- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-976-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- B. S.
- Ieškovas
- D. S., D.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei B. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendros jungtinės nuosavybės padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo prteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. S. 2009 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė jo santuoką su atsakove B. S. nutraukti dėl jos kaltės; nepilnamečių vaikų - sūnaus Vytauto ir dukters Vikos gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovo pasiūlytą bendravimo su sūnumi V. S. ir dukra V. S. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką; atsižvelgiant į jo sumažėjusias pajamas, pakeisti 2008 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. N2-12225-430/2008) patvirtintą vaikų išlaikymo tvarką ir nustatyti naują vaikų išlaikymo tvarką: priteisti iš jo išlaikymą sūnui Vytautui ir dukrai Vikai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui, pervedant pinigus į B. S. banko sąskaitą iki vaikai taps pilnamečiai; padalinti jų su atsakove bendrąją jungtinę nuosavybę ieškovo nurodoma tvarka; palikti šalims turimas pavardes S., S.; priteisti iš atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas (lojalumo, sutuoktinių savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima), dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuoka, sudaryta 2001 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, faktiškai iširo 2008 m. balandžio 16 d., kai atsakovė staiga paliko šeimą, t.y. pasiėmusi vaikus išėjo iš šeimos būsto-buto, esančio Kalvarijų g. 152-33, Vilnius pas savo tėvus. Nuo to laiko sutuoktinė vengė bendrauti. 2008 m. birželio 19 d. ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovas nurodė, kad šeimą materialiai išlaikė tik jis, atsakovė nedirbo, tačiau jai labiausiai rūpėjo ir iki šiol rūpi tik jos asmeniniai interesai. Gyvenant kartu, atsakovė netoleravo ieškovo pasirinktos profesijos (auto šaltkalvis), užsiėmimų, pomėgių, nuolat ieškovui priekaištavo, jog negali leisti ieškovo uždirbtų lėšų taip, kaip jai norisi, ieškovo nuomone, ši aplinkybė ilgainiui tapo pagrindine jos priekaištų, užgauliojimų ar blogos nuotaikos priežastimi. Ieškovo teigimu, jis niekada nevartojo prieš atsakovę smurto, tuo tarpu atsakovė 2003m. gruodžio 7 d. kilusio konflikto metu jam apdraskė veidą, sudavė du kartus į veidą, spyrė (ko pasakoje ieškovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Dėl šeimos iširimo, galimybių laisvai bendrauti su vaikais sumažėjimo, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkius psichologinius išgyvenimus.
Atsakovė B. S. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų V. S., ir V. S. gyvenamąją vietą su ja, nustatyti skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais bei dalyvavimo auklėjant vaikus jos pasiūlytą tvarką, nekeisti 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatyto ieškovo skiriamo vaikams išlaikymo dydžio, padalinti santuokos metu įgytą turtą atsakovės nurodoma tvarka. Patikslintu priešieškiniu atsakovė patikslino savo reikalavimus dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo. Nurodė, kad ieškovas taip pat yra kaltas dėl santuokos iširimo. Šalių sūnus Vytautas gimė turėdamas sveikatos sutrikimų (įgimta širdies yda, padidintas neurorefleksinis dirglumas; nuo 3-jų mėnesių amžiaus jis serga atopiniu dermatitu, 2006 m. diagnozuotas Nunan sindromas), jam reikia nuolatinės priežiūros: vežti pas gydytojus, atlikti įvairias gydymo procedūras. Tuo rūpinosi ir rūpinasi vien atsakovė. 2005 m. spalio 18 d. gimus antrajam vaikui - dukrai Vikai, ieškovas neaplankė žmonos ligoninėje, neparsivežė jos su dukra iš ligoninės namo. Atsakovės teigimu, ji negalėdavo išsiversti be tėvų ir sesers pagalbos: tėvai aprūpindavo materialiai, duodavo pinigų, sesuo pirkdavo vaikams drabužius, padėdavo juos prižiūrėti, nei sutuoktinis, nei jo tėvai niekuomet nerodydavo iniciatyvos padėti prižiūrėti vaikus. Palaipsniui santykiai šeimoje ėmė tik blogėti. Išryškėjo sutuoktinių skirtingi požiūriai į bendro ūkio vedimą, vaikų auklėjimą, gyvenimo būdą. Vyras visiškai nesirūpino šeima, niekuomet savo veiksmų nederino su atsakove, visą savo laisvą laiką bei uždirbamus pinigus skyrė savo tėvų sodybos Anykščių rajone tvarkymui bei savo pomėgiams, dėl tokio sutuoktinio požiūrio į šeimą jie pradėjo nesutarti. 2008 m. balandžio 16 d. namuose įsiplieskė konfliktas dėl kompiuterio, ko pasekoje ieškovas mažamečių vaikų akivaizdoje panaudojo prieš atsakovę fizinį smurtą: sugriebęs už galvos kelis kartus trenkė į spintą, po to paėmęs geležinę vazą užsimojo trenkti per galvą, tačiau atsakovės sesuo suspėjo sugriebti atsakovui už rankos. Atsakovės teigimu, šį faktą galėtų paliudyti jos sesuo I. S., šį įvykį prisimena ir šalių sūnus Vytautas. Po šio įvykio, atsakovės teigimu, ji nusprendė netoleruoti ieškovo rodomo abejingumo jai ir vaikams, nuolat patiriamo streso, įtampos, fizinio smurto, tad kartu su vaikais išėjo gyventi pas jos tėvus. Dėl ieškovo nurodyto fakto apie prieš jį atsakovės panaudotą smurtą, tai ieškovas buvo apdraskytas atsakovei besiginant nuo ieškovo kilus šeimoje konfliktui dėl to, jog atsakovei kilo įtarimai dėl ieškovo neištikimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - santuoką, įregistruotą 2001 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr.270) tarp D. S. ir B. S. (iki santuokinė pavardė- S.), nutraukė, pripažinus kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko B. S. santuokinę pavardę S.. Nustatė nepilnamečių vaikų - sūnaus V. S. ir dukters V. S. gyvenamąją vietą su motina B. S.. Nustatė tokią tėvo D. S. bendravimo su sūnumi V. S. ir dukra V. S. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką: D. S. turi teisę, nedalyvaujant ir nekliudant B. S., savo pasirinktoje ir tam tinkamoje vietoje, matytis ir bendrauti su sūnumi V. S. ir dukra V. S., sudarydamas B. S. sąlygas susisiekti su vaikais telefonu, šia tvarka:
1. D. S. turi teisę matytis su dukra V. S., lankant jai ikimokyklinio ugdymo įstaigą, iki 10-ties pasirinktų darbo dienų per kalendorinį mėnesį nuo 16 val. iki 20 val., taip pat kas antras išeigines dienas nuo 12 val. iki 20 val.
2. D. S. turi teisę matytis su sūnumi V. S. iki 10-ties pasirinktų darbo dienų per kalendorinį mėnesį nuo 16 val. iki 20 val., taip pat kas antras išeigines dienas nuo 12 val. iki 20 val.
3. D. S. turi teisę matytis su vaikais V. S. lankant, o V. S. pradėjus lankyti mokyklą, - iki 10-ties pasirinktų darbo dienų per kalendorinį mėnesį nuo 16 val. iki 20 val., taip pat kas antras išeigines dienas nuo 12 val. iki 20 val.
4. D. S. turi teisę kiekvienais kalendoriniais metais asmeninių V. S. ir V. S. švenčių, o būtent gimimo dienų: balandžio 30 d. ir spalio 18 d. metu su jais matytis - pusę dienos pasirinktinai, skaičiuojant nuo 10 iki 15 val. arba nuo 15 iki 20 val. imtinai.
5. D. S. turi teisę matytis su V. S. ir V. S. kas antrais kalendoriniais metais sausio 1 d., krikščionių Velykų pirmą dieną bei Kalėdų 25 ir 26 dienomis nuo 10 val. iki 20 val.
6. D. S. turi teisę 14 dienų matytis su V. S. ir V. S. savo kasmetinių apmokamų atostogų metu vasarą nuo 10 val. iki 20 val.
7. V. S. lankant, o V. S. pradėjus lankyti mokyklą, D. S. turi teisę tris kalendorines dienas matytis su vaikais jų pavasario bei rudens atostogų metu ir šešias dienas žiemos atostogų metu nuo 10 val. iki 20 val.
8. V. S. lankant, o V. S. pradėjus lankyti mokyklą, D. S. kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo pirmąją dieną (mokslo ir žinių diena) vienas arba su B. S. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi ir/arba dukra ne mažiau kaip 5 valandas.
9. D. S. apie pageidavimą matytis su vaikais privalo įspėti B. S. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo jo susitikimo su vaikais, o B. S. privalo nekliudyti tokiems susitikimams.
10. Vienai iš šalių pageidaujant gyventi ir/ar ilgesniam nei vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiui išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, šalys, šalies, pageidaujančios gyventi, ir/ar ilgam laikui išvykti už Lietuvos Respublikos ribų iniciatyva, privalo iš anksto, raštu susitarti dėl bendravimo su vaikais sąlygų.
Taip pat, teismas pakeitė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta D. S. ir B. S. taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-12225-430/2008 ir priteisė iš D. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki sūnaus pilnametystės, nepilnametei dukrai V. S. - po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki dukros pilnametystės. Pavedė uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei vaikų atstovei – motinai B. S.. Padalino D. S. ir B. S. santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: D. S. paskyrė šį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą: virtuvės baldus ir apyvokos daiktus (sėdimąjį kampą su stalu – 300 Lt., ½ dalis indų – 250 Lt), prieškambario spintą – 800 Lt, skalbimo mašiną – 900 Lt, sodybos baldus ir buitinę techniką (mikrobangų krosnelę – 150 Lt, lovss, 2 vnt. – 200 Lt), spintą slenkančiomis durimis – 3817 Lt, viso turto už 6417 Lt; B. S. paskyrė šį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą: svetainės baldus (minkšti baldai su staliuku – 2000 Lt, sekciją – 1000 Lt, televizoriaus spintelė – 170 Lt, televizoriaus stovelius, 2 vnt. – 152 Lt), miegamojo baldų komplektą (dvigulę lovą su šoninėmis spintelėmis, spintą, komodą)- 2000Lt, ½ dalis indų- 250 Lt, viso turto už 5572 Lt. Priteisė iš D. S. B. S. naudai 845 Lt piniginę kompensaciji už didesnę po santuokos nutraukimo jam atitenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės B. S. ieškovo D. S. naudai 1464,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo D. S. atsakovės B. S. naudai 3265,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir išdėstyti jį taip: pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta D. S. ir B. S. taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo civilinėje byloje Nr.2-12225-430/2008 ir priteisti iš D. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. S. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki sūnaus pilnametystės; nepilnametei dukrai V. S. - po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki dukros pilnametystės. Pavesti uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei vaikų atstovei - motinai B. S..
Žemesnės instancijos teismas
Pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos l, 2, 3, 6, 7 punktus ir juos išdėstyti taip:
1. D. S. turi teisę matytis su dukra V. S., lankant jai ikimokyklinio ugdymo įstaigą, iki 10-ties pasirinktų darbo dienų per kalendorinį mėnesį nuo16°° iki 20°° val.; taip pat kas antrą savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. ir baigiant sekmadienį 20 val.;
2. D. S. turi teisę matytis su sūnumi V. S., iki 10-ties pasirinktų darbo dienų per kalendorinį mėnesį nuo 16°° iki 20°° val.; taip pat kas antrą savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. ir baigiant sekmadienį 20 val.;
3. D. S. turi teisę matytis su vaikais V. S. lankant, o V. S. pradėjus lankyti mokyklą, iki 10-ties pasirinktų darbo dienų per kalendorinį mėnesį nuo 16° iki 20°° val.; taip pat kas antrą savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. ir baigiant sekmadienį 20 val.;
6. D. S. turi teisę matytis su V. S. ir V. S. savo kasmetinių apmokamų atostogų metu vasarą 14 dienų iš eilės;
7. V. S. lankant, o V. S. pradėjus lankyti mokyklą, D. S. turi teisę 3 kalendorines dienas iš eilės matytis su vaikais jų pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu ir 6 kalendorines dienas iš eilės žiemos moksleivių atostogų metu.
Pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto sutuoktinių turto padalijimo tvarkos ir išdėstyti jį taip:
Padalinti D. S. ir B. S. santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:
- D. S. paskirtį šį bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės turimą turtą: virtuvės baldai ir apyvokos daiktai (sėdimas kampas su stalu - 300 Lt, V* indų - 250 Lt), prieškambario spinta - 800 Lt, skalbimo mašina - 900 Lt, mikrobangų krosnelė - 150 Lt, 2 lovas - 200 Lt. Viso turto už 2600 Lt.
- B. S. paskirtį šį bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės turimą turtą: svetainės baldai (minkšti baldai su staliuku - 2000 Lt, sekcija - 1000 Lt, televizoriaus spintelė - 170 Lt, 2 televizoriaus stoveliai - 152 Lt), miegamojo baldų komplektas (dvigulė lova su šoninėmis spintelėmis, spinta, komoda) - 2000 Lt, 1/2 indų - 250 Lt, spintą slenkančiomis durimis - 3817 Lt. Viso turto už 9389 Lt.
Priteisti iš B. S. D. S. naudai 3394 Lt piniginę kompensaciją už didesnę po santuokos nutraukimo jai atitenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.
Pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš B. S. D. S. naudai priteista 1464,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš D. S. B. S. naudai priteista 3265,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ir palikti šalims pirmos instancijos teisme jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš B. S. D. S. naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeista.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Orientaciniu kriterijumi šiuo atveju laikytinas minimalus gyvenimo lygis. Šiuo metu bazinė socialinė išmoka yra lygi 130 Lt. Iširus šeimai vykdė pareigą išlaikyti savo vaikus, atsižvelgdamas į savo pakankamai didelį tuometinį darbo užmokestį, sudarė su atsakove taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą. Šiuo metu yra patekęs į sunkią materialinę padėtį, kadangi prasidėjo ekonominis sunkmetis, nuo 2008 metų pabaigos iš esmės sumažėjo gaunamas darbo užmokestis - 2009 metais vidutiniškai per mėnesį uždirbo apie 700 Lt, kitokių pajamų neturi. Sutuoktinės pajamos yra 701 Lt darbo užmokesčio ir 1216,5 Lt socialinių išmokų. Teismas, priteisdamas sūnaus išlaikymui didesnę sumą ir nurodydamas, jog jis yra neįgalus ir jam išlaikyti reikalingos papildomos išlaidos, neįvertino tos aplinkybės, kad papildomos išlaidas yra dengiamos valstybės. Priteisdamas iš ieškovo kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, teismas neatsižvelgė į jo sunkią dabartinę turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas sprendimu uždraudė vaikams nakvoti pas ieškovą, nurodydamas, kad jis yra nudistas ir šis įprotis gali psichologiškai paveikti mažametę dukrą bei tai, kad negalės tinkamai pasirūpinti ligoto sūnaus priežiūra. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad yra įpratęs miegoti nuogas ir tokį socialinį reiškinį kaip nudizmas toleruoja, tačiau nėra ir niekada nebuvo nudistas. Sūnų nuo pat gimimo augino drauge su atsakove, kai sūnui dėl sveikatos būklės reikėjo stacionarios medikų pagalbos, ligoninėje su juo gulėjo ieškovas, todėl žino visas jo turimas ligas ir su tuo susijusius poreikius bei priežiūros ypatumus. Bute nėra vaikiškų baldų, kadangi visus juos pardavė sutuoktinei. Po santuokos nutraukimo ieškovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise spintą slenkančiomis durimis pažeisti LR CK įtvirtinti principai, kadangi atsakovė reiškė pretenziją į šią spintą. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų dalies paskirstymo klausimą, tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturi leisti vienai šaliai pasipelnyti kitos šalies sąskaita. Taigi, teismo sprendimas palikti pačiai šaliai apmokėti jos atstovo pagalbai išleistas lėšas, labiausiai atitiktų CK ir CPK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo atsakovės su vaikais išėjimo iš namų ieškovas vaikais nesirūpino neteikė jiems išlaikymo. Tik gavęs ieškinį dėl vaikų išlaikymo priteisimo, 2008 m. rugpjūčio 21 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 1400 Lt, o 2008 m. rugsėjo15 d. - 700 Lt. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iš ieškovo priteisė vaikų išlaikymą, tačiau ieškovas ir toliau vengė tai daryti. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas siekia daugiau nei 7000 Lt. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė – jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu Kalvarijų g.152-33, Vilnius, unikalus Nr. 1097-5004-7019:00529. Sumažėjo tik jo darbo užmokestis. Jis ir toliau turi teisę naudotis įmonės, kurioje dirba, transporto priemonėmis. Tuo tarpu atsakovė jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturiu. Ieškovas gali dirbti papildomą darbą, kadangi jo darbo grafikas tam yra palankus. Atsakovės pajamos šiuo metu yra 701 Lt darbo užmokesčio ir 752,50 socialinių išmokų. Vyresnio ir ligoto vaiko poreikiai yra žymiai didesni nei jaunesnio. Todėl ieškovo prašymas priteisti abiems vaikams vienodą išlaikymo dydį yra neteisingas. Visą santuokoje įgytą turtą teismas padalijo natūra, atsižvelgdamas į išreikštą norą dėl atskirų daiktų kiekvienam priteisimo. Kadangi ieškovui atiteko didesnė turto dalis teismas pagrįstai priteisė kompensaciją. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis yra nudistas. Pastarasis klaidina teismą teigdamas, kad puikiai žino visas sūnaus turimas ligas ir su tuo susijusius poreikius ir priežiūros ypatumus. Ieškovas tik vieną kartą yra gulėjęs su sūnumi ligoninėje, kadangi tuo metu atsakovė buvo neseniai pagimdžiusi dukrelę. Tačiau daugiau sūnaus sveikata jis nesirūpino ir nesirūpina. Teismo posėdžio metu paklaustas ar žino, kokius vaistus ir kaip dažnai reikia sūnui leisti, atsakė neigiamai. Taip pat pripažino, kad nemoka leisti vaistų. Nežino, kokios operacijos sūnui yra atliktos, kokios operacijos dar laukia. Bendravimo tvarką su vaikais bus galima pakeisti, kai vaikai paaugs ir nusistovės ramesni, stabilesni santykiai tarp jų ir ieškovo. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau jo argumentai prieštarauja LR CPK normoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovas įsipareigojo kas mėnesį teikti sūnui 700 Lt, o dukrai 500 Lt išlaikymą iki jiems sukaks 18 metų. Nuo 2008 metų pabaigos ieškovo pajamos sumažėjo, todėl pirmos instancijos teismas sumažino priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Ieškovas su priteistu išlaikymu nesutinka ir prašo priteistas sumas sumažinti, nurodydamas, kad sumažėjo jo gaunamas darbo užmokestis, sutuoktinė gauna socialines išmokas, valstybė dengia papildomas išlaidas, reikalingas neįgalaus vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija, nurodo, kad pirmos instancijos teismas taikos sutartimi nustatytas išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui sumažino atsižvelgęs į ieškovo pablogėjusią materialinė padėtį bei į tai, kad sūnus yra neįgalus ir jam reikalingos papildomos išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovas yra darbingas, turi darbo rinkoje paklausią specialybę, todėl turėtų imtis visų priemonių, kad gauti pakankamas pajamas savo vaikams išlaikyti, be to, ieškovas turi 2 kambarių butą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu, atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, gaunamas darbo užmokestis yra nedidesnis nei ieškovo, taip pat gauna socialinę išmoką neįgaliam vaikui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė nepilnamečiui V. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnametei dukrai V. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d.1 p., 3.201 str. 1 d.). Priteisiant tokį išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė gauna dar 1216,5 Lt socialinių išmokų, skirtų vaikų priežiūrai.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi duomenys apie būtinybę teikti sūnui V. S. medicininį gydymą. Įvertinusi rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismo priteistas 400 Lt per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymas yra būtinos vaiko išlaidos, o valstybės išmokos, kurias gauna atsakovė, dengia išlaidas, susijusias su vaiko neįgalumu.
Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kadangi, tėvas, kuris negyvena kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs, į ieškovo ir atsakovės prašymus, nustatė ieškovui bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, kadangi, pagal ją vaikai negali nakvoti pas ieškovą. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė aukščiau nurodytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgęs į tai, kad vaikai apie 1,5 metų gyvena atskirai nuo tėvo ir jo įpročiai (nudizmas) gali psichologiškai paveikti mažametę dukrą, tėvas šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti sūnaus priežiūra, be to, ieškovo bute vaikų kambaryje nėra jokių baldų. Atmestinas ieškovo argumentas, kad jis nėra nudistas, kadangi pats ieškovas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog namuose vaikšto nuogas. Tokie ieškovo įpročiai gali psichologiškai paveikti mažametę dukrą. Be to, ieškovas pripažino, jog nežino kaip ir kokie vaistai leidžiami jo sūnui, todėl darytina išvada, kad jis negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, kuriam reikalinga speciali priežiūra. Ieškovas neginčijo fakto, jog bute vaikų kambarys neįrengtas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo bute nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams praleisti ilgesnį laiko tarpą.
Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas neteisingai padalijo santuokos metu įgytą turtą, o būtent, ieškovui priteisės slenkančiomis durimis spintą, kadangi atsakovė patikslintu priešiekiniu prašė spintą slenkančiomis durimis perduoti į asmeninę nuosavybę ieškovui. Be to, spinta slenkančiomis durimis yra pritaikyta ieškovo butui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai ieškovui bei atsakovei padalijo santuokoje įgyto sutuoktinių turtą.
Atmestinas ieškovo argumentas, jog kiekviena šalis savo turėtas bylinėjimosi išlaidas turėtų apmokėti atskirai, kadangi LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Todėl, pirmos instancijos teismas, ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo D. S. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam sprendimui pakeisti, todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovo apeliacinėje instancijose laiko sąnaudas - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas bei pateikimus, dalyvavimą teismo posėdyje, remdamasi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei įvertinusi nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkintinas. Atsakovei B. S. iš ieškovo D. S. priteistina 834,90 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Iš ieškovo D. S. priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 12,45 Lt (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 834,90 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 12,45 Lt valstybei pašto išlaidų.