Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-47-744/2011 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.13; 1.2; 1.2.30; 1.2.30.5; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.10; 2.10.2.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Solveigai Naglienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. N. 2011 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, tarp 13 ir 16 valandos, Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, daugiabučio namo kieme, prie ūkinio pastato, D. M. paprašius „panaikinti“ (nužudyti) jos šunį ir taip jį sukursčius, žiauriai elgėsi su gyvūnu – paėmęs už grandinės prie malkinės pririštą D. M. priklausantį šunį, pakėlė jį nuo žemės ir laikė pakabinęs malkinės tarpduryje ant staktos, dėl ko šuo žuvo.

Kaltinamoji D. M. 2011 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, tarp 13 ir 16 valandos, Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, paprašė kaltinamojo P. N. „panaikinti“, tai yra nužudyti jos šunį, ką jis netrukus ir padarė - paėmęs už grandinės prie malkinės pririštą D. M. priklausantį šunį, pakėlė jį nuo žemės ir laikė pakabinęs malkinės tarpduryje ant staktos, dėl ko šuo žuvo, taip sukurstydama kaltinamąjį P. N. žiauriai elgtis su gyvūnu.

Kaltinamasis P. N. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų kovo 14 d. apie 16 val., paprašytas D. M., pakorė jos šunį. Tą dieną atvažiavo į G. pas D. M.. Nusipirko alaus „Tradicinis“ ir abu su išgėrė. Begeriant išsikalbėjo apie tą šunį, kuris buvo labai ligotas, senas. Be to, B. ji buvo sužalojęs. D. M. pradėjo prašyti, kad jis „panaikintų“ jos šunį, kad jis nebesikankintų. Jis sutiko taip padaryti, nes D. M. sakė, kad veterinaras už šuns užmigdymą paprašė 50 litų. Tada jis nuėjo prie D. M. malkinės, prie kurios „lenciūgu“ (grandine) buvo pririštas šis šuo, paėmęs už „lenciūgo“, pakėlė šunį ir pakabino malkinės tarpduryje ant staktos buvusio vinies. Šuo suinkštė, šiek tiek pasimuistė ir nugaišo. D. M. buvo šalia. Tuo metu pro šalį bėgo vaikai ir pamatė pakartą šunį. Po to šunį įdėjo į maišą ir tą patį vakarą, apie 19 val., sudegino netoli savo sodybos. Gailisi nusikaltęs. Buvo išgėręs alaus, tačiau girtas nebuvo. Girtumas neįtakojo jo veiksmų. Ir blaivus būtų pasielgęs taip pat. Pripažino, kad šunimi galėjo pasirūpinti ir kitais būdais. Į seniūniją dėl šuns numarinimo nesikreipė. Gyvena vienas, niekur nedirba, verčiasi rišdamas šluotas.

Kaltinamoji D. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad turėjo šunį vardu „Liolis“. Jis buvo senas, apie 13 metų amžiaus, ir ligotas. Be to, kaimynas B. buvo perspyręs jį ir sužalojęs. Šuo sirgo apie pusmetį. Buvo pasikvietusi veterinarą, tačiau jis už šuns užmigdymą paprašė 50 litų, o ji tokių pinigų neturėjo, todėl draugo P. N. paprašė jį „panaikinti“. P. N. sutiko, paėmė šunį už grandinės, kuria jis buvo pririštas, pakėlė į viršų ir pakabino ant vinies. Šuo vieną kartą suinkštė ir per kokias dvi minutes nusibaigė. Tuo metu pro šalį prabėgo kaimyno vaikai ir viską matė. Buvo išgėrusi apie pusę litro alaus, tačiau tai neįtakojo jos veiksmų. Šuo buvo pririštas prie daugiabučio, kuriame gyvena, ūkinio pastato. Gailisi nusikaltusi. Supranta, kad pasirinko netinkamą būdą ir vietą šuniui numarinti. Jei pasirodė per brangu sumokėti veterinarui. Kitur dėl šuns numarinimo nesikreipė. Prie šuns jie su P. N. negirtavo. „Bambalį“ turėjo, bet jame buvo vanduo, kurį atsinešė, kad nuplautų kraują.

Liudytojas A. B. parodė, kad dienos nepamena, galėjo būti ketvirtadienis, jam apie 18:30 val. grįžus iš darbo, sūnus D. P. papasakojo, kad kaimynai P. N. ir D. M. pakorė šunį. D. M. yra kaimynė, o P. N. prisilaiko pas ją, kol apsipyksta. Sūnus sakė, kad pakorė „Kudliuką“. Tas šuo buvo senas, apie 9-10 metų amžiaus. Nežino, ar tas šuo sirgo, tačiau jis buvo labai prastos išvaizdos, - susivėlęs, žandas buvo išpuvęs. Vaikai sakė, kad P. N. ir D. M. buvo neblaivūs. Pats jų tą vakarą nematė. Tam šuniui nebuvo įspyręs.

Nepilnametis liudytojas D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis P. nepažįsta, o kaimynę M. pažįsta. Matė tą įvykį, kai buvo pakartas šunelis. Tikslios datos neatsimena. Jis žiūrėjo televizorių. Pas jį atėjo T. G. ir pasakė, kad matė, kaip kaimynai pakorė šunį ir pasiūlė pažiūrėti. Jis apsirengė ir nuėjęs prie malkinės pamatė pakartą šunį. Ant šuns kaklo buvo virvė ir jis kojomis nesiekė žemės. Šunelis jau buvo negyvas. Abu kaltinamieji stovėjo šalia ir iš plastmasinio 1,5 litro talpos butelio gėrė alų. Jie atrodė kaip girti. Butelį rankoje turėjo D. Viskas vyko apie 2 valandą dienos. Tą dieną buvo atostogos ir jam nereikėjo eiti į mokyklą. Jam buvo gaila šuns. Kaltinamieji, kai jį ir Tadą pamatė, sakė „ko čia žiūrit“. Tada jie pabėgo.

Nepilnametis liudytojas T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), parodė, kad teta D. M. yra jų kaimynė, o dėdė P. N. ateina pas ją. Tą dieną, pirmadienį, apie 13 val., jis ėjo per kiemą ir išgirdo šuns cypimą. Nuėjęs garso link prie malkinės pamatė, kaip P. N. pakėlė šunį už grandinės, prie kurios buvo pririštas, ir papurtė. Tada jis nubėgo pas D. P. ir pakvietė pažiūrėti, kaip karią šunį. D. greit apsirengė ir nubėgo prie malkinės. Tada atėjo Danutė su alaus „pūsle“ ir padavė P. P. viena ranka gėrė alų, o kita laikė šunį už grandinės. Šuniukas buvo V. Š., D. M. mamos. Tam šuneliui ant lūpos buvo raudonas „plėmas“. Tas šunelis buvo judrus, lodavo ant aplinkinių. D. M. ir P. N. buvo išgėrę. Jis atskiria, kada žmogus būna išgėręs, iš jo akių. Kad „bambalyje“ buvo alus, suprato iš etiketės, be to, matė, kad gėrė rudos spalvos skystį. Kai D. M. pamatė juos, pradėjo „koliotis“, šaukti ant jų „ko čia žiūrit“. Tada jie pabėgo.

Iš 2011-03-14 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PP tyrėjo P. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 19:16 val. buvo gautas pranešimas, kad Pakruojo rajone, G. kaime neblaivus P. N. su sugyventine D. M. prie savo ūkinio pastato mažamečių vaikų akivaizdoje pakorė savo šunį. Nuvykus į įvykio vietą A. B. paaiškino, kad jo sūnus D. P., gimęs 2001-02-28, matė prie ūkinio pastato pakartą šunį, o prie jo girtaujančius kaimynus D. M. ir P. N.. Apžiūrėjus teritoriją, šuns nerasta. Į D. M. butą niekas jų neįleido (b.l. 3).

Iš 2011-03-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – daugiabučio namo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, G. kaime, P. g. 4, kiemą, nustatyta, kad ant ūkiniame pastate be stogo esančios malkinės sienos prikalto šiferio lapo yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo (b.l. 5-9).

Iš 2011-03-16 vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus teritoriją, esančią netoli P. N. sodybos Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. seniūnijoje, A. kaime, P. N. nurodytoje vietoje rasta laužavietė be sudeginto gyvūno liekanų (b.l. 10-14).

Iš 2011-03-16 P. N. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad P. N. prisipažino D. M. prašymu pakoręs jos šunį, o jo lavoną sudeginęs (b.l. 20).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų P. N. ir D. M. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Kaltinamojo P. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį, nes jis, paprašytas ir tokiu būdu sukurstytas kaltinamosios D. M., žiauriai elgėsi su gyvūnu - D. M. priklausančiu šunimi, kurį, nesant būtinam reikalingumui, dienos metu, daugiabučio namo kieme, prie ūkinio pastato, kur bet kada galėjo patekti kiti žmonės, matant mažamečiams vaikams, pakorė, dėl ko šuo žuvo. Kaltinamosios D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 310 straipsnį, nes ji, paprašydama kaltinamojo P. N. nužudyti („sunaikinti“) jos šunį, taip jį palenkė žiauriai elgtis su šiuo gyvūnu, dėl ko jis žuvo. Teismų praktikoje žiaurus elgesys su gyvūnais ar jų kankinimas suprantamas kaip visuomenėje netoleruotini veiksmai, kuriais demonstruojamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnu atžvilgiu. Tai dažniausia pasireiškia gyvūno mušimu, smaugimu, pakabinimu, galūnių sukinėjimu, atėmimu galimybės judėti, laikymu labai blogomis sąlygomis, marinimu badu ir kt. Net jei kaltinamųjų nužudytas šuo ir buvo senas bei ligotas, kaip paaiškino kaltinamieji, tačiau jų pasirinktas šio gyvūno numarinimo būdas ir tvarka (pakarimas viešoje vietoje, matant vaikams) yra netoleruotinas ir visuomenėje nepriimtinas dėl nepateisinamo negailestingumo.

Tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nes ji bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyta, - kaltinamieji P. N. ir D. M. tvirtina, kad šunį pakorė apie 16 valandą, nepilnametis liudytojas T. G. aiškina, kad šuo buvo kariamas apie 13 val., kitas nepilnametis liudytojas D. P. nurodė, kad pakartą šunį matė apie 14 val.

Kaltinamųjų P. N. ir D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta, kad kaltinamųjų P. N. ir D. M. atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Bendrininkų grupė yra tada, kai bent kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Todėl akivaizdu, kad būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai (BK 24 str. 3 d.), tai yra mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Kadangi šiuo atveju nusikalstamos veikos vykdytoju buvo tik vienas P. N., nelaikytina, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Kita prokurorės pareiškime nurodyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad veiką kaltinamieji P. N. ir D. M. padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), - neįrodyta, nes byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų prieš nusikalstamą veiką vartotas alkoholis (šią aplinkybę teismas laiko įrodyta) turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai yra būtų lėmęs kaltinamųjų apsisprendimą įvykdyti jiems inkriminuotą nusikaltimą.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems P. N. ir D. M., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 - 55 straipsniuose.

Kaltinamasis P. N. teisiamas pirmą kartą (b.l. 31), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, gyvena vienas (b.l. 37), todėl, nors yra baustas administracine tvarka (b.l. 32-33), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 43), niekur nedirba (b.l. 35), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 34), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo P. N. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – viešuosius darbus (BK 41 str., 46 str., 55 str.).

Kaltinamoji D. M. teisiama pirmą kartą (b.l. 38), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, viena augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus (b.l. 42), todėl, nors yra bausta administracine tvarka (b.l. 39), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos charakterizuojama patenkinamai (b.l. 43), niekur nedirba (b.l. 40), darbo biržoje neregistruota (b.l. 41), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamosios D. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – viešuosius darbus (BK 41 str., 46 str., 55 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. N. ir D. M. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 310 straipsnyje, bei ją nubausti viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

P. N. ir D. M. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistieji sutinka. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. N. ir D. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.