Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-514-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
1-514-729/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12032-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-514-729/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12032-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Šiauliui,kaltinamajam G. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,vertėjoms Liudmilai Martinkienei, Svetlanai Agafonovai,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gruzinas, Gruzijos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „A.“ statybininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2022 m. balandžio 8 d., apie 21.48 val. G. K. kelyje A1, kryptis Klaipėda-Kaunas-Vilnius, Klaipėdos rajono ribose, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 1,86 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 1,85 promilių girtumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-04-08 Palangoje po darbo su dviem draugais vartojo alkoholį, šventė draugo gimtadienį, kartu išgėrė apie 1 litrą degtinės. Tada jam paskambino jo sesuo, kuri pranešė, kad su šeima pabėgo iš Ukrainos ir atvyko į Kauną. Jis norėjo kuo skubiau susitikti su seserimi, todėl net negalvodamas apie savo neblaivumą sėdo už automobilio vairo ir kartu su abiem draugais, su kuriais vartojo alkoholį, išvyko į Kauną. Išvyko apie 20 val. 30 min. Važiavo savo automobiliu Opel Astra Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nesenai nusipirko, tik dar neprisiregistravo savo vardu. Važiuojant automagistrale, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurioje tiksliai vietoje jį sustabdė nežino, nepažįsta šių apylinkių. Pareigūnai patikrino jo girtumą, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1.86 prom. girtumas, antru tikrinimu - 1.85 prom. girtumas. Iki tol, kol jį sustabdė policija, nelabai suvokė, kad yra tiek išgėręs, kadangi buvo labai laimingas, kad jo sesuo ištrūko iš Ukrainos. Jis žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės išgėręs, tačiau nežinojo, kad nustačius daugiau nei 1.51 prom. girtumą, gresia baudžiamoji atsakomybė. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Jis Lietuvoje, Kaune gyvena jau tris metus, dirba visoje Lietuvoje, kur tik būda statybų objektai, iš Lietuvos išvykti neplanuoja. Prašo perduoti jį pagal laidavimą sesers vyrui D. S., kuris su šeima šiuo metu yra padavę prašymus leisti gyventi Lietuvoje, kadangi jie yra artimi šeimos nariai, palaikantys ir padedantys vienas kitam, daug ir nuoširdžiai bendraujantys ir jis tikrai padės kaltinamajam pasitaisyti.

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK RS tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 8 d., apie 21.41 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Klaipėdos rajone, Jakų kaime, kelyje A1 esančios degalinės „EMSI“ operatorė pranešė, kad „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galimai vairuoja neblaivus vairuotojas. Vykstant nurodytu adresu, privažiavo prie „Kilenos“ buvusio baro, esančio A1 kelyje ir pastebėjo minėtą automobilį, kuris nuvažiavo Kauno link. Pasivijus automobilį ties Vėžaičių viaduku jį sustabdė. Nustatyta, kad automobilį vairavo Gruzijos pilietis G. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1924 pirmuoju pūtimu nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis. Antruoju pūtimu praėjus 15 min. po pirmojo pūtimo asmeniui nustatytas 1,85 promilių girtumas (b. l. 1–4).

Iš 2022 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–21).

Iš 2022 m. balandžio 8 d. neblaivumo patikrinimo akto nustatyta, kad G. K., pirmojo patikrinimo metu nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (tikrinta 21.48 val.), antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (tikrinta 22.03 val.) (b. l. 22).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti „BODY“ kameros B0F1EC5F004A vaizdo įrašai, kuriuose neužfiksuota kaip tikrinamas neblaivumas, girdima neblaivumo patikrinimo metu pasakoma informacija bei neblaivumo tikrinimo rezultato duomenys, o būtent – 1,86 pirmojo patikrinimo metu, bei antrojo patikrinimo rezultatas – 1,85 (b. l. 26–28).

Iš 2021 m. gruodžio 10 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad P. B. lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pardavė G. K. (b. l. 35–36).

Iš VšĮ „Emprekis“ sistemos duomenų nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, pagaminto 2000 m., rinkos vertė yra 840 eurų (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kaltinimas G. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis pripažino prieš avariją sukėlusį vairavimą vartojęs alkoholį, šį faktą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Šie jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims); tokiu būdu jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir, sukėlęs autoįvykį, padarė realią žalą tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. K. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokėjęs beveik visas visas paskirtas baudas (b. l. 99–104, 105, 106–108). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti jam bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti jį pagal laidavimą jo sesers vyrui D. S., prašydami atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nėra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam ir administracine tvarka, kitas jam skirtas administracines nuobaudas yra susimokėjęs, išskyrus vieną baudą, apie kurios paskyrimą neturėjo informacijos. G. K. dirba Lietuvoje ir iš to išsilaiko pats bei išlaiko žmoną ir du nepilnamečius vaikus, gyvenančius Gruzijoje. Šį savo vairavimą apsvaigus kaltinamasis prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį, nurodė pats labai pasmerkęs ir apgailėjęs ir įsipareigojąs daugiau niekada taip nesielgti ir išvis nebevartoti alkoholio. Jis nurodo, su siūlomu laiduotoju seniai nuoširdžiai bendrauja, ji yra tvarkingas, pažeidimų nedarantis asmuo iš jo šeimos.

Apklaustas posėdžio metu D. S. patvirtino, kad sutinka būti G. K. laiduotoju ir užtikrinti, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad jie yra giminės, todėl artimai bendrauja, padeda vienas kitam ir jis turi pakankamą poveikį jaunesniam žmonos broliui G. K., gerai jį pažįsta ir mato, kaip stipriai jis išgyvena šį įvykį, kokias išvadas yra padaręs, todėl gali drąsiai laiduoti, kad nieko tokio G. K. nebepadarys. Pažymėjo, kad pats nėra buvęs teistas ar baustas administracine tvarka nei Lietuvoje, nei Gruzijoje, kritiškai vertina tokį svainio elgesį ir padės jam atgauti visuomenės pasitikėjimą. Taip pat nurodė, kad pats su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais yra karo pabėgėliai iš Ukrainos, dar tik padavę prašymus leisti gyventi Lietuvoje ir ketinantys čia dirbti, šiuo metu jokių pajamų ar turto neturi, todėl užstato sumokėti neturėtų iš ko.

Prokuroras su tokiu prašymu sutiko, kadangi G. K. teisiamas pirmą kartą, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, o jo siūlomas laiduotojas D. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kuriam galima pagal laidavimą perduoti kaltinamąjį, tikintis, kad jis ateityje nebepadarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs visų proceso dalyvių pozicijas ir byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Konstatuotina, jog G. K. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, jo atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. G. K. laiduotoju skirtinas D. S., kuris, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, yra vertas pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už G. K. asmuo.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, santykinai nedaug viršijęs apsvaigimo ribą, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką ir nėra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailėjosi neteisėtai pasielgęs, G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant minimalų vienerių metų terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo G. K. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio valdytojas-savininkas yra G. K. (b. l. 35–36), todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – šio automobilio konfiskavimas natūra (BK 72 straipsnis). Netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo – automobiliu naudojasi tik kaltinamasis, jo šeima Lietuvos Respublikoje negyvena, šiuo automobiliu nei vaikų, nei senyvo amžiaus kaltinamojo artimųjų poreikiai nėra tenkinami; netekęs teisės vairuoti, jis neteks ir galimybės vairuoti būtent šį automobilį, o jo palikimas kaltinamajam gali pastūmėti jį vairuoti, net ir neturint tokios teisės. Paties kaltinamojo veiksmai – šio automobilio vairavimas apsvaigus, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilių apsvaigimas – sąlygojo šio turto tapimą nusikalstamos veikos objektu, kuris šiuo atveju turi būti konfiskuojamas, taip užtikrinant ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, G. K. perduodant D. S. atsakomybei.

G. K. laiduotoju paskirti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Sakartvelo pilietį).

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti G. K., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2022 m. balandžio 9 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl šio turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Gruzijoje) nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti Sakartvelo ambasadai Lietuvos Respublikoje, įpareigojant perduoti jį kompetentingai Sakartvelo institucijai ir informuojant, kad G. K. vieneriems metams nuo 2022-04-09 yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė