Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-58-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-21
Bylos Nr.
II-58-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02099-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. V.
Nukentėjusysis
A. L.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-58-961/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02099-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V.,nukentėjusiajam A. L.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nusižengimo skyriaus įgaliotajam atstovui Vladui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22843-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22843-2021 (ROIK21144366719) M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 15 d., 17.44 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių. Tuo M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 222 punktus. Už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 10 Eur bauda, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – 1100 Eur bauda. ANK 38 straipsnio pagrindu galutinė nuobauda nustatyta 1100 Eur bauda (b. l. 5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog jo pasitraukimas (ne pasišalinimas) iš eismo įvykio vietos buvo nevalingas, nes turėdamas silpnesnę klausą negalėjo užfiksuoti padarytos žalos. Ant savo automobilio žalos nepastebėjo, nes dirbdamas kiekvieną dieną nebenori matyti mašinos ir ją apžiūrinėti. Klausos sutrikimą įrodančių dokumentų iki šiol neturėjo, nes iki to įvykio niekada nepastebėjo, kad tai jam trukdytų. Kadangi gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar (duomenys neskelbtini), ilgai trunka prisiregistravimas prie šeimos daktarės, kuri galėtų priimti jį (duomenys neskelbtini) dėl šio sutrikimo nustatymo. Kai tik bus priskirtas prie pasirinktos šeimos daktarės, iš karto pateiks dokumentus, įrodančius klausos sutrikimą (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad M. V. tiek savo paaiškinime, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad negirdėjo susidūrimo, nes garsiai grojo muzika, tačiau teikdamas skundą teismui jau nurodo, kad neišgirdo susidūrimo, nes turi klausos problemų, kurių negali pagrįsti jokiais dokumentais. Pažymi, kad asmuo tik 2020 m. spalio 7 d. yra gavęs vairuotojo pažymėjimą, ir jam nebuvo nustatyta, kad turi klausos problemų. Iš automobilio Volvo pateiktų apgadinimo nuotraukų matyti, kad susidūrimas buvo žymus, t. y. apgadintas galinis sparnas su įlenkimu ir galinis bamperis kairėje pusėje. Neįmanoma padaryti automobiliu tokius apgadinimus ir nepajausti kontakto, t. y. M. V. ne tik turėjo išgirsti, bet turėjo ir jausti susidūrimą. Prašo M. V. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 50-51).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau nesutinka su tyčiniu pasišalinimu iš jo. Tai buvo nevalingas veiksmas. Jis neturi klausos sutrikimų. Bet tiesiog, kai garsiai klausosi muzikos, negirdi tam tikrų dalykų. O muzikos automobilyje jis garsiai klausosi visada. Apie eismo įvykį sužinojo tik tuomet, kai jam paskambino policijos pareigūnė ir pakvietė atvykti į komisariatą. „Volvo“ stovėjo automobilių aikštelėje prie namo. Jis ten atvežė klientę. Važiavo atbulomis įjungęs pirmą pavarą, tuo metu matomai skaičiavo klientės pinigus, nenuspaudė stabdžio ir nepajuto, kad pariedėjo atgal. Taip pat ir neišgirdo, jog į kažką įvažiavo. Jis visada žiūri į veidrodėlius, bet to smūgio matomai neišgirdo. Parkavimo sensoriai taip pat nesuveikė. Klientės tuo metu jau nebebuvo. Abiejų automobilių buvo apgadintos kairiosios pusės. Daug važinėja, todėl neprisiminė tikslaus adreso, kur galimai buvo apgadintas automobilis. Apžiūrėjęs savo mašiną jis nepastebėjo jokių reikšmingų jos apgadinimų. Apgadinimo galėjo neišgirsti dar ir todėl, kad jo mašina ilga, buvo pažeistas tik galinis bamperis. Buvo pažeista tik minkštoji jos dalis, dėl to, kad nebuvo pažeista kietoji dalis, galima ir nesigirdėjo kontakto garso bei nepasijuto smūgio. Be to, mašina didelė, smūgio pojūtis gali fiziškai iki jo neprieiti. Gal mašina sugėrė tą šoninį smūgį. Išgirdęs ar pajutęs smūgį tikrai nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos, būtų susisiekęs su nukentėjusiuoju. Pajutęs smūgį būtų tikrai išlipęs apžiūrėti pasekmių. Jo paties mašina pakankamai brangi, jis nebūtų suinteresuotas šalintis. Apie automobilių pozicijas kontakto metu sprendžia tik iš nuotraukų, nes nepajutęs ir neužfiksavęs smūgio, negali pasakyti, kaip jo metu stovėjo ar judėjo automobiliai. Tai pirmas toks atvejis jo gyvenime.

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, kai į duris paskambino kaimynas ir pasakė „tau mašiną užgavo“. Pasakė jam, kad nieko negirdėjo per triukšmą. Kitas jaunuolis pasakė, kad girdėjo smūgį. Išėjo apžiūrėti. Pamatė, kad automobilis iš tiesų apgadintas. Iškvietė policiją, atvažiavo ekipažas, kaimynas jam papasakojo, kaip buvo. Kad važiavo, atsitrenkė, sustojo, tačiau ar buvo išlipęs vairuotojas, asmuo nematė. Paskui apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Kaimynas pamatė numerį, tik vieną raidę suklydo. Atbulas jis nevažiavo, buvo sustojęs. Jo automobiliui buvo apgadintas galinis kairysis sparnas ir įskeltas šviestuvo kampas. Kadangi mašina stovėjo prie skydinės, tai vėliau pamatė, kad ir iš tos pusės šonas buvo apgadintas. Tai pamatė tik patraukę nuo skydinės mašiną, jai buvo nedaug nudrėkstas dešinysis šonas. Automobilį jau sutaisė. Žala 859,64 Eur.

Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 17.45 val. būdamas savo buto, esančio 5 aukšte, virtuvėje, prie atidaryto lango išgirdo garsą lyg viena mašina trenktųsi į kitą. Jokių kitų pašalinių garsų negirdėjo. Priėjęs prie lango pamatė, kad prie kaimyno automobilio labai arti stovi kitas automobilis. Pastovėjo apie minutę ir pajudėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilis judėjo ta kryptimi, kaip stovėjo, jei jis būtų važiavęs iš kiemo, būtų judėjęs atbulas. Kaimyno automobilis stovėjo taip, kad jo priekinė dalis buvo pasukta link išvažiavimo, o tas kitas jau buvo įvažiavęs į kiemą. Tuomet pastebėjo, kad kaimyno automobilis sudaužytas. Buvo daužtas galinis bamperis. Suprato, kad ką tik nuvažiavęs automobilis jį kliudė, nes maždaug prieš 15 minučių žiūrint pro langą, jokių apgadinimų kaimyno automobiliui nebuvo. Išvažiavęs iš įvykio vietos automobilis buvo žydros spalvos universalas. Vairuotojas iš jo išlipęs nebuvo. Niekas nebuvo išlipęs. Prie vairuotojo niekas priėjęs taip pat nebuvo. Kai automobilis išvažiavo, nuėjo pas kaimyną ir pasakė, kad apgadino jo mašiną. Leisdamasis žemyn dar matė, kad tas automobilis nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Su kaimynu išėjo apžiūrėti, kokie apgadinimai, įbrėžimai, o tada kaimynas iškvietė policiją. Neįmanoma neišgirsti tokio smūgio garso. Net jei muzika groja, bent minimali vibracija kontakto metu bus, vis tiek pajusi. Pagal kaimyno automobilio pažeidimus tikrai neįmanoma buvo neišgirsti ir nepajusti smūgio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. Šio nusižengimo pareiškėjas neginčija, pripažindamas policijos pareigūnų nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, be pareiškėjo paaiškinimų, patvirtina byloje surinkti duomenys: liudytojo P. R. eismo įvykio tyrimo metu ir teisme duoti paaiškinimai, kad tuoj po išgirsto automobilių smūgio garso pažvelgęs pro langą pamatė itin arti kaimyno automobilio stovintį žydros spalvos universalą, kuriam nuvažiavus pastebėjo, kad kaimyno automobilis apgadintas. Liudytojas nurodė įsidėmėtą nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį (tik vietomis supainiojo raides vietoj (duomenys neskelbtini) nurodydamas (duomenys neskelbtini)). Policijos pareigūnams nustačius eismo įvykio įvykyje galimai dalyvavusią transporto priemonę, atitiko liudytojo nurodyta automobilio spalva, modelis, pats automobilio savininkas neneigė eismo įvykio dieną buvęs eismo įvykio vietoje. Automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėjo apgadinimų ant galinio sparno ir kairės pusės bamperio (b. l. 18). Sugretinus automobilius matyti, jog apgadinimai panašiame aukštyje. Abiems automobiliams apgadintos kairiosios pusės, kas atitinka liudytojo P. R. nurodytą jų stovėjimo poziciją tuoj po kontakto (nukentėjusiojo automobilis stovėjo priekiu link išvažiavimo iš kiemo, o kaltininko automobilis – įvažiavęs į kiemą, galu į išvažiavimą). Šių aplinkybių visuma leidžia teismui manyti, kad pareigūnai tinkamai nustatė eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir kaltą dėl eismo įvykio sukėlimo asmenį. Pareiškėjas neginčija ir už minėtą nusižengimą paskirtos nuobaudos dydžio.

Esminis ginčas šioje byloje, ar M. V. po eismo įvykio sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo kaltės už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teismas pažymi, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Žemesnės instancijos teismas

M. V. teigimu, jokios jo tyčios vengti atsakomybės dėl eismo įvykio nėra, nes dėl klausos sutrikimo (pagal skunde nurodomą versiją) ar dėl garsiai automobilio salone grojusios muzikos (pagal pirminiame rašytiniame paaiškinime ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytą versiją) jis nepajuto ir nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Šios jo versijos vertintinos kritiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių jo klausos sutrikimus patvirtinančių medicininių dokumentų. Galiausiai, teisminio nagrinėjimo metu nurodė tokių net ir neturintis. Nesugebėjimą išgirsti smūgio į kitą transporto priemonę siejo tik su pernelyg garsia muzika salone, automobilio dydžiu, menku kontakto intensyvumu. Visus šiuos jo argumentus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas P. R. nurodė, kad į eismo įvykį reagavo ir iš jo vietos pasišalinantį automobilį spėjo pamatyti išimtinai dėl automobilių kontakto sukelto garso, kurį išgirdo netgi būdamas penktame namo aukšte. Nėra jokio įtikinamo paaiškinimo, kaip sveikatos problemų neturintis asmuo negalėjo išgirsti garso, kuris aiškiai buvo girdimas asmeniui penktame aukšte. Taip pat liudytojas P. R. nurodė negirdėjęs jokių kitų pašalinių garsų. Jei, pasak pareiškėjo, muzika jo automobilio salone buvo tokia kurtinanti, kad nustelbė bet kokius išorės garsus, ji būtų buvusi girdima pašaliniams, nepaisant uždarytų automobilio langų. Manyti, kad automobilyje jokios kurtinančios muzikos nebuvo, teismui leidžia ir tai, kad eismo įvykio metu pareiškėjas, pagal jo paties parodymus, užsiėmė Bolt pavėžėjo veikla, tą dieną turėjo itin daug užsakymų, prieš minutę eismo įvykio vietoje buvo išleidęs keleivę (pasak jo – tebeskaičiavo iš jos gautus pinigus). Tokiu būdu automobilį jis vairavo darbinės veiklos, o ne laisvalaikio metu. Abejotina, kad darbo metu jis būtų leidęs itin garsią muziką salone, rodydamas nepagarbą savo klientams ir keldamas jų nepasitenkinimą.

Teismas pažymi, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija teisingai nurodė, jog klausa nėra vienintelis pojūtis, leidžiantis suvokti įvykus eismo įvykį. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, kas jam sutrukė suvokti, jog jis kliudė stovintį automobilį, net jei šis netyčia ir pariedėjo. Eismo įvykis padarytas 2021 m. rugsėjo 15 d. 17.55 val., t. y. dar visiškai šviesiu tuo laiku paros metu (saulė 2021 m. rugsėjo 15 d. leidosi 19.34 val.). Iš nuotraukų, esančių byloje, matyti, jog Volvo apgadintas žymiai, jo sparnas ne tik nubrėžtas, tačiau ir sulankstytas. Nukentėjusysis nurodė, jog patraukus automobilį nuo transformatorinės buvo pastebėta, kad apgadina ne tik jo kairioji pusė, į kurią tiesiogiai atsitrenkta, tačiau ir pusė nuo transformatorinės (šis apgadinimas užfiksuotas draudimo bendrovės pateiktoje nuotraukoje (b. l. 28)). Tai reiškia, jog automobilis nuo smūgio pajudėjo iš stovėjimo vietos ir kita puse kontaktavo su transformatorine. Šios aplinkybės rodo, jog kontakto būta stipraus. Institucija teisingai nurodo, jog tokio pobūdžio kontaktą vairuotojas turėjo ne tik išgirsti, bet ir neabejotinai pajusti fiziškai. Pareiškėjo versija, jog smūgio vibraciją sugėrė automobilio masė ir jis nieko nepajuto, neįtikinama. Pareiškėjo versiją, kad automobilių kontakto jis nei išgirdo, nei pamatė, nei kaip kitaip fiziškai pajuto, teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti griežtos administracinės ir draudiminės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kad pareiškėjas nėra nuoširdus pasakodamas apie įvykio aplinkybes, rodo ir jo gynybinių versijų nenuoseklumas. Iš pradžių jis teigė, kad vienintelė kliūtis išgirsti automobilio smūgio garsą buvo muzika salone. Skunde ėmė teigti apie klausos sutrikimus. Ginčijamą nutarimą priėmusiai institucijai atsiliepime kontrargumentavus, jog pareiškėjas tik prieš metus gavo vairuotojo pažymėjimą ir jokių jo sveikatos sutrikimų medicininio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, bei leidus suprasti, kad teiginiai apie klausos sutrikimus turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais, pareiškėjas grįžo prie versijos apie garsią muziką salone. Eismo įvykio tyrimo metu teigė, kad pareigūnų užfiksuoti automobilio apgadinimai buvo dar iki automobilio įgijimo, jokių naujų automobilio apgadinimų jis nemato. Šis pareiškėjo gynybinės pozicijos nenuoseklumas sustiprina teismo įsitikinimą, jog jis nuo pat pradžių buvo linkęs vengti atsakomybės dėl eismo įvykio ir iš jo vietos pasišalino tyčia.

Nukentėjusysis nurodė, jog draudimo bendrovė pateikė 859,64 Eur automobilio remonto sąmatą. Pareiškėjas M. V. posėdžio metu patvirtino sąmatą gavęs, žinantis padarytos žalos dydį. Ši suma viršija 15 (penkiolika) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad M. V. veika atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos požymius, ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimties iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Taip pat ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Ginčijamu nutarimu konstatavus pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už abu padarytus nusižengimus jam paskirtos minimalios sankcijoje baudos, administracinio poveikio priemonė apskritai netaikyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. V. nubaustas pažeidžiant proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atitinkamai naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo M. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22843-2021 (ROIK21144366719) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė