- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1097-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40541-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- R. J.
dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajai R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2018 m. vasario 17 d. apie 01.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu Žeimių g. 5, Jonava, tyčia koja spirdama į baro „V.A.U“, priklausančio įmonei UAB „Stiliaus centras“, vitrininį langą 292,00 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, UAB „Stiliaus centras“ priklausantį turtą 292, 00 eurų vertės ir padarė UAB „Stiliaus centras“ 292, 00 eurų turtinę žalą.
2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bėgdama, nepastebėjusi ant grindų sėdinčios mažametės nukentėjusiosios I. J., gim. (duomenys neskelbtini), netyčia koja užmynė jai ant kairės blauzdos apatinio trečdalio, padarė nukentėjusiajai blauzdikaulio lūžį, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. J. sveikatą.
2018 m. lapkričio 11 d. apie 01.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su ja gyvenančiu sugyventiniu G. Š., tyčia dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajam G. Š. į veidą, o nukentėjusiajam nusivedus ją į kambarį, tuščiu buteliu nuo putojančio vyno gėrimo „Marsel“ sudavė nukentėjusiajam į viršugalvį, nagais apdraskė veidą ir kaklą, nuo grindų paėmusi sudaužytos lėkštes šukę įdūrė į kairį delną, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam G. Š. kraujosruvą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos, dešinio smilkinio, dešinio skruosto, nosies, kairio paakio, kaklo ir kairio kelio srityse, paviršines pjautines žaizdeles kairiame delne ir kairio kelio srityje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Dėl svetimo turto sužalojimo
Apklausta teisiamajame posėdyje, R. J. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. vasario 17 d. buvo klube „V.A.U“. Ten ji sukonfliktavo su mergina. Gerai visko neprisimena, nes buvo neblaivi. Klubo apsauga ją išvarė iš baro. Grįžusi namo pasigedo raktų nuo vienos iš spynų ir grįžo į barą pas draugą. Apsaugos darbuotojai jos neįleido, todėl ji tyčia koja išspyrė langą. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Žalą, kurią padarė barui 292 Eur pripažįsta ir susitarė ją atlyginti, tačiau žalos neatlygino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad jis yra UAB "Stiliaus centras" direktorius, įmonei priklauso baras "V.A.U", esantis adresu Žeimių g.5, Jonavoje. 2018 m. vasario 17 d. nakties metu, apie 01.40 val. apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad išdaužtas vitrininis stiklas. Jis nuėjo prie lauko durų ir pamatė, kad išdaužtas vitrininis stiklas, o apsaugos darbuotojas sulaikė tai padariusią moterį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, o jis parašė policijai pareiškimą dėl išdaužto stiklo, kuriame nurodė, kad išdaužto stiklo vertė 600 eurų. Vėliau išdaužtas stiklas buvo pakeistas nauju stiklu ir įmonei tai kainavo ne 600 eurų, o 292 eurai. Civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nori, kad žalą būtų atlyginta. (1 t. b.l.35-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. Č. parodė, kad dirba UAB "Vyčio komisarai" apsaugos darbuotoju ir 2018 m. vasario 17 d. dirbo bare "V.A.U" adresu Žeimių g.5, Jonava. Apie 23.40 val. iš baro buvo išvęsdinta moteris, kuri buvo padauginusi alkoholio. Maždaug po valandos moteris grįžo, prašė ją įleisti į barą, tačiau jis jos neįleido, tada ji pradėjo spardyti pagrindines įėjimo duris, pagrasino išdaužti stiklą. Jis liepė moteriškei apsiraminti. Moteris nuėjo nuo pagrindinių durų ir jis išgirdo stiklo dūžių garsą. Išėjęs į lauką, pamatė, kad išdaužtas vitrininis stiklas, prie jo stovėjo ta pati moteris, kurios jis neįleido į barą. Direktorius N. P. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsivežė minėtą moterį. Moteris prisipažino, kad išdaužė stiklą ir pažadėjo atlyginti žalą. ( 1 t. b.l.42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. A. parodė, kad dirba UAB "Vyčio komisarai" fizinės saugos skyriaus vadovo pareigose. 2018 m. vasario 17 d. dirbo bare "V. A.U". Apie 23,40 val. viena neblaivi moteris pradėjo garsiai šūkauti, keiktis, kabinėtis prie baro lankytojų, todėl jis paprašė moteriškės, kad ji išeitų iš baro, Moteris nesutiko, todėl buvo išvesdinta. Maždaug po valandos per radijo ryšį sužinojo, kad išdaužtas vitrininis stiklas, esantis prie įėjimo į barą durų. Išėjęs į lauką, pamatė, kad išdaužtas stiklas, prie jo stovėjo ta pati moteris, kurią jis prieš tai išvedė iš baro. Moteris prisipažino, kad tai ji išdaužė stiklą, žadėjo atlyginti žalą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie moterį išvežė į policijos komisariatą. (1 t. b.l.45-46).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2018 m. vasario 23 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu Žeimių g.5, Jonava. Apžiūros metu matomas išdaužtas pastato vitrininis stiklas. ( 1 t. b.l. 18-22).
Asmens blaivumo testo duomenimis, nustatoma, kad 2018 m. vasario 17 d. 02.26 val. R. J. nustatytas 1,93 prom. girtumas. (1 t. b.l.50).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas turtas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.
Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, t.y. kad ji tyčia sugadino svetimą turtą. Jos nusikalstama veika pilnai įrodyta. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Tarp jos tyčinių veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ji baustina.
Dėl I. J. sveikatos sutrikdymo
Apklausta teisiamajame posėdyje, R. J. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) , kur realiai gyvena su G. Š., vyko išgertuvės. Atėjo draugas, kuris atsivedė mažametę mergaitę. Mergaitę ji matė pirmą kartą. Tarp jos ir G. Š. kilo konfliktas ir ji norėjo pabėgti iš namų, pakeliui netyčia užmynė ant mergaitės kojos, nes mergaitė sėdėjo koridoriuje. G. Š. iškvietė pagalbą. Pripažįsta civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. parodė, kad ji auginą mažametę dukrą I. J., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 18 d. ji su vaikais atvažiavo pas brolį į svečius į Jonavą. Brolis M. J. pasitiko juos prie laiptinės ir pasakė, kad eina pas draugus į svečius. Dukra I. paprašė leisti jai eiti kartu su M. J. Ji sutiko ir jie abu išėjo. M. J. nuėjo pas draugą G. Š. apie 10.30 val. Praėjus maždaug valandai, ji paskambino broliui pasiteirauti kur jie užtruko. Brolis pranešė, kad I. lūžo koja, kad jau atvyko greitoji pagalba. Ji sakė broliui su dukra GMP važiuoti į ligoninę, o ji nuveš vaikus namo ir pati atvažiuos į ligoninės priėmimo skyrių. Pakeliui į Ruklą, jai paskambino brolis ir pasakė, kad jis su GMP I. veža į Kauno klinikas, nes Jonavoje nėra vaikų traumatologo. Po kelių valandų broliui grįžus iš Klinikų, ji su juo vyko pas I. į Kauno klinikas. Pakeliui brolis pasakojo, kad būnant pas draugą G. Š. namuose, ruošiantis jam ir I. išeiti namo, I. sėdėjo ant grindų prie durų, norėjo apsiauti batukus, o draugo G. Š. sugyventinė, norėdama išbėgti pro duris, užlipo I. ant kojos. Ji mano, kad užlipo ant blauzdos, nes toje vietoje ir yra lūžis. Kauno klinikose dukrai buvo diagnozuotas kairės kojos blauzdikaulio lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, buvo atlikta operacija, ji gulėjo ligoninėje,2018 m. rugpjūčio 22 d. išvežta į sanatoriją. Dukra apie įvykį pasakojo, kad jai su dėde būnant svečiuose, ji sėdėjo ant grindų, nes norėjo apsiauti batukus, o teta bėgdama pro duris jai įspyrė į koją ir ji pajautė, kad koja skauda ir ištino. Po to atvyko greitoji, uždėjo įtvarą ir ją nuvežė į ligoninę. Dukra dar minėjo, kad teta kuri jai įspyrė buvo girta, barėsi su ten buvusiu jai nepažįstamu vyru ir tada bėgo link durų. Ji mano, kad tai įvyko netyčia, dėl neapsižiūrėjimo, galbūt, kad buvo tamsu koridoriuje, ar dėl to, kad ta moteris buvo neblaivi. Civilinio ieškinio ji nereikš (2 t. b.l. 20-21, 22-23, 27-28)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., tikslaus laiko nurodyti, negali su savo dukterėčia I. J. nuėjo pas draugus (duomenys neskelbtini), Bute buvo jis, dukterėčia, draugas G. ir jo žmona R. Pabuvus kelias valandas, norėjo jau išeiti prie vandens telkinio. I. J. atsisėdo koridoriuje ant grindų, užsidėti kedus, kaip praeidama R. J. galimai netyčia užlipo ant dukterėčios kojos, ko pasėkoje mergaitė pradėjo šaukti ir skausmo. Jis I. J. nunešė ant lovos ir pastebėjo, kad koja ištinusi. Tuo metu draugas iškvietė GMP. Kartu su dukterėčia vyko į Kauno klinikas, buvo nustatytas kojos lūžis. (2 t. b.l. 66-67)
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), indentifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta. (b.l. 12-15)
Specialisto išvada Nr. G2842/2018(2) nustatoma, kad I. J. konstatuota kairio blauzdikaulio kūno ir šeivikaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užlipus koja ant kairės blauzdos apatinio trečdalio. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l.49-50 ).
Įrodymų vertinimas
Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Neatsargumas – tai tokia kaltė forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).
Kaltinamosios kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes ji, bėgdama koridoriumi užlipdama ant mažametės, nenumatė, kad gali sužaloti kitą žmogų, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Įvertinus nusikalstamus padarinius buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį, ji pilnai įrodyta ir ji baustina.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo
Apklausta teisiamajame posėdyje, R. J. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2018 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini), kur gyvena su G. Š., vartojo alkoholį, Pastarasis grįžo ir pradėjo išvarinėti jos drauges, dėl girtumo ji detalių neprisimena. Kilo žodinis konfliktas. Po to šampano buteliu jam sudavė į galvą. Galėjo padaryti sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. parodė, kad R. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena kiek ilgiau nei 3 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Gyvena jam priklausančiame bute. 2018 m. lapkričio 11 d. šiek tiek po 00.00 val. grįžo namo. Namuose rado besisvečiuojančias sugyventinės ne mažiau kaip penkias drauges, kurias žino tik iš matymo, jokių duomenų nurodyti negali. Butas dviejų kambarių. Vienas kambarys – jo ir sugyventinės, kitas – sugyventinės dukters S. Sugyventinė su draugėmis kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis taip pat buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, o sugyventinė – gerokai buvo apsvaigusi. Bute garsiai grojo muzika. Kadangi kaimynai dažnai skundžiasi dėl garsios muzikos, jis išjungė aparatūrą, o sugyventinės drauges varė namo- jas stūmė kambario durų link. Kai nusisuko į aparatūrą ją išjungti, išgirdo R. J. jį keikiant necenzūriniai žodžiais ir iš karto po to pajuto smūgį iš nugaros į viršugalvį. Buvo aišku, kad smūgis buvo suduotas tuščiu buteliu, kuris nuo smūgio sudužo. Po smūgio atsisukęs pamatė už jo stovinčią sugyventinę ir abiem rankomis ją sugriebė už drabužių pečių srityje, o ji ėmė draskyti jo veidą ir kaklą nagais. Taip laikydamas, ją metė sekcijos link. Sugyventinė griuvo, veidu atsitrenkdama į sekcijos kraštą ir virto ant grindų. Tada atsiklaupė, galva atsiremdama į sofos kraštą. Jis matė, kad iš žaizdos veide jai kraujavo, o atsiremiant veidu į sofą, ji buvo sutepta krauju. R. J. atsistojo ir puolė jį. Metė į jį stiklinę skaidraus bespalvio stiklo, kuri sudužo, po to metė lėkštę, kuri taip pat sudužo. Tada pagriebė nuo grindų lėkštės šukę, ja dūrė jam į kairį delną. Po to prišoko ir vėl ėmė jį draskyti nagais, bet tada jis sugriebė ją už pečių ir laikė, kad nurimtų. Matė, kad iš žaizdos veido dešinėje jai tebekraujavo, todėl sugyventinei nurimus, nuėjo į virtuvę ir atnešė šluostę kraujui nuvalyti. Po kelių minučių į butą atvyko policijos pareigūnai ir abu sulaikė. Kas iškvietė policiją, nežino. Negali pasakyti, kuriuo metu iš buto išėjo R. J. draugės. Gali pasakyti tik tai, kad tuo metu, kai ji sudavė smūgį buteliu į viršugalvį, kambaryje be jo ir sugyventinės kitų asmenų nebuvo. Negali tvirtinti, kad mesdama į jį stiklinę, sugyventinė ja pataikė jam į veidą. Neprisimena to. Apklausos metu jam atrodė, kad visi į jo mesti daiktai praskriejo pro jį ir krito ant grindų, todėl dužo. Negali pasakyti, kiek kartų sugyventinė jį draskė nagais, žino tai, kad nagais ji padarė jam sužalojimus kairiame paakyje, dešinėje veido pusėje ir kaklo dešinėje. Suduodama smūgį tuščiu buteliu (negali butelio apibūdinti, neatkreipė dėmesio į šukes) į viršugalvį, apdraskydama nagais veidą ir kaklą bei lėkštės šuke durdama į kairį delną, sugyventinė sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, todėl prašo ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti jį nukentėjusiuoju, nors R. J. jis dovanojo ir pretenzijų neturi. Ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. (2 t. b.l.109-110).
Ikiteisminio tyrimo metu liudininkė D. B. parodė, kad R. J. yra jos sesers G. J. draugė, todėl su ja bendrauja tik per seserį. 2018 m. lapkričio 10 d. vakare pas ją namuose lankėsi sesuo ir R. J., vėliau atėjo ir Agnė, kuri yra sesers draugė (pavardės nežino). R. J. pasikvietė pasisvečiuoti jos namuose, todėl apie 20.00-21.00 val. visos nuėjo į jos namus (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, šeštame aukšte. Kiek vėliau prie jų kompanijos prisijungė I. Ž. Kambaryje vartojo degtinę, turėjo 0,7 l talpos butelį. Ji visą dieną dirbo, o vakare pavartojo alkoholio, todėl atsigulė tame pat kambaryje ant sofos ir netrukus užmigo. Apie 01.00 val. ją prižadino I. Ž. Tuo metu bute buvo ji, R. J. ir I. Ž., o sesuo G. ir A. buvo išėjusios į klubą „Vau“ (apie tai pasakė I. Ž.). Apie 01.20 val. visos trys nuėjo į virtuvę parūkyti. Tuo metu į namus grįžo R. J. sugyventinis G. Š. Jis atėjo į virtuvę pasisveikinti, o R. J. ėmė ant jo šaukti, priekaištauti („kada turėjai grįžti“ ir pan.) ir delnu (kuria ranka, nepamena) sudavė G. Š. smūgį per veidą. Kadangi tokių konfliktinių situacijų ji labai bijo, todėl užsidengė ausis ir nusisuko. Tačiau pastebėjo, kad po R. J. suduoto smūgio G. Š. ją arba pastūmė, arba jai sudavė – matė, kad ji griuvo ant grindų prie kriauklės. Negali pasakyti, ar R. J. atsikėlė pati, ar G. Š. ją pakelė, bet jai atsistojus, abu nuėjo į kambarį. Su I. Ž. liko virtuvėje dviese. Iš virtuvės nesimato, kas vyksta kambaryje, todėl neturėjo galimybės pamatyti, kas vyko, tačiau girdėjo iš kambario sklindantį triukšmą – R. J. rėkimą ant G. Š., dūžtančio stiklo garsus. Tada pamatė iš kito kambario išeinančią R. dukterį. Mergaitė atėjo į virtuvę ir ėmė prašyti, kad jos padėtų mamai, tačiau eiti į kambarį, kuriame vyko konfliktas tarp sugyventinių, ji (D. B.) bijojo ir nėjo. Jai atrodo, kad prie kambario buvo priėjusi I. Ž., lyg ketino eiti į kambarį, bet tuojau pat grįžo į virtuvę. Mano, kad R. J. dukra į jų kambarį taip pat nebuvo įėjusi. Jai atrodo, kad iš karto po to, kai ji prašė padėti jos mamai, grįžo į savo kambarį – bent jau girdėjo užsitrenkiant kambario duris. Negali pasakyti, kiek laiko sugyventiniai konfliktavo kambaryje, bet po konflikto į virtuvę atėjo G. Š. ir pasakė joms eiti namo. Kambaryje, kuriame vyko konfliktas, buvo likę jos daiktai, ji prašė, kad G. Š. juos atiduotų. Bet jis pasakė, kad daiktus atsiims rytoj. Taip iš buto ir išėjo, be striukės, rankinės ir telefono. I. Ž. striukę ir daiktus buvo palikusi koridoriuje, todėl iš buto išeidama juos pasiėmė. Išėjus į laiptinę, I. Ž. pasiūlė iškviesti policiją, iš striukės kišenės išėmė telefoną, perdavė jai (D. B.). Bendrajam pagalbos centrui ji skambino I. Ž. telefonu. Sulaukus policijos pareigūnų, kartu su jais grįžo į butą. Kai užėjo į kambarį, kuriame buvo likę jos daiktai, matė ant sofos-lovos sėdinčią R. J., kažkuris skruostas buvo paraudęs. Tame pat kambaryje stovėjo G. Š., bet ar ant jo kūno buvo kokių nors sumušimo žymių, nepastebėjo, nes į jį beveik nežiūrėjo. Kambaryje ant grindų buvo daug šukių. Pasiėmusi savo daiktus, išėjo namo. Nematė, kad R. J. sugyventiniui būtų sudavusi smūgį buteliu į galvą ir tikrai to nesakė savo seseriai G.. Kai su pareigūnais atvyko į butą, girdėjo, kaip G. Š. pareigūnams sakė „pažiūrėkit į mane, man buvo suduota buteliu į galvą“, bet pati smūgio buteliu nematė. (2 t. b.l.116-117)
Ikiteisminio tyrimo metu liudininkė I. Ž. parodė, kad daugiau nei du metus pažįsta R. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) R. J. gyvena su sugyventiniu G. Š.. 2018 m. lapkričio 10 d. vakare, jau sutemus, laiko neprisimena susiskambino su R. J. Ji pasakė, kad su draugėmis eina į namus. Į R. J. namus nuėjo apie 18.00 – 19.00 val., tiksliau laiko nepamena. Nieko nesinešė. R. J. bute tuo metu jau svečiavosi G. J., jos sesuo D. ir A. Gerokai vėliau trumpam buvo užsukusios dar dvi merginos, kurių duomenų nežino. Viena iš jų atsinešė butelį putojančio vyno. Kai ji atėjo pas R. J., kambaryje merginos jau vartojo degtinę, kiek prisimena 0,5 l talpos, nors tiksliai neprisimena. Jai prisijungus, butelis jau buvo gerokai nugertas. Gali būti, kad merginoms, kurių duomenų nežino, atsinešus putojančio vyno, degtinės jau nebebuvo arba buvo labai mažai. Bet tada dauguma vartojo putojantį vyną. Kiek pasėdėjus, laiko nurodyti negali, dvi merginos, kurių duomenų nežino bei G. su A. iš R. J. namų išėjo. Sakė, kad eina į „Vau“. Kažkuriuo metu D. B. buvo atsigulusi tame pat kambaryje ant sofos ir užmigusi. Kiek laiko miegojo, negali pasakyti, bet pamena, kad ją pažadino. Tada visos trys, tai yra ji, R. J. ir D. B. ėjo į virtuvę parūkyti. Matė, kad R. J. dukra buvo namuose, ji iš savo kambario trumpam kažkuriuo metu buvo nuėjusi į virtuvę, atsigėrė ir vėl grįžo į savo kambarį, užsidarė duris. Tuo metu, kai virtuvėje rūkė (kokiu laiku, neprisimena), į namus grįžo G. Š. Jis iš karto atėjo į virtuvę ir atsistojo priešais R. J. Nieko nesakydama R. J. dešiniu delnu sudavė smūgį G. Š. į kairį skruostą. Iš karto po to G. Š., stovėdamas pasisukęs į R. J., dešiniu kumščiu smogė jai į veidą, bet į kurią veido sritį, konkrečiau pasakyti negali. Nuo suduoto smūgio R. J. negriuvo, nes griūti negalėjo – tuo metu stovėjo nugara atsirėmusi į kriauklę. Tiesiog nuo smūgio loštelėjo galvą. Tuo metu su D. B. stovėjo šalia viena kitos. Smūgių sudavimas jas labai išgąsdino, todėl apsikabino ir iš baimės sustingo. Nematė, kad po to, kai G. Š. sudavė smūgį R. J., kad jai veido srityje būtų atsiradusi kokia nors žaizda. O kraujosruvos paprastai taip greitai neišryškėja. Po to, kai sugyventiniai vienas kitam sudavė smūgius, G. Š. suėmė abiem rankomis R. J. už pečių ir nusivedė ar tai nusitempė – labai sunku šį veiksmą apibūdinti – į kambarį, o joms liepė eiti namo. Ji nežino, kodėl G. Š. nusivedė sugyventinę į kambarį. Galvoja, kad tikriausiai norėjo ją nuraminti. Abiem nuėjus į kambarį, kambario durys nebuvo uždarytos, tačiau iš jų buvimo virtuvėje vietos nesimatė, kas vyko kambaryje. G. Š. ir R. J. nuėjus į virtuvę, kambaryje pasigirdo dūžtančių stiklų garsai. Nei barnio, nei šūkavimų, nei aimanavimo negirdėjo. Pasigirdus dūžtančio stiklo garsui, iš savo kambario išėjo R. dukra S. Stovėdama prie savo kambario durų mergaitė prašė, kad jos įsikištų į šį konfliktą, padėtų jos mamai. Ji su D. B. nieko jai neatsakė, bet, matyt, iš jų veidų išraiškos mergaitė suprato, kad jos nesikiš, todėl grįžo į savo kambarį ir užsidarė kambario duris. Mergaitei grįžus į kambarį, iš virtuvės su D. B. nuėjo į koridorių, ketindamos iš buto išeiti. Jos daiktai buvo koridoriuje, todėl juos pasiėmė išeidama, o D. B. daiktai – batai, striukė, telefonas – liko kažkur bute. Kadangi D. B. daiktai liko bute, o viena į butą ji eiti bijojo, apie konfliktą tarp sugyventinių D. B. jos telefonu pranešė policijos pareigūnams. Ji (I. Ž.) nebūtų skambinusi, nes nenorėjo kištis į svetimus konfliktus. O D. B. telefonas buvo likęs bute, ji pasinaudojo jos telefonu. Kartu sulaukė policijos pareigūnų atvykimo, tada D. B. su pareigūnais ėjo į butą, o ji išėjo namo. Ji nematė, kas tarp sugyventinių vyko jiems iš virtuvės nuėjus į kambarį. Todėl nematė ir to, kad kambaryje R. J. buteliu būtų sudavusi smūgį G. Š. į galvą. Kambaryje buvo mažiausiai du buteliai – degtinės ir putojančio vyno, be to, ant stalo stovėjo stiklinės, iš kurių gėrė putojantį vyną. Ar ant stalo stovėjo kokia nors lėkštė, negali pasakyti. Ji pati išgertuvių metu neužkandžiavo, tik užsigerdavo sultimis, todėl neatkreipė dėmesio. Apie šią konfliktinę situaciją su R. J. bendravo tik 2018 m. lapkričio 15 d. – susirašinėjo Mesenger programa. R. J. sakė, kad konflikto su sugyventiniu neprisimena ir dar pajuokavo, kad neva kaip būna, kai degtinę užsigeri šampanu. (2 t. b.l.119-120)
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2018 m. lapkričio 11 d. apie 01.42 iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas panešimas, kad (duomenys neskelbtini)šeštame aukšte bute vyras muša žmoną. Pranešėja D. B. Nustatyta, kad bute tarp R. J. ir jos sugyventinio G. Š. įvyko muštynės. Smurtą patyręs asmuo G. Š. nurodė, kad jam grįžus namo namuose rado R. J. geriančia su draugėmis. Kai jis pradėjo visus varyti iš namų, o vieną draugę stumti link išėjimo iš už nugaros buteliu sugyventinė jam sudavė smūgį į galvą. Jis bandė ją numesti ant lovos, tačiau ji krisdama atsitrenkė į sekciją ir nuvertė nuo jos televizorių. Tada paėmė stiklinę ir metė į jį, pataikė į kairę akį. Ji paėmė lėkštės šukę dūrė jam į kairį delną. Užfiksuoti (G. Š.) smurtą galintys rodyti požymiai: įdrėskimas po kaire akimi (smūgis su stikline), patinimas pakaušyje (smūgis su buteliu), įdrėskimas kairioje plaštakoje (smūgis su lėkštės šuke). ( b.l.88-91)
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2018 m. lapkričio 11 d. apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini)kambaryje, lovos gale, dešiniame kampe matoma raudonos spalvos dėmė, ant grindų tuščias šampano butelis su raudonos spalvos dėme. (2 t. b.l. 92-96)
Apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas tuščias butelis nuo putojančio gazuoto vyno gėrimo, rasto 2018 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu, bute (duomenys neskelbtini). Ant butelio matomi tamsiai raudonos spalvos sutepimai.(2 t. b.l.103-104)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3426/2018(2) nustatoma, kad G. Š. konstatuota kraujosruva dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai kaktos, dešinio smilkinio, dešinio skruosto, nosies, kairio paakio, kaklo ir kairio kelio srityse, paviršinės pjautinės žaizdelės kairiame delne ir kairio kelio srityje. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Pjautinės žaizdelės padarytos aštriais, pjaunančių savybių turinčiais objektais, kuo galėtu būti stiklo šukės, dviem traukiniais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (2 t. b.l. 114)
Asmens blaivumo testu 2018 m. lapkričio 11 d. 02:44 val. patikrinus R. J. nustatyta 1,88 promilės ( 2 t. b.l.132)
Asmens blaivumo testu 2018 m. lapkričio 11 d 02:38 val. patikrinus G. Š. nustatyta 1,43 promilės (2 t. b.l.132)
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kai tai padaroma artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kaltinamoji savo kaltę pripažįsta. Nurodo, kad tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas ir ji nukentėjusiajam sudavė šampano buteliu į galvos sritį, o po to konfliktas vyko, tačiau dėl girtumo detalių negali prisiminti. Konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo paliudija ir buvusios liudytojos. Konstatuota kraujosruva dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai kaktos, dešinio smilkinio, dešinio skruosto, nosies, kairio paakio, kaklo ir kairio kelio srityse, paviršinės pjautinės žaizdelės kairiame delne ir kairio kelio srityje. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Pjautinės žaizdelės padarytos aštriais, pjaunančių savybių turinčiais objektais, kuo galėtu būti stiklo šukės, dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (2 t. b.l. 114)
Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusysis būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad ji tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sužalojo nukentėjusįjį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamosios kaltė įrodyta ir ji baustina.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Vertinant R. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteista (2 t. b.l. 170-171), administracine tvarka bausta 2018-06-28 pagal ANK 73 str. 1 d. įspėjimu; 2018-05-08 pagal ANK 488 str. 90 eurų bauda; 2018-03-06 pagal ANK 488 str. 2 d. 80 eurų bauda; 2018-01-16 pagal ANK 488 str. 1 d. 30 eurų bauda; 2017-08-22 pagal ANK 489 str. 7 eurų bauda; , bauda sumokėta. 2016-02-19 pagal ANK 183 str. 2 d. 86 eurų bauda. ( 2 t. b.l. 172-176), įskaitoje Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė. (2 t. b.l. 181), įskaitoje Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. (2 t. b.l. 181). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuoalkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. J. baustina laisvės apribojimo bausme.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1642,27 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-57). Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino. R. J. baudžiamojoje byloje kaltinama nusikalstamais veiksmais sužalojusi I. J., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jai buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su neatsargiu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (2 t., b. l. 55-57). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą R. J. jį atlyginti.
Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus tuščias butelis „MARSEL MUSCAT“ nuo putojančio gazuoto aromatizuoto vyno gėrimo, raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, nuoplovos, sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Įpareigoti tęsti darbą arbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie SADM.
Per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. J. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. J., a. k (duomenys neskelbtini) priteisti 1642,27 Eur (tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 27 ct) žalai atlyginti (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - tuščią butelį „MARSEL MUSCAT“ nuo putojančio gazuoto aromatizuoto vyno gėrimo, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują, nuoplovas, sunaikinti.
Išaiškinti R. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.