- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-20
- Bylos Nr.
- A-415-856-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Lazdynų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti adresą – pastato (statinio) numerį jai priklausantiems statiniams (šiltnamiui, kurio užstatytas plotas 483 m², ir 240,62 m. ilgio mūrinei tvorai su 15 metrų metaliniais vartais) Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti šiems statiniams adresą – pastato (statinio) numerį bei priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas. Paaiškino, kad Panerio žemės ūkio bendrovės (toliau ir – Bendrovė) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2004 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą perduoti jai (proporcingai jos pajaus vertei) neatlygintinai natūra nebaigtą statyti statinį – šiltnamį, kuris plane pažymėtas 1Šl/ž (užstatytas plotas 483 m²) ir 240,62 m ilgio mūrinę tvorą su 15 m metaliniais vartais Šiltnamių gatvėje, Vilniuje. Šį nekilnojamąjį turtą iš Bendrovės ji priėmė 2005 m. kovo 15 d. priėmimo – perdavimo aktu. Bendrovė pareiškėjai perduotą nekilnojamąjį turtą apskaitė savo balanse, kasmet inventorizavo. Minėtus statinius Žemės ūkio ministerija 1992 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 270 pagal įmonių turto privatizavimo programą leido privatizuoti gėlininkystės firmai ,,Panerys“. Bendrovės jai perduotas nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras. Bendrovė 2005 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri įgyvendina Bendrovės iš valstybės 1995 m. spalio 30 d. nuomos sutartimi Nr. NO 1/95-8264 išsinuomoto 13427 m² žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiltnamių g., Vilniuje, savininko teises, prašydama sutikimo užregistruoti VĮ Registrų centras Vilniaus filiale minėtą išsinuomotame žemės sklype esantį šiltnamį, kuris pastatytas 1969 metais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 4 d. raštu Nr. (51)-1.2-773 tokį sutikimą davė. Bendrovė 2005 m. balandžio 22 d. prašymu Nr. 23 ir 2005 m. gegužės 2 d. pakartotiniu prašymu Nr. 26 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama paaiškinti, kokiai rūšiai ir kategorijai pagal paskirtį, prigimtį ir kitus kriterijus yra priskirtini jai perduotas šiltnamis ir mūrinė tvora su vartais. Inspekcija 2005 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 8-104-M informavo Bendrovę, jog pagal STR 1.01-09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ šiltnamis yra priskiriamas pastatų rūšiai bei negyvenamųjų patalpų grupei, o tvora – inžinerinių statinių rūšiai bei kitų statinių grupei. Remdamasi Bendrovės visuotinio narių susirinkimo 2004 m. gruodžio 20 d. nutarimu bei 2005 m. kovo 15 d. priėmimo – perdavimo aktais, pareiškėja 2005 m. gegužės 13 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydama sudaryti šiltnamio 1Šl/ž ir 240,62 m mūrinės tvoros su 15 metrų metaliniais vartais Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, naują inventorinę bylą ir įregistruoti jos nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centras 2005 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-20151 informavo pareiškėją, jog kadastro duomenys (statinio kadastro byla) baigiami formuoti, kai yra nustatyti statinio kadastro duomenys (vienas iš kurių yra nekilnojamojo turto objekto adresas) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. ir 3 d., 7 str. 4 d.). 2005 m. liepos 26 d. bei 2005 m. liepos 28 d. prašymais pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūną, prašydama suteikti adresą šiltnamiui ir jį juosiančiai 240,62 m tvorai. Kartu su prašymais pateikė VĮ Registrų centras 2005 m. liepos 19 d. raštą Nr. S-20151, Bendrovės visuotinio narių susirinkimo 2004 m. gruodžio 20 d. nutarimą, 2005 m. kovo 15 d. priėmimo – perdavimo aktus. Tačiau gavo Lazdynų seniūnijos seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. atsakymą Nr. A6-2249-(4.9-SEN-6), jog suteikti adresą atsisakyta. Pareiškėjos manymu, šis atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia jos teises ir interesus, kadangi atima galimybę nekilnojamąjį turtą įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir visiškai įgyvendinti savo, kaip turto savininkės, teises (Civilinio kodekso 4.37 str. l d.). Taip pat pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.3 punktas, kuriame nurodyta, kad adresų suteikimo objektas yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjos manymu, Taisyklių 51 punkto nuostata, jog savivaldybės vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl adreso suteikimo, adresų registro tvarkymo įstaigai turi pateikti sprendinio kopiją bei užpildytą numerių adresų objektams ir korpusams suteikimo formą (pagal l priedą), kurios skiltyje „Unikalus Nr.“ turi nurodyti faktinio naudotojo vardą, pavardę ir asmens kodą, netiesiogiai patvirtina, jog dar neinventorizuotas pastatas (statinys), galintis būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, unikalaus numerio dar neturi, nes jį suteikia VĮ Registrų centras (Taisyklių 2 punkto 9.9 papunktis). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiltnamis negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o ji pateikė UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, nuotraukas, Bendrovės 2004 m. gruodžio 1 d. ilgalaikio turto – statinių aprašą, 2005 m. kovo 15 d. priėmimo – perdavimo aktą bei VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m. liepos 19 d. atsakymą, pagal kurį visiškam kadastrinių duomenų suformavimui trūksta tik adreso. Pareiškėjos manymu, atsakovo samprotavimai, jog šiltnamis yra laikinas arba nesudėtingas statinys, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad Lazdynų seniūnijos seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. atsisakymas suteikti adresą šiltnamiui ir tvorai su vartais Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, yra pagrįstas ir teisėtas. Pagal Taisyklių 3.3 punktą adresų objektas yra pastatas ar jų kompleksas, kuris yra arba gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pastatas šių Taisyklių 2 punkte apibrėžiamas kaip stogu dengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ar kitai veiklai. Pareiškėja prašė suteikti numerį šiltnamiui ir tvorai su vartais. Tvora su vartais, vadovaujantis Tvarkos 2 punkte pateiktu apibrėžimu, negali būti laikoma pastatu, o tuo pačiu ir adresų objektu. Todėl tvorai su vartais negalėjo būti suteiktas numeris. Seniūnija adresą šiltnamiui būtų galėjusi suteikti tuo atveju, jei šis būtų buvęs suformuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kaip nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis išvardina nekilnojamojo turto kadastro objektus. Juo nelaikytinas pareiškėjos turimas šiltnamis, nes jis nėra statinys pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o yra priskirtinas nesudėtingų (laikinų) statinių kategorijai. Pagal Aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo priedo 1.1.3 punktą šiltnamis priskirtas nesudėtingų statinių sąrašui. Be to, pareiškėjos turimas šiltnamis yra laikinas statiniu, nes atitinka minėto įsakymo 6.1 punkte nurodytus laikinojo statinio požymius (laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių). Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taigi pareiškėjos šiltnamis nėra nekilnojamojo turto objektas ir negali būti formuojamas kaip nekilnojamasis daiktas. Tuo pačiu jam negali būti suteiktas numeris pagal Taisyklių 3 punktą, nes negalėdamas būti nekilnojamuoju daiktu, jis negali būti adreso objektu. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 4 d. atsakymas Nr. (51)-1.2-773 Panerio žemės ūkio bendrovei yra bendro pobūdžio informacija, jog nekilnojamasis turtas pagal įstatymus yra registruojamas VĮ Registrų centras, ir šio atsakymo negalima interpretuoti kaip sutikimo, kad pareiškėjai priklausantis šiltnamis būtų įregistruotas VĮ Registrų centras. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 5 d. potvarkiu išreikštas pasiūlymas žemės sklypą valdančiai Panerio žemės ūkio bendrovei kreiptis dėl naujo adreso suteikimo į Vilniaus teritorinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą, negali įpareigoti Lazdynų seniūnijos seniūno suteikti numerį pareiškėjai priklausantiems statiniams, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tai būtų neteisėta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos iš Bendrovės įsigyti statiniai yra 1995 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Bendrovės iš valstybės 10 metų išsinuomotoje žemėje ir iki jų perdavimo pareiškėjai Bendrovės nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai. Teismo nuomone, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atskirais nekilnojamojo turto objektais apskritai negali būti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjos įsigyta mūrinė tvora yra tiesiogiai susijusi su laikinuoju statiniu – nebaigtu statyti šiltnamiu ir atlieka jo apsaugos funkciją. Šis statinys taip pat negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir, atitinkamai, nėra adreso objektas. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. atsisakymas suteikti adresą pareiškėjos įsigytiems statiniams (šiltnamiui 1Šl/ž ir 240.62 m. ilgio mūrinei tvorai su 15 metrų metaliniais vartais) Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, iš esmės yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisėtas, kadangi atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio ir Adresų formavimo taisyklių 4 ir 5 punktų, Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3 punkto nuostatas.
Dėl ginčijamo sprendimo turinio teismas pripažino, kad jis neatitinka kai kurių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (nepagrįstas teisės aktų normomis, neišaiškinta apskundimo tvarka), tačiau nenustatyta, kad šie sprendimo turinio trūkumai būtų suvaržę ar kitaip pažeidę pareiškėjos teises, kadangi ji per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo teise apskųsti sprendimą. Sprendimo turinio trūkumai nėra pagrindas panaikinti sprendimą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas (100 litų žyminį mokestį ir 944 Lt atstovavimo išlaidas) galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei ginčas būtų išspręstas pareiškėjos naudai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.). Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, nebuvo tenkinamas ir prašymas dėl su byla susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjos skundą bei priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjos įsigytas nebaigtas statyti šiltnamis neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos pastato sąvokos, nes pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra priskirtas prie laikinųjų statinių. Pareiškėja pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tik Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies atitinkamomis nuostatomis, tačiau, kokioms faktinėms aplinkybėms teismas taikė šią Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą nėra aišku, teismas šių faktinių aplinkybių nenurodė ir nepaaiškino. Be to, pareiškėjos nuomone, teismas visiškai neįvertino ginčo teisinio santykio kvalifikavimui reikšmingos byloje esančios UAB Korporacijos „Matininkai“ šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų bylos bei jau minėto VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2005 m. liepos 19 d. atsakymo Nr. S-20151 „Dėl kadastrinių matavimų“. Šie teismui pateikti įrodymai, anot pareiškėjos, tiesiogiai patvirtina, kad minėtas šiltnamis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, tik visiškam kadastrinių duomenų suformavimui būtent ir trūksta adreso. Be nekilnojamojo turto objekto adreso VĮ „Registrų centras“ negalėjo UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikto šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų duomenų įrašyti į kadastro registrą, nes, įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, privalo būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos įsigyta mūrinė tvora yra tiesiogiai susijusi su laikinuoju statiniu – nebaigtu statyti daiktu, todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu, tačiau nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjos manymu, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remdamasis teismas šiltnamį, pažymėtą plane 1Šl/ž, turintį 483 kv. m užstatyto ploto, ir 240,62 m ilgio mūrinę tvorą su 15 m metaliniais vartais, esančius Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, priskiria žemės dangai, sankasai, iškasai, pylimui, geležinkelio pabėgiams ir bėgiams, riboženkliams, melioracijos ar kiti įrenginiams, nėra aišku. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta bylos duomenimis ir nelogiška. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas Nr. A6-2249-(4.9-SEN-6) „Dėl adreso suteikimo“ yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisėtas. Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau, anot pareiškėjos, Vilniaus apygardos administracinis teismas tik apibendrintai konstatuoja, kad sprendimas grindžiamas byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, tačiau iš sprendimo nėra suprantama, kokiomis konkrečiai faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas Lazdynų seniūnijos seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas Nr. A6-2249-(4.9-SEN-6) „Dėl adreso suteikimo“, taip pat kokiais byloje ištirtais įrodymais remdamasis teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjos teigimu, taip ir nėra aišku, kodėl teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino ginčo teisiniam santykiui reikšmingų kitų dokumentų patvirtinančių, jog ginčo statinių įregistravimui į nekilnojamojo turto kadastrą trūksta tik adreso, kurį suteikia Vilniaus miesto savivaldybė.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą patenkinto, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo priimti sprendimą suteikti statiniams – šiltnamiui, pažymėtam plane 1Š1/ž ir turinčiam 483 m² užstatyto ploto, bei 240,62 m ilgio mūrinei tvorai su 15 m metaliniais vartais, esantiems Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, adresą – pastato (statinio) numerį, taip pat Ž. V. priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 944 (devynis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt teismo išlaidų.
Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl to ar nebaigtas statyti šiltnamis kaip pastatas, gali būti adresų objektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektais yra pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei kad adresų objektams nepriskiriami pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Iš šios teisės normos matyti, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, sprendžiant klausimą ar pastatas gali būti adresų objektu, yra tai, ar pastatas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ar ne. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo. Taigi bylos sprendimas priklauso nuo to, ar byloje minimas šiltnamis, kaip statinys, gali būti priskirtas pastatų kategorijai ir ar jis nėra laikinas statinys bei nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybos leidimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje statinys apibūdinamas kaip visa tai, kas sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tvirtai sujungta su žeme reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pastatas apibūdinamas kaip stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Byloje nustatyta, kad ginčo šiltnamis turi gelžbetoninius pamatus (b. l. 37). Teismo nuomone, šiltnamis paprastai turi stogo dangą ir yra skirtas žemės ūkio ar kitai veiklai. Tokiu būdu, šiltnamis, kaip statinys, vertinant jį vien formaliąja prasme, atitinka kriterijus keliamus pastatui. Kadangi ginčo šiltnamis turi pamatus, jis negali būti vertinamas kaip laikinas statinys, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikinas statinys yra statinys, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvadą dėl ginčo šiltnamio, kaip laikino statinio, pripažino nepagrįsta ir neteisinga.
Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nesudėtingu statiniu laikomas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 m². Pastato paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07: 2002) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.3.2 ir 12.4.3 punktuose nustatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams yra nereikalingas statybos leidimas. Tačiau minėto reglamento 1 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas. Pastatai“ šiltnamis nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas, jei jo plotas yra ne didesnis kaip 50 m² (I grupės statiniai) ar 80 m² (II grupės statiniai). Byloje nustatyta, kad ginčijamo šiltnamio plotas yra 483 m² (b. l. 35). Tokiu būdu teismas pripažino, kad šis šiltnamis pagal savo parametrus negali būti priskirtas nesudėtingų statinių (pastatų) kategorijai, kuriems yra nereikalingas statybos leidimas. Tai, kad tokio pobūdžio šiltnamis gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu, patvirtina ir byloje esantis pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (b. l. 130). Iš šio pažymėjimo matyti, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas šiltnamis, kaip pagalbinio ūkio pastatas, kurio užstatymo plotas 1004 m². Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino, taip pat priteisė iš atsakovo ir bylos vedimo išlaidas.
V.
2006 m. birželio 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas administracinėje byloje atnaujinti procesą. Prašyme nurodoma, kad procesas turėtų būti atnaujintas šiais pagrindais:
1) Nukrypta nuo administracinių teismų praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. sprendime nukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 17 d. nutartimi byloje Nr. A2-571/2003, 2001 m. gegužės 25 d. nutartimi byloje Nr. A4-457/2001, 2003 m. vasario 13 d. nutartimi byloje Nr. A6-121/2003, 2001 m. liepos 3 d. nutartimi byloje Nr. A2-423/2001, 2001 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje Nr. A2-806/2001 suformuotos administracinių teismų praktikos, nes pripažino ginčo šiltnamį galinčiu būti suformuotu kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, prieš tai neištyręs esminę reikšmę turinčių bylai aplinkybių: kokį teisinį statusą turėjo šiltnamis jo pastatymo metu 1969 m. ir kokie dokumentai tą patvirtina, ar nebuvo pakeistas jo statusas iš laikino į nelaikiną, ar statybai buvo reikalingas leidimas ir ar jis buvo išduotas, taip pat ar buvo priimtas naudoti ir ar atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į statinio paskirtį.
2) Dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant. Apelianto nuomone, turėjo būti išsiaiškintas ginčo statinio teisinis statusas. Ginčo statinio statybos metu (pagal UAB korporacijos „Matininkai“ bylą tai yra 1969 m.) galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnis nustatė savavališkos statybos (be nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeidžiant pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turint neteisėtai išduotą leidimą) teisines pasekmes. Pareiškėja nepateikė jokio dokumento, kuris įrodytų, kad ginčo statinys buvo sukurtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas privalėjo taikyti minėtą 1964 m. CK 114 straipsnį, jį detalizuojančius teisės aktus ir konstatuoti, jog pareiškėjos statinys negali būti pripažintas stacionariu (nekilnojamuoju) daiktu. Be to, 2006 m. balandžio 6 d. sprendime teismas, net ir nepagrįstai taikydamas dabar galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, netinkamai ją pritaikė, nes ginčo šiltnamį pripažino pastatu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros ir kitai veiklai. UAB Korporacijos „Matininkai“ byloje, kuria rėmėsi teismas, nurodyta, jog ginčo statinys neturi sienų, perdangų, stogo konstrukcijų, stogo dangos, pertvarų, grindų. Darytina išvada, kad ginčo šiltnamis pagal savo požymius neatitinka pastato sąvokos, įtvirtintos dabar galiojančiame Statybos įstatyme, todėl šiuo atveju statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies norma negalėjo būti taikoma (taip pat ir dėl to, kad turėjo būti taikomi statinio statybos metu galioję teisės aktai).
Atsakovas taip pat prašė sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimo vykdymą.
VI.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A8-877/2006 pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdijų seniūnijai, dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus, sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A8-877/2006 vykdymą iki byla bus išnagrinėta iš naujo ir perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas pažymėjo, jog Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėm priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija) 3.3 punkte numatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 punkte, kuriuo 2006 m. balandžio 6 d. sprendime, vertindamas ar ginčo šiltnamiui, esančiam Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, gali būti suteiktas adresas, vadovavosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Būdai, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktu nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).
Sistemiškai aiškindamas išvardintas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, sprendžiant, ar pastatui gali būti suteiktas adresas, turi būti įvertinta, ar jis yra ar gali būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Kitoks šių teisės normų aiškinimas reikštų, jog adresai gali būti suteikiami net ir tokiems statiniams, kurie suformuoti ar yra formuojami pažeidžiant statybas reglamentuojančius teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Nutartyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas 2006 m. balandžio 6 d. sprendime konstatavo, kad ginčo šiltnamiui, esančiam Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, gali būti suteiktas adresas, tačiau, kaip matyti iš sprendimo turinio, nesiaiškino, ar ginčo statinys suformuotas teisėtai – nesiaiškino, ar pareiškėja ginčo šiltnamį perėmė iš Panerio žemės ūkio bendrovės, ar šis statinys jau buvo užregistruotas Nekilnojamo turto registre Panerio žemės ūkio bendrovės vardu, ar tai yra naujai pastatytas (statomas) pastatas, nors pareiškėjos ginčijamas atsisakymas suteikti atitinkamiems statiniams adresą būtent ir buvo grindžiamas aplinkybe, kad tai yra savavališka statyba. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, numatančias, kokie pastatai pripažintini adresų objektais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamoje administracinėje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
proceso atnaujinimo pagrindas – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą – atsiranda tada, kai analogiškos ginčo teisinių santykių turiniu administracinės bylos yra išspręstos skirtingai pritaikius teisės normas ir yra priimti skirtingi galutiniai procesiniai sprendimai, sukeliantys nevienodas pasekmes teisinių santykių dalyviams. Įvertinusi atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų Vyriausiojo administracinio teismo nutarčių turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad minėtos nutartys nėra priimtos administracinėse bylose, analogiškose nagrinėjamai, todėl pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, siekiant užtikrinti administracinių teismų praktikos vienodumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu), nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog atnaujinus procesą, iki bylos išnagrinėjimo iš naujo skundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas jau gali būti įvykdytas, kadangi, kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, jis jau yra gavęs antstolio raginimą vykdyti sprendimą. Tokiu būdu, tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą iš naujo būtų priimtas priešingas procesinis sprendimas, jo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų. Dėl šios priežasties kolegija sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A8-877/2006 vykdymą.
VII.
Apeliacinės instancijos teisme pareiškėja ir jos atstovas prašo palikti nepakeistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą. Atstovas paaiškino, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, kad jai priklausantys pastatai gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu atsakovas pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo priimti sprendimą suteikti statiniams – šiltnamiui, pažymėtam plane 1Š1/ž ir turinčiam 483 m2 užstatyto ploto, bei 240,62 m ilgio mūrinei tvorai su 15 m. metaliniais vartais, esantiems Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, adresą – pastato (statinio) numerį.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai prašo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, nes nekilnojamieji daiktai, kuriems pareiškėja prašo suteikti adresą, yra savavališkai pastatyti, todėl Lazdynų seniūnas pagrįstai pareiškėjos prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VIII.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas pakeičiamas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti adresą – pastato (statinio) numerį Ž. V. priklausantiems statiniams (šiltnamiui, kurio užstatytas plotas 483 m², ir 240,62 m. ilgio mūrinei tvorai su 15 metrų metaliniais vartais) Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, panaikinamas ir pareiškėjos prašymas dėl adreso nekilnojamiesiems daiktams suteikimo perduodamas Lazdynų seniūnui nagrinėti iš naujo.
Ž. V. priteista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teismo išlaidų suma sumažinama iki 600 Lt.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja iš Panerio žemės ūkio bendrovės įsigijo šiltnamį 1Šl/ž ir 240,62 m. ilgio mūrinę tvorą su 15 metrų metaliniais vartais. Statiniai yra 1995 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Bendrovės iš valstybės 10 metų išsinuomotoje žemėje ir iki jų perdavimo pareiškėjai Bendrovės nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai. Siekdama nekilnojamojo turto registravimo Nekilnojamojo turto registre, pareiškėja pradėjo nekilnojamojo turto kadastro duomenų formavimo procedūras, kurių viena yra informacijos apie nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktą adresą pateikimas.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėm priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija) 3.3 punkte numatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 punkte.
Su prašymu nekilnojamojo turto objektams suteikti adresą pareiškėja kreipėsi į Lazdynų seniūną.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūnas 2005 m. rugpjūčio 9 d. atsisakė suteikti adresą pareiškėjos įsigytiems statiniams.
Šį atsisakymą pareiškėja vertina kaip neteisėtą bei nepagrįstą, nes mano, jog jai priklausantys nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir šio fakto pakanka, kad būtų priimtas teigiamas seniūno sprendimas dėl adreso statiniams suteikimo.
Kolegija, vertindama atsakovo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, prieina prie išvados, jog jis tiek dėl turinio, tiek dėl formos ydingumo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas, o pareiškėjos prašymas grąžinamas atsakovui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo gi atveju atsakovas ginčijamame teisės akte nurodydamas, jog pareiškėjai priklausantis šiltnamis bei mūrinė tvora yra savavaliniai statiniai, rėmėsi tuo, jog juos statant nebuvo gautas žemės savininko sutikimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimas. Tačiau byloje esantys įrodymai (UAB „Matininkai“ parengtas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos projektas) leidžia abejoti tokių atsakovo išvadų pagrįstumu. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos projekte nurodoma, kad šiltnamio ir tvoros statybos metai 1969. Tokius duomenis paneigiančių įrodymų nėra, todėl atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjos įsigytas turtas yra savavaliniai statiniai, nes juos statant nebuvo gautas žemės savininko sutikimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimas, netyrė ir nevertino visų sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą administracinį aktą. Atsakovo nurodomos aplinkybės yra reikšmingos tuo atveju, jei būtų įrodymų, kad tai yra naujai pastatyti (statomi) statiniai. Šiuo gi atveju tokių duomenų byloje nėra. Kadangi daromas išvadas atsakovas turi pagrįsti nustatytomis, ištirtomis ir įvertintomis aplinkybėmis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), konstatuotina, jog šią pareigą jis vykdė netinkamai ir dėl to priėmė nepagrįstą individualų teisės aktą.
Ginčijamame atsisakyme suteikti adresą nekilnojamiesiems daiktams atsakovas klaidingai nurodo, jog pareiškėjo prašymas gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų pateikta informacija apie statinių įregistravimą VĮ Registrų centre.
Kaip jau buvo paminėta, pareiškėja prašymais VĮ Registrų centrui ir atsakovui siekia inicijuoti administracines procedūras, kurių pagrindu nekilnojamieji daiktai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip jos nuosavybė. Tai liudija VĮ Registrų centro raštas pareiškėjai (b. l. 14). Registravimas atliekamas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), todėl šioje situacijoje atsakovo reikalavimas pateikti informaciją apie statinių įregistravimą VĮ Registrų centre tam, kad būtų teisinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams suteikti adresą, yra neteisėtas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūno 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti adresą – pastato (statinio) numerį Ž. V. priklausantiems statiniams (šiltnamiui, kurio užstatytas plotas 483 m², ir 240,62 m. ilgio mūrinei tvorai su 15 metrų metaliniais vartais) Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl adreso nekilnojamiesiems daiktams suteikimo perduoti Lazdynų seniūnui nagrinėti iš naujo.
Ž. V. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 600 Lt teismo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.