- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-462-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- V. M., R. J., A. R.
- Trečiasis asmuo
- LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-462-227/2010
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-450-811/2010 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams V. M., R. J. ir A. R. trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. 2009-11-23 kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. M., R. J. ir A. R. 7992,30 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovės motina J. V. 2007-2008 metais buvo įgaliojusi ieškovę valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, tame tarpe mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jai priklauso nuosavybės teise 2008-10-06 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. 2008-01-24 ieškovė pastabėjo, kad miške yra išpjauta biržė, t.y. išpjauti ir išvežti žali medžiai ir prakirsta linija ieškovės miško ir gretimo miško savininko iš kitos pusės. Ieškovė pastebėjo, kad pas kaimynę A. R. darytas kirtimas ir tuo pačiu iškirstas jos miškas. Miško ribos buvo aiškios, įvestos ribinės linijos, likę seni kelmai. Su atsakovės A. R. dukra R. J., kuri tvarkė savo motinos reikalus, nuvažiavo į mišką, kur atsakovė parodė teisingą ribą, tačiau teigė miško nekirtusi. Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pranešė apie įvykdytą vagystę. Nuvykus į iškirstą biržę, nustatyta, kad buvo išpjauta 121 vnt. medžių: 65 vnt. eglių, 5 vnt. beržų, 10 vnt. drebulių, 14 vnt. baltalksnių, 20 vnt. juodalksnių, 6 vnt. pušų. Dėl nusikalstamų atsakovo V. M. veiksmų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, atsakovas kaltinamas pagal BK 270 str. 3 d. pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta nedidelė žala augmenijai. V. M., turėdamas teisę ženklinti kirstinius medžius, rėžti biržes kirtimams, pažeidė Aplinkos apsaugos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577, patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktą, kuriame nustatytos maksimalios leidžiamos biržų matavimo paklaidos ribos, dėl to 2007-06-21 (duomenys neskelbtini) A. R. priklausančio miško kvartale Nr. 424, sklype Nr. 21, neteisingai atmatavo kirtimui skirtos biržės parametrus, nepasitikslino kitų šalia esančių žemės savininkų sklypų ribų, ko pasėkoje buvo iškirstas 59,923 m³ medynas, priklausantis ieškovei V. Š.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-05 nutartimi dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties bylą nutraukė. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo jai padaryta 7 992,30 Lt turtinė ir 10 000 Lt neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų V. M., R. J. ir A. R. 7992,30 Lt žalos atlyginimą ir po 177,68 Lt išlaidų už advokato paslaugas, taip pat po 6,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė yra savininkė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po jos motinos J. V. mirties. Atsakovei A. R., kurios sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu sklypu, buvo išduotas leidimas kirsti mišką. A. R. dukra R. J. su atsakovu V. M., kuris turi miškininko specialisto kvalifikaciją, susitarė, kad jis paženklins medžius, atrėš biržes kirtimams. Pagal atsakovo V. M. pateiktą brėžinį buvo iškirsta dalis (0,3 ha) ieškovei priklausančio miško- 121 vnt. įvairių medžių. Atsakovui V. M. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas BK 270 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, kaip pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, ir tuo padaręs nedidelę žalą augmenijai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartimi baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Atsakovui V. M. 2009-12-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 61 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, jis taip pat atlygino gamtai padarytą žalą – sumokėjo 3116 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštam reikalavimui taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos. Fiziniai ir juridiniai asmenis, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, turi visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Teismas konstatavo atsakovo V. M. neteisėtus veiksmus, nes jis, turėdamas miškininko specialisto kvalifikaciją, privalėjo būti atidus ir atlikdamas kirtimo biržės atrėžimo paslaugą išsiaiškinti tikslias miško sklypo ribas, tačiau savo darbą atliko nekvalifikuotai, kas lėmė žalos ieškovei V. Š. padarymą. Teismas nurodė, kad tik kirtimo biržės plano sudarymu nebūtų padaryta žala ieškovei. Atsakovė R. J., veikusi kaip savo motinos atsakovės A. R. atstovė, žinojo miško ribas, parodė darbininkui A. Š., kurioje vietoje turi būti kertami krūmai linijai tarp sklypų pažymėti, organizavo miško kirtimo darbus, taip pat ieškovei parodė A. R. priklausančio sklypo ribą iškirtus mišką. Taigi atsakovė R. J. nebuvo tokia rūpestinga ir atidi, nesielgė taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos ieškovei, todėl jos veiksmų pasėkoje buvo iškirsta ieškovei priklausančio miško dalis. Civilinės atsakomybės prasme tokie veiksmai vertintini kaip neteisėti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė pagal CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d., nes žala ieškovei V. Š. padaryta dėl abiejų atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovė R. J. veikė kaip savo motinos A. R. atstovė, todėl A. R. privalo atsakyti už R. J. padarytą žalą kartu su R. J. (CK 6.265 str. 2 d.). Taigi atsakovų prievolė atlyginti žalą ieškovei V. Š. yra solidari.
Ieškovei buvo padaryta 5 992,30 Lt žala, kuri apskaičiuota pagal Vyriausybės 2002-04-12 nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ nuostatas. Teismas taip pat tenkino ieškovės prašymą atlyginti 2000 Lt būsimą žalą, kurią ieškovė paskaičiavo pagal UAB „Kertvita“ parengtą sąmatą už miško atsodinimą ateityje. Teismas įvertino, kad ieškovės neabejotinai turės pareigą atsodinti iškirstą mišką ir dėl to ateityje turės privalomų išlaidų, o prašoma priteisti 2000 Lt suma už miško atsodinimo darbus yra protingo dydžio. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė, kad sveikata pablogėjo dėl neteisėtai iškirto miško, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos mamos mirtis susijusi su atsiradusia turtine žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimą pakeisti ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
Nurodė, kad miškas iškirstas 2007-06-21, o ieškovės motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl negalėjo padaryti žalos ieškovei, nes miško iškirtimo metu miško savininkė buvo ne V. Š., o jos motina J. V..
Teigia, kad jis atliko matavimo darbus pagal atsakovės R. J. parodymus natūroje, nes atsakovės A. R. pateiktame jai priklausančio miško miškotvarkos projekte nesimatė šalia esančių miško savininkų ribų. Atsakovė R. J. nepateikė jokių dokumentų apie kitų savininkų sklypų ribas, kuriuos turėjo pateikti arba nurodyti. 2007-06-21 atvykus į A. R. priklausantį mišką nustatė, kad ieškovės V. Š. miško sklypo riba buvo iškirsta tik 1,5 metro, o atsakovės A. R. neiškirsta, nors kiekvieno miško savininko valda turi būti apribota po 1,5 metro nuo ribos centro, kas sudaro bendrą 3 metrų pločio valdų skiriamąją liniją. Kadangi V. Š. miško valda sudaro siaurą miško juostą, o A. R. buvo neišvalyta miško riba, apeliantas nepastebėjo ir per klaidą pamatavo V. Š. miško valdą. 2004-05-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 632 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ patvirtintų nuostatų 31.8 punkte numatyta, kad privačių miškų savininkai privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Taigi atsakovė A. R. nevykdė šio įpareigojimo, todėl dėl jos kaltės buvo netiksliai atmatuotas miškas. Atsakovės A. R. ir R. J. iškirstą medieną panaudojo savo reikmėms, o apeliantas iš minėtos medienos jokios turtinės naudos negavo, todėl šią žalą turi atlyginti atsakovės, o ne apeliantas.
Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. Dl-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 23 p. privačioje žemėje miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą. Ieškovė tokio projekto nėra pateikusi ir reikalavimą grindė UAB „Kertvita“ parengta miško atsodinimo darbų sąmata, kuriame negali būti vadovaujamasi, nes miško atsodinimo darbai gali būti įvertinti tik po to, kai ieškovė pateiktų miško atkūrimo projektą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. 2002-08-09 įgaliojo dukrą V. Š. iki 2012-08-09 valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Vadinasi ir mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė, įgaliojimo pagrindu, 2008-02-13 pranešė policijai apie medžių iškirtimą J. V. miške(baudž.byla Nr.1-110-591/2009, b.l.8,44). Žala už nupjautus medžius 2008-06-11 buvo paskaičiuota miško savininkei J. V. (baudž.byla Nr.1-110-591/2009, b.l.32), kuri 2008-06-28 mirė. Po jos mirties Paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus, tame tarpe žemės sklypą 1,98 ha, į kurį įeina 1,87ha miško, (duomenys neskelbtini), 2008-10-06 buvo išduotas ieškovei V. Š. (civ.byla, b.l.37). Turtinės teisės paveldimos, tarp kurių ir teisę reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo dėl neteisėtai iškirto miško- CK 5.1 str. Esant šioms aplinkybėms V. Š., priešingai nei mano apeliantas, turėjo teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Apelianto teiginys, jog jis nepadarė turtinės žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantas turi miškininko specialisto kvalifikaciją ir jam suteikta teisė ženklinti kirstinus medžius ir rengti kirtimų dokumentaciją privačiuose miškuose(baudž.byla Nr.1-110-591/2009, b.l.36, 37). Nors jis atliko tik kirtimo biržės atrėžimo paslaugą ir sudarė biržės planą, tačiau tą jis padarė neišsiaiškinęs tikslių miško sklypo ribų. Dėl to neteisingai nustatė valdos ribas ir atrėžė dalį biržės savininkei J. V. priklausančiame miške. Šio veiksmo pasėkoje be leidimo buvo iškirsta ieškovei V. Š. priklausančio miško dalis ir tuo jai padaryta žala. Ta aplinkybė, jog atsakovė A. R. pateikė tik jai priklausančio miško miškotvarkos projektą ir jame nesimatė šalia esančių miško savininkų ribų ir todėl jis matavimą atliko pagal atsakovės R. J. parodymus natūroje, nepanaikina apelianto kaltės. Jis, kaip specialistas, vykdantis atlygintinę funkciją, prieš atlikdamas darbus privalėjo patikrinti pateiktų duomenų tikslumą, juo labiau, kad kaip teigia jis pats, tik ieškovės miško sklypo riba buvo iškirsta 1,5 metro, o atsakovės A. R.- neišikirsta ir, tik įsitikinęs jų teisingumu, atrėžti kirtimo biržę. Jis nevykdė LR Aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr.D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1punkto reikalavimų. Tuo atveju, jei apeliantas neturėjo galimybės patikrinti kur yra ieškovės ir atsakovės sklypų riba, kaip teigiama, jis neturėjo teisės atrėžti biržės, o tai padaręs prisiėmė atsakomybę už atsiradusią žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2007-06-21 miškotvarkos projekto brėžinyje (baudž b. Nr.1-110-591/2009, b.l. 60) jis teisingai pažymėjo ieškovės miško ribą. Apelianto kaltė padarius ATPK 61 straipsnio 4dalies pažeidimą, įrodyta. Jis skirtą baudą sumokėjo ir paskaičiuotą gamtai padarytą žalą atlygino.
Apeliantas pagrįstai teigia, kad 2004-05-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 632 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ patvirtintų nuostatų 31.8 punkte numatyta, kad privačių miškų savininkai privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Tai, jog atsakovė A. R. šio įpareigojimo nevykdė, nepanaikina apelianto kaltės. Ieškovei buvo padaryta žala ne dėl neprakirstų ribinių linijų, o dėl atsakovo neteisingai atrėžtos biržės ir to pasėkoje be leidimo iškirtų medžių. Tikėtina, kad, atsakovei tinkamai neprižiūrint miško, apeliantui buvo sunkiau tiksliai atmatuoti mišką. Esant tokiai situacijai jis, kaip specialistas, privalėjo būti ypač atidus, kad jo veiksmų išdavoje nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė R. J., veikdama kaip savo motinos atsakovės A. R. atstovė, žinojo savo motinai priklausančio miško ribas, parodė darbininkui A. Š., kurioje vietoje turi būti kertami krūmai linijai tarp sklypų pažymėti, organizavo kirtimo darbus, ieškovei parodė A. R. priklausančio sklypo ribą iškirtus mišką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė R. J. nebuvo tokia rūpestinga ir atidi, nesielgė taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos ieškovei ir todėl jos veiksmų pasėkoje buvo iškirsta ieškovei priklausančio miško dalis. Kadangi žala padaryta ne tik dėl to, kad buvo klaidingai sudarytas biržės planas, bet ir dėl to, kad buvo iškirtas ieškovei priklausančio miško dalis, kiekvieno atsakovo veiksmais padarytos žalos negalima individualizuoti, už ieškovei padarytą 5992,30Lt žalą solidariai atsako visi atsakovai(CK 6.6 str.3d., 6.265 str.2d.). Ta aplinkybė, jog atsakovės A. R. ir R. J. iškirstą medieną panaudojo savo reikmėms, o apeliantas iš minėtos medienos jokios turtinės naudos negavo, nepanaikina apelianto pareigos atlyginti padarytą žalą. .
Apeliacinio skundo teiginys, jog teismas negalėjo priteisti būsimos žalos už miško atsodinimą, nes nežinomas jos dydis ir negalėjo remtis UAB „Kertvita“ parengta miško atsodinimo darbų sąmata, nes miško atsodinimo darbai neatlikti, o ieškovė neturi miško atkūrimo projekto, nepagrįstas ir atmestinas. Nors ieškovė neturi projekto, kaip teigia apeliantas, tačiau nėra ginčo dėl to, kad ji turi vykdyti LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.4. punktą, nustatantį prievolę privataus miško savininkui atkurti želdintas ir atželiančias kirtavietes ir degavietes ne vėliau kaip per tris metus po jų atsiradimo, žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau, kaip per 2 metus nuo jų žuvimo fakto nustatytino. Teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, jog ji neturi pinigų ir negavusi žalos atlyginimo iš atsakovų, negali atsodinti miško. Kaip minėta, miško atsodinimo darbus privalo atlikti ieškovė nustatytu laiku. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turės privalomų išlaidų, susijusių su miško atkūrimu ir šios išlaidos susijusios su atsakovų padaryta žala. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu apeliantas, nesutikdamas su priteista 2000Lt suma už būsimą miško atsodinimą, savo paskaičiavimo nepateikė. Vien ta aplinkybė, jog UAB „Kertvita“ , parengęs miško atsodinimo darbų sąmatą, nevykdo tokių darbų(miško atsodinimo veiklos), neduoda pagrindo abejoti sudarytos sąmatos teisingumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime išsamiai išanalizavo ir aptarė ieškovės pateiktą sąmatą, VĮ Panevėžio miškų ūrėdijos interneto tinklapyje paskelbtą privatiems miškų savininkams teikiamų paslaugų kainoraštį, įvertinęs šiuos duomenis bei atsodinamo sklypo dydį ir prižiūrą, pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti pinigų suma už miško atsodinimo darbus -2000Lt yra protingo dydžio. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta.
Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p). Iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidos(CPK 93, 98 str.) ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
600,00Lt(šešis šimtus litų) V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 8,00Lt(aštuonis litus) teismo turėtų išlaidų apeliacinėje instancijoje, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą