nebūdingi, po tokių sužalojimų, kokie buvo nustatyti, žmogus gali išgyventi nuo kelių minučių iki valandos ar dviejų, priklausomai nuo plaučių pažeidimų. Šiuo atveju žmogus galėjo išgyventi keliasdešimt minučių (2 t., b. l. 201–202).

5.8. Siekiant objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas. Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad nuėjęs į nelaimės vietą jis pamatė mini traktoriaus prispaustą nukentėjusiąją, kuri „buvo visa mėlyna, nekvėpavo“. Jam pradėjus daryti nukentėjusiajai dirbtinį kvėpavimą, po kurio laiko pastaroji pradėjo kvėpuoti. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo maždaug po 20 min. Teritorija, kur įvyko nelaimė, nebuvo aptverta, V. V. aiškino, kad jam dirbant nukentėjusioji pasirodė po strėle. Patvirtino, kad jam (Ž. P.) atbėgus į įvykio vietą, nuo V. V. sklido alkoholio kvapas, V. V. visą laiką kartu su kitais žmonėmis buvo įvykio vietoje, po to išvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Specialistas H. Daujotas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimus, dar kartą patvirtino, kad G. Č. mirties priežastis buvo krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs daugybiniais šonkaulių lūžiais, ir tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. Atliekant dirbtinį kvėpavimą, kraujas cirkuliuoja, net ir neatliekant gaivinimo, kraujavimas vis tiek būtų vykęs.

5.9. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. V. be kita ko nuteistas už tai, kad dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2 punktą, 3.4 punktą, 3.5 punktą. Kadangi iš bylos matyti, kad V. V. kasimo darbus ekskavatoriumi atliko ne darbo metu ir ne kaip UAB „L.“ darbuotojas, o kaip privatus asmuo, sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad V. V. įvykio metu neprivalėjo laikytis minėtų Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų – šie reikalavimai skirti UAB „L.“ darbuotojui, o ne ekskavatoriaus nuomininkui. Todėl taip pat pritariama prokurorės teiginiui, kad V. V. pažeidė ne lokalų UAB „L.“ vidaus teisės aktą – Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukciją, o bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias saugų elgesį naudojant įrenginius statyboje, išskyrus tai, kad V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 6 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys, taip pat 7 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė. Akivaizdu, kad V. V., nebūdamas darbdaviu, minėtų teisės normų pažeisti negalėjo ir jų nepažeidė. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

5.10. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. V. daug metų dirbo ekskavatorininku, kaip jis pats nurodė teisiamajame posėdyje – net 45 metus, iki įvykio jis taip pat buvo dirbantis – dirbo ekskavatorininku UAB „L.“, turėjo ekskavatorininko pažymėjimą ir buvo supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, nekyla abejonių, kad V. V. žinojo teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tačiau jų nesilaikė ir dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo kilo nepataisomi padariniai – V. V. dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad, nors V. V. ir nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali žūti žmogus, bet pagal veikos aplinkybes ir pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi, nors teismo nuosprendyje ir parašyta, kad V. V. dėl nusikalstamo rūpestingumo, o ne dėl nerūpestingumo, padarė veiką, dėl kurios žuvo žmogus (BK 132 straipsnio 3 dalis), nekyla abejonių, jog tai yra rašymo apsirikimas.

5.11. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog G. Č. mirė dėl sužalojimų, kuriuos ji patyrė virtus ekskavatoriui ir ją prispaudus ekskavatoriaus strėle, nuteistojo gynėjo skundo teiginiai, kad G. Č. galėjo mirti dėl jai netinkamai atlikto gaivinimo, t. y. dirbtinio kvėpavimo ir širdies masažo, taip pat dėl to, jog greitoji medicinos pagalba atvyko per vėlai, nukentėjusioji buvo vežama į toliau esančią ligoninę, tėra tik prielaidos, kurias byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai paneigia. Be to, iš liudytojų Ž. P., K. B. ir T. K. parodymų matyti, kad dėl Ž. P. atliktų gaivinimo veiksmų G. Č. pradėjo kvėpuoti, ir tai rodo, kad pastarasis savo veiksmais pastarosios sveikatos būklei nepakenkė, priešingai, ją atgaivino.

5.12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų konstatuoja, kad V. V., turėdamas ekskavatorininko pažymėjimą ir būdamas supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje, 2015 m. rugpjūčio 21 d. su UAB „L.“ pasirašęs technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsinuomojęs asmeniniais tikslais ekskavatorių „Komatsu PC35MR“, juo 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme atlikdamas žemės kasimo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punktą, kuriame nurodyta, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 6 punktą, kuriame nurodyta, kad prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai; 20 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, statybviečių aptvarai turi būti ne žemesni nei 1,6 m, aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų; 21 punktą, kuriame nurodyta, kad vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių taisyklių 20 punkto reikalavimus; 26 punktą, kuriame nurodyta, kad statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte, pateikiant pastabą, kad parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę, taip pat pažeidė UAB „L.“ Nr. DS-20, nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.1 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuodamas ekskavatorių ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės, bei keliamo svorio, nepastatė aptvarų ir neįsitikinęs, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, ekskavatoriui virtus, prispaudė ekskavatoriaus strėle šalia stovėjusią G. Č., padarydamas nukentėjusiajai kairio plaučio apatinės skilties plyšimą, krūtinkaulio lūžį III tarpšonkauliniame tarpe, kairės krūtinės ląstos pusės III–IV šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, IV–X šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės II–IX šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–VII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiame petyje pereinant į žastą, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, bei G. Č. įvykio vietoje mirus nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairio plaučio plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č.. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

5.13. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino V. V. gynėjo prašymo skirti byloje kompleksinę medicininę deontologinę ekspertizę, nėra pagrindas daryti išvadą, jog buvo pažeistos nuteistojo teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pažymima, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir iš BPK normų, įtvirtinančių išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą bei teismų sprendimų pagrindimą, nekyla reikalavimas visais atvejais tenkinti proceso dalyvių prašymus. Dėl to advokato M. Bakano prašymas skirti byloje ekspertizę nebuvo tenkintas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nors liudytojas Ž. P. teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, tačiau jis buvo apklaustas apygardos teismo posėdyje, taigi, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo suteikta teisė užduoti liudytojui klausimus ir išsiaiškinti rūpimas bylos aplinkybes.

Dėl nuteistajam V. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

6.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad, nors V. V. daug metų dirbo ekskavatorininku, turėjo ekskavatorininko pažymėjimą ir buvo supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, žinojo teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tačiau jų nesilaikė ir dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo kilo nepataisomi padariniai – V. V. dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ekskavatoriumi atėmimą minimaliam terminui – vieneriems metams. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ekskavatorininko darbas yra vienintelis darbas, kurį V. V. moka dirbti, nėra pagrindas netaikyti jam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė duomenų, kad V. V. baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpiu neturėtų galimybės dirbti kito darbo, t. y. darbo, nesusijusio su traktoriaus vairavimu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Kaip minėta, nuteistojo V. V. gynėjas skunde prašė tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad V. V. yra kaltas, taikyti BK 40 straipsnį ir pastarąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad V. V. davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, t. y. pripažino faktines bylos aplinkybes, anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visiškai prisipažino kaltu dėl savo veiksmų, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį atlygino iš dalies ir įsipareigojo, jei teismas ieškinį priteistų, jį atlyginti ateityje, dirba, turi nors ir nedideles, tačiau stabilias pajamas, pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, už V. V. sutinka laiduoti jo sesuo.

7.1. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

7.2. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

7.3. Nors V. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, apeliaciniame skunde pastarojo gynėjas taip pat ginčijo V. V. kaltę ir prašė jam priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, todėl, nesant būtinos, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos, sąlygos BK 40 straipsnio taikymo klausimas negali būti svarstomas.

Dėl turtinės žalos

8. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

8.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

8.2. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai vadovaujantis BPK normomis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas: fiziniam arba juridiniam asmeniui padaryta žala, kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

8.3. Nukentėjusieji A. V. ir B. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jiems iš V. V. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir A. V. prašė priteisti jam iš V. V. 2 352,76 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 56–59). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad civilinio ieškinio dydį patvirtina byloje esantys dokumentai (1 t., b. l. 61–65), nukentėjusiojo patirtos ir nurodytos išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės ir V. V. sutiko jas atlyginti (nurodė, kad sutinka sumokėti už drabužius, bažnyčios paslaugas, vargonininko, duobkasių paslaugas, katafalko nuomą, vainikus, salės nuomą, gedulingus pietus), tik nesutiko sumokėti už skulptūrą žūties vietoje, taip pat įvertinęs tai, kad minėta skulptūra – paminklas nėra būtina, dalį prašomos priteisti sumos A. V. sumokėjo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius (2 t., b. l. 179) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (2 t., b. l. 206), 51,45 Eur atlygino pats V. V. (3 t., b. l. 3), nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jam pagrįstai priteisė iš V. V. 1 689,18 Eur turtinei žalai atlyginti. Tenkinti V. V. gynėjo skundą ir nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip neįrodytą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio

9. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

9.1. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kartu pažymima, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

9.2. Kaip minėta 8.3. punkte, nukentėjusieji A. V. ir B. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydami priteisti jiems iš V. V. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 56–59).

9.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Įvertinęs visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, t. y. tai, kad nukentėjusieji dėl V. V. veiksmų neteko jiems artimo žmogaus (motinos, sesers), su kuriuo nuolat bendravo ir palaikė artimus ryšius, ir net nekyla abejonių, kad jie dėl G. Č. mirties patyrė skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, kad žala padaryta ne tyčiniais veiksmais, o dėl neatsargumo, kad V. V. dirbo savo bei žuvusiosios gerovei, taipogi, priešingai nei teigiama skunde, įvertinęs V. V. turtinę padėtį, teismas pagrįstai nukentėjusiųjų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jiems mažesnes sumas, nei pastarieji prašė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą pirmosios instancijos teismas priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Dar labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą atmesti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš V. V. suformuluoto kaltinimo aplinkybę, kad jis dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukciją, ir konstatuoti, kad:

V. V., turėdamas ekskavatorininko pažymėjimą ir būdamas supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje, 2015 m. rugpjūčio 21 d. su UAB „L.“ pasirašęs technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsinuomojęs asmeniniais tikslais ekskavatorių „Komatsu PC35MR“, juo 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme atlikdamas žemės kasimo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punktą, kuriame nurodyta, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 6 punktą, kuriame nurodyta, kad prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai; 20 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, statybviečių aptvarai turi būti ne žemesni nei 1,6 m, aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų; 21 punktą, kuriame nurodyta, kad vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių taisyklių 20 punkto reikalavimus; 26 punktą, kuriame nurodyta, kad statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte, pateikiant pastabą, kad parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę, taip pat pažeidė UAB „L.“ Nr. DS-20, nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2.1 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuodamas ekskavatorių ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės, bei keliamo svorio, nepastatė aptvarų ir neįsitikinęs, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, ekskavatoriui virtus, prispaudė ekskavatoriaus strėle šalia stovėjusią G. Č., padarydamas nukentėjusiajai kairio plaučio apatinės skilties plyšimą, krūtinkaulio lūžį III tarpšonkauliniame tarpe, kairės krūtinės ląstos pusės III–IV šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, IV–X šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės II–IX šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–VII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiame petyje pereinant į žastą, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, ir G. Č. įvykio vietoje mirus nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairio plaučio plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė