Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-74-958/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
1S-74-958/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22737-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Nukentėjusysis
E. B., Jotainių socialinės
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-74-958/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22737-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant prokurorei J. M.,asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjui advokatui K. P.,nukentėjusiajam E. B.,Jotainių socialinės globos namų atstovei L. Š.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjus nukentėjusiojo E. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Ž. priverčiamosios medicinos poveikio priemonės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartimi A. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kuris tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęsiant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi.

2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimu buvo prašoma pakeisti A. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Ž. priverčiamosios medicinos poveikio priemonės pakeitimo.

4. Skundu nukentėjusysis E. B. nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo negrąžinti A. Ž. į Jotainių socialinės globos namus, grąžinti į kitus globos namus, o nutarties vykdymą pavesti A. Ž. kitos gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui. Nurodo, jog A. Ž. ne kartą yra smurtavęs ne tik prieš jį bet ir prieš kitus asmenis. Jo procesinės teisės buvo pažeistos, nes jis buvo visiškai pašalintas iš proceso. Vien tai, jog A. Ž. yra išsaugota vieta Jotainių socialinės globos namuose, nebuvo pagrindo teismui grąžinti jį atgal. A. Ž. yra neprognozuojamo elgesio ir gali jam kerštauti dėl jo duotų parodymų. Nors nutartyje nurodyta, kad A. Ž. vartoja medikamentus, tačiau gali jų ir nebevartoti kaip anksčiau. Nenori dar kartą išgyventi anksčiau patirtų išgyvenimų, todėl nesutinka, kad A. Ž. būtų sugrąžintas į Jotainių socialinės globos namus.

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. B. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies nepaskiriant nutarties vykdymo Jotainių socialinės globos namuose, o gynėjas prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, išklausęs nukentėjusiojo, Jotainių socialinės globos namų atstovės, prokurorės bei gynėjo advokato argumentus, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pagrįstai A. Ž. pakeitė priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, todėl tenkinti nukentėjusiojo E. B. skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

8. Skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A. Ž. pagrįstai rėmėsi Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo išvada, kurioje nurodoma, jog per paskutinį stebėjimo laikotarpį A. Ž. psichikos būsena išliko pakankamai stabili, jo elgesys ligoninėje buvo tvarkingas, jis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, vykdė personalo nurodymus. A. Ž. nekonfliktavo su kitais pacientais, režimo nepažeidinėjo, agresijos nestebėta, vartojo skiriamus medikamentus. Nors išlieka kliedesinė simptomatika, tačiau ji neįtakoja paciento elgesio, kritika susirgimo, padaryto nusikaltimo atžvilgiu yra formali. Taigi, abejoti specialisto pateikta išvada ir komisijos siūlymu nėra jokio pagrindo.

9. Pažymėtina, kad A. Ž. pakeista taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Nukentėjusiojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai A. Ž. grąžino į Jotainių socialinės globos namus yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo svarstomas priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo klausimas, o vykdymui nutartis išsiųsta VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Psichikos sveikatos centrui pagal jo buvusią ir šiuo metu galimą gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos poveikio priemonės taikymo, nesprendžia klausimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo, todėl skundo prašymas dėl A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo paliekamas nenagrinėtu. Teismo posėdžio metu Jotainių socialinės globos namų atstovė L. Š. nurodė, jog A. Ž. gyvenamoji vieta yra nustatyta Jotainių socialinės globos namuose ir ji gali būti pakeista savivaldybės administracijos sprendimu. Teismo vertinimu, Jotainių socialinės globos namų administracija turi užtikrinti nukentėjusiajam saugią aplinką, o nesant galimybės to padaryti, inicijuoti kitų globos namų gyventojų gyvenamosios vietos pakeitimo procesą.

10. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nukentėjusiajam E. B. nebuvo pranešta apie nagrinėjamą teismo posėdį kaip tai numatyta BPK 404 straipsnyje. Tačiau žemesnysis teismas nelaiko šios aplinkybės esminiu proceso pažeidimu, kadangi nukentėjusiajam teismo nutartis buvo išsiųsta ir jis savo poziciją dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės pakeitimo išsakė pateikdamas skundą. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad nukentėjusiojo procesinės teisės buvo pažeistos.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. Ž. pagrįstai pakeista priverčiamosios medicinos priemonės į ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl E. B. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo E. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Latožienė