Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Radvi­la­vi­čiūtei ir Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltina­majam Ž. R., kalti­na­mo­jo gy­nė­jui advokatui Vincui Pacevičiui, vie­ša­me teisiamajame po­sėdyje iš­nagrinėjo bau­džia­mąją bylą, ku­rio­je

Ž. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio m., as­mens ko­das (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsila­vini­mo, gyv. (duomenys neskelbtini), ­ve­dęs, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respu­bli­kos bau­džiamojo kodekso 228 str. 1 d., 228 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kaltinamasis Ž. R., būdamas valstybės tarnautojas – Valstybės sienos ap­sau­gos tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Kybartų už­kar­dos sargybų būrio vyresnysis pasienietis, pa­žeis­da­mas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straips­nio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įparei­go­jan­čius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Res­publikos Konstitucijos ir įstatymų, tinka­mai atlikti pa­reigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis vals­ty­bės tar­nautojų veiklos etikos taisyklių, ne­pikt­nau­džiau­ti tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tar­ny­bos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų mi­nis­terijos vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 (pa­keistas 2005 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 4-527) dėl pareigūnų tarnybos drausmės stip­ri­ni­mo 2.1 punktą, Valstybės sienos apsaugos tar­ny­bos prie Lietuvos Respublikos Vidaus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Lazdijų rinktinės užkardos budėtojų pa­mainos darbo tvarkos taisyklių 17 punkto reika­la­vi­mus „privalo būti nuolat budėtojų dalyje“ bei Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos sargybų bū­rio pa­sieniečio pareigybės aprašymo 17 punkto reikalavimus saugoti turimą informa­ciją, Kybartų pa­sienio kontrolės punkte, Basanavičiaus g. 3, Kybartų m., Vilkaviškio r., vyk­dy­da­mas Kybartų už­kardos budėtojo ir vaizdo stebėjimo opera­to­riaus funkcijas, pareigas ir įga­liojimus panaudojo prie­šingai tarnybos interesams ir taip pikt­nau­džia­vo tarnybine padėtimi, tai yra devynis kartus: 2009 m. rugsėjo 5 d. nuo 20.43 val. iki 22.47 val., 2009 m. rugsėjo 9 d. nuo 20.03 val. iki 20.34 val., 2009 m. rugsėjo 29 d. apie 23.13 val., 2009 m. spa­lio 1 d. nuo 23.18 val. iki 23.45 val., 2009 m. spalio 3 d. nuo 18.17 val. iki 19.17 val., 2009 m. spalio 23 d. nuo 19.58 val. iki spalio 24 d. 5.59 val., 2009 m. lapkričio 2 d. nuo 16.58 val. iki 17.14 val., 2009 m. lap­kričio 6 d. nuo 11.37 val. iki 17.02 val., 2009 m. lapkričio 12 d. nuo 20.57 val. iki lapkričio 13 d. 2.17 val. – siekdamas sau as­me­ninės naudos, neteisėtai telefonu atskleidė sau­go­mą informaciją, informavo R. G., ke­tinantį vykti per Lietuvos Respublikos vals­ty­bės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Res­pu­bli­ką, apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­ri­jos Lazdijų rinktinės Specialios paskirties būrio pareigūnus, esančius šalia Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto ir atliekančius pakartotinius trans­porto priemonių patikrinimus, ir apie Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto pa­rei­gū­nus arba muitinės mobilios grupės pareigūnus, dir­bančius Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte, arba pranešdamas, kad šie pareigūnai nedirba ir galima vykti per valstybės sieną, tuo sumen­kin­da­mas valstybės tarnybos autoritetą, diskre­dituo­da­­mas valstybės sta­tutinio tarnautojo var­dą ir pada­ry­damas didelės neturtinio pobūdžio žalos vals­ty­bei bei Vals­tybės sienos apsau­gos tarnybai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lie­tuvos Respublikos Bau­džia­­mojo kodekso 228 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. R. kaltu prisipažino. Parodė, kad dirbdamas Kybartų už­kar­dos sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu buvo susitaręs su R. G., jog budėdamas Kybartų poste, kai R. G. vyks per valstybės sieną iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos pusę, telefonu praneš kada poste budi specialios paskirties būrio arba muitinės mobilios grupės pareigūnai ir kada jų nėra, kad R. G. galėtų nekliudomai pervažiuoti per valstybės sieną. Kartais su R. G. vykdavo Ž. R. žmona. Telefono nebuvo registravęs specialiame žurnale, kaip to rei­kalauja taisyklės. Taip R. G. telefonu informavo 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu.

Ž. R. kaltė padarius nusikaltimą patvirtinama teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Taip, liudytojas R. G. pa­rodė, kad 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais važinėjo į Ka­li­nin­grado sritį nusipirkti pigesnio kuro ir prekių. Buvo susitaręs su Ž. R., kad jis telefonu pa­in­formuos jį apie Kybartų muitinės poste esančią padėtį, kad galėtų postą iš Kaliningrado pusės pra­važiuoti be problemų. Ž. R. kiekvieną kartą pranešdavo ar poste yra muitinės mobilios grupės arba pasienio specialios paskirties būrio pareigūnai. Kartais su juo važiuodavo Ž. R. žmona. 2009 m. lapkričio 13 d. buvo sulaikytas.

Liudytojas A. Š., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, pa­rodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį jam buvo pranešta, kad poste sulaikytas jam pavaldus pareigūnas Ž. R.. Pagal savo pareigas Ž. R. turėjo būti budėtojų dalyje, priimti ir perduoti gaunamą informaciją, stebėti poste ir prieigose esančių vaizdo kamerų monitorius. Pareigūnas poste gali turėti tik regis­truo­tus mobilius telefonus.

Iš administracinių teisės pažeidimų protokolų ir medžiagos prie jų (t. 1, b. l. 3-14) matyti, kad 2009 m. lapkričio 13 d. buvo surašyti protokolai I. R. (kaltinamojo sutuoktinei), V. B., J. G. ir R. G., kurie su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Kybartų pasienio kontrolės punktą cigaretes su rusiškomis banderolėmis ir be ban­derolių.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados (t. 1, b. l. 16-26) matyti, kad 2009 m. lapkričio 13 d. Ky­bartų pasienio kontrolės punkte sulaikant vyresnįjį pasienietį Ž. R. pas jį buvo rasti du mobi­laus ryšio telefonai, iš kurių vienas – Nokia 6020 – nebuvo įrašytas į tarnybos žiniaraštį, kaip rei­ka­laujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 382 (pa­keis­ta­me 2005 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 4-527), neinformavo tiesioginio vado apie kilusį interesų konfliktą.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2005 m. rugsėjo 27 d. įsakymo (t. 1, b. l. 28) matyti, kad pareigūnai, skiriami į pasienio sargybas, gali turėti asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, kuris turi būti įregistruotas atitinkamoje knygoje.

Iš Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės ap­ra­šymo (t. 1, b. l. 29) matyti, kad į jo funkcijas įeina užtikrinimas įslaptintos informacijos apsaugos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, praradimo, pagrobimo ar kitokio neteisėto įgijimo, siekiant apsaugoti turimą informaciją (17 p.).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­ri­jos Lazdijų rinktinės užkardos budėtojų pamainos darbo tvarkos taisyklių (t. 1, b. l. 31-36) matyti, kad budėjimo metu pamainos pareigūnai privalo nuolat būti budėtojų dalyje, išskyrus atvejus kai vykdo užkardos vado ar tiesioginio viršininko užduotis, pavedimus, jei jų negalima atlikti neišėjus iš tarnybinių patalpų bei pertraukų pavalgyti ir pailsėti metu. Budėtojas iš budėtojų dalies gali išvykti tik gavęs užkardos pamainos vyresniojo leidimą. Su taisyklėmis Ž. R. supažindintas 2007 m. sausio 27 d. pasirašytinai (t. 1, b. l. 38).

Iš Kybartų užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planų ir pasienio sargybos tar­ny­bi­nių žiniaraščių, pasienio tikrinimo posto tarnybinių žiniaraščių (t. 1, b. l. 46-64) matyti, kad Ž. R. dirbo užkardoje jam inkriminuotų piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi laikotarpiais, jo vardu tarnybos metu buvo registruotas telefonas Nokia Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš kratos protokolo (t. 1, b. l. 65) matyti, kad 2009 m. lapkričio 13 d. pas Ž. R. rasta ir paimta (be kitų daiktų) telefonai Nokia 6020 ir Nokia N70.

Iš kratos protokolo (t. 1, b. l. 67) matyti, kad 2009 m. lapkričio 13 d. pas R. G. rasta ir paimta (be kitų daiktų) telefonas Nokia 6610. Telefonas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), grą­žin­tas savininkui (t. 1, b. l. 69, 70).

Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 71) matyti, kad iš I. R. paimtas telefonas Nokia.

Iš Ž. R., R. G. ir I. R. paimtų telefonų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 72-73) matyti, kad juose užfiksuotas tarpusavio ryšys.

Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų analizės (t. 1, b. l. 74-77) ir vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 142) matyti, kad 2009 m. rugsėjo 5 d., rugsėjo 9 d., rugsėjo 29 d., spalio 1 d., spalio 3 d., spalio 4 d., spalio 7 d., spalio 24 d., lapkričio 2 d., lapkričio 6 d., lapkričio 12 d. Ž. R. dirbo Kybartų pa­sie­nio kon­tro­lės punkto budėtojų dalyje, tarnybos metu kalbėjo mobiliuoju telefonu. Tomis datomis per kontrolės punktą iš Rusijos Federacijos pusės į Lietuvos Respublikos pusę įvažiavo automobilis „Ford Ga­laxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. G..

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (t. 1, b. l. 79) ma­ty­ti, kad buvo leista tris mėnesius klausytis Ž. R., kuris naudojosi mobiliais telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių, daryti jų bei trumpųjų žinučių įrašus.

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2009 m. lapkričio 16 d. protokolo (t. 1, b. l. 82-109) ir garso įrašų turinio (t. 1 priedas) matyti, kad Ž. R. ir R. G., ir I. R. skam­bino telefonu vienas kitam 2009 m. rugsėjo 4 d., rugsėjo 5 d., rug­sėjo 9 d., rugsėjo 29 d., spa­lio 1 d., spalio 3 d., spalio 4 d., spalio 7 d., spalio 13 d., spalio 23 d., spa­lio 24 d., lapkričio 2 d., lap­kričio 5 d., lapkričio 6 d., lapkričio 12 d., lapkričio 13 d., daugeliu at­ve­jų – po kelis kartus. Po­kal­bių me­tu Ž. R. teikė informaciją R. G. ir I. R. apie galimybę važiuoti arba ne­va­žiuo­ti per pasienio postą, apie pasienio poste dirbančius specialios paskirties būrio pareigūnus ir mui­tinės mobilios grupės pareigūnus.

Iš fonoskopinių ekspertizių specialisto išvados (t. 1, b. l. 119-149) matyti, kad garso įra­šuo­se Nr. 21, 25, 34, 83, 99, 101, 136, 146, 191, 201, 241, 245, 261, 268 užfiksuotas Ž. R. ir R. G. balsas. Kituose tyrimui pateiktuose įrašuose tikėtinai užfiksuotas Ž. R. ir R. G. balsas. Kai kuriuose įrašuose balso tapatybės identifikuoti negalima.

Kaltinamojo pa­rodymai apie nusikals­ta­mos veikos darymo aplinkybes atitinka liudytojų R. G. ir A. Š. nuro­dy­tas aplinkybes, apžiūros protokoluose ir kituose bylos dokumentuose už­fiksuotus duomenis. Teismas spren­džia, kad kaltinamojo kaltė padarius inkriminuotą nusikal­s­ta­mą vei­ką yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. buvo inkriminuota tame pačiame Baudžiamojo ko­dekso straipsnyje numatyta nusikalstama veika, padaryta daug kartų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama tęstine tokiai atvejais, kai su­si­deda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenu­to­lu­sių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas ats­kirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nu­si­žengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga ty­čia) dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/ 2006, 2K-307/2007, 2K-58/2008 ir kt.).

Visi Ž. R. inkri­mi­nuo­tos veikos epizodai padaryti per palyginti trumpą – dviejų mė­ne­sių laikotarpį, per kurį jo pareigos ir vykdomos tarnybinės funkcijos nesikeitė. Ž. R. nu­si­kalstamu būdu sudarė palankesnes sąlygas vykti per valstybės sieną vienam ir tam pačiam asmeniui su tuo pačiu automobiliu. Pats kal­ti­namasis ir liudytojas R. G. patvirtino, kad buvo iš anksto su­sitarę, kad kaltinamasis kilus rei­kalui informuos R. G. apie kontrolės punkte esančius vals­tybės sienos apsaugos arba muitinės pareigūnus, kurie gali apsunkinti R. G. pravažiavimą. In­for­maciją kaltinamasis R. G. visada pateikdavo tuo pačiu būdu – susiskambindavo tais pačiais telefonais, visada kaltinamojo budėjimo Kybartų pasienio kontrolės punkte metu. Nors tarp kiekvieno iš kaltinamajam in­kri­minuotų nusikalstamos veikos epizodų buvo keleto dienų laiko tar­pas, nors prieš kiekvieną R. G. pervažiavimą pro valstybės sieną kaltinamasis su juo papil­do­mai bendraudavo ir tardavosi dėl valstybės sienos pervažiavimo, nors kiekvienas atskirai paimtas epizodas ir atitinka to paties kaltinamajam inkriminuoto Baudžiamojo kodekso straipsnio požymius, teismo nuomone, šios aplinkybės nepaneigia prielaidų daryti iš­va­dą, kad kaltinamasis turėjo vie­nin­gą tyčią informuoti R. G. apie galimas kliūtis pasienio kon­tro­lės punkte ilgesnį laikotarpį, tiek kartų, kiek bus rei­ka­linga ir įmanoma, todėl pagal savo pobūdį vi­si kaltinamojo veiksmai yra tęs­ti­nio pobūdžio ir vientisi. Tokią išvadą pa­nei­giančių įrodymų nėra. Todėl teismas spren­džia, kad visi kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. buvo inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnybine pa­dė­timi siekiant turtinės naudos. Toks kaltinimas grindžiamas aplinkybe, kad neteisėtą informaciją jis teikė siekdamas sudaryti sąlygas I. R. neteisėtai pergabenti per valstybės sieną akcizais ap­mokestinamas prekes – cigaretes. Nors 2009 m. lapkričio 12-13 d. naktį, po Ž. R. suteiktos in­formacijos, I. R. ir buvo sulaikyta gabenanti nedeklaruotas rusiškas cigaretes be ban­de­ro­lių ir su Rusijos Federacijos banderolėmis, ir jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo pro­tokolas, tačiau byloje nėra duomenų, patikimai įrodančių, kad Ž. R. būtų žinojęs apie I. R. neteisėtai gabenamas prekes, ir savo veiksmais siekęs turtinės naudos.

Tačiau iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, jog kartu su R. G., ku­riam jis neteisėtai teikė konfidencialią informaciją apie poste dirbančius pareigūnus, vyko ir jo su­tuok­tinė I. R.. Kaltinamasis ir pats kalbėjosi su ja telefonu, ir jai taip pat teikė tokią pačią in­­formaciją. Teismui nekyla abejonių, kad savo suteikta informacija kaltinamasis siekė sudaryti iš­skir­tines sąlygas – išvengiant galimos kontrolės kirsti valstybės sieną ir savo sutuoktinei. Dėl šių ap­linkybių teismas pripažįsta, kad Ž. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl asmeninių in­te­re­sų. Dėl šių aplinkybių kaltinimo elementą, kad Ž. R. pikt­nau­džiau­da­mas tarnyba siekė tur­ti­nės naudos, teismas keičia siekimu asmeninės naudos.

Daug kartų sąmoningai teikdamas pašaliniam asmeniui riboto naudojimo informaciją apie pasienio kontrolės punkte dirbančius papildomos ir pakartotinės kontrolės funkcijas vykdančius pa­reigūnus, prieinamą jam pagal atliekamas valstybės tarnautojo pareigas, Ž. R. pažeidė savo pa­reiginius įgaliojimus, tuo piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos. Dėl tokių Ž. R. veiksmų valstybė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba patyrė didelės ne­tur­ti­nio pobūdžio žalos, nes buvo sumenkintas svarbios valstybės tarnybos autoritetas, diskredituotas vals­tybės statutinio tarnautojo vardas, sudarytos sąlygos kitiems asmenims daryti teisės pažeidimus. Todėl Ž. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Bau­džia­mojo kodekso 228 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. R. padarė apysunkį nusikaltimą (Bau­džia­mojo kodekso 11 str. 4 d.), anksčiau nebuvo nusikaltęs (t. 2, b. l. 113), administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas (t. 2, b. l. 114), yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų (t. 2, b. l. 117, t. 3, 10, 11), gyvenamojoje vietoje cha­rak­te­rizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 118), darbovietėje – patenkinamai (t. 2, b. l. 119). Tarnyboje anks­čiau buvo apdovanotas už pavyzdingą tarnybą (t. 3, b. l. 8, 9). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino pa­da­ręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį – veika padaryta profesinės veiklos srityje, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs į teisės pa­žei­dimus, ir daro išvadą, kad bausmės tikslams (Bau­džia­mo­jo kodekso 41 str. 2 d.) pasiekti jam pa­kanka skir­ti švelniausią inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta bausmę – teisės dir­bti tam tikrą darbą atėmimą (Bau­džiamojo kodekso 45 str.). Kadangi Ž. R. piktnaudžiavo tarnyba dirbdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose, jam atimtina teisė dirbti šiose struktūrose. Bausmės dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę ir sun­ki­nan­čių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymas tiesiogiai susijęs su jo užim­to­mis pareigomis, nustatytinas didesnis už vidurkį (Baudžiamojo kodekso 61 str.).

Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė nėra susijusi su laisvės atėmimu, jam paskirta kar­domoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 111, 112) – panaikintina nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – atėmimas teisės dirbti Lie­tu­vos Respublikos valstybės struktūrose, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Lazdi­jų rinktinės Kybartų užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigų (t. 2, b. l. 132-134, 138-139, 161, 176, t. 3, b. l. 4, 26, 39) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – kratos metu iš Ž. R. paimti te­le­fonai (t. 1, b. l. 65, 72-73), buvo nusikaltimo įrankiai, jų realizavimo išlaidos konfiskavus gali būti di­des­nės už jų vertę, todėl jie sunaikintini kaip menkaverčiai (Bau­džiamojo proceso ko­dekso 94 str. 1 d. 4 p.). I. R. pateiktas telefonas (t. 1, b. l. 71, 72-73) grąžintinas savininkei (Bau­džia­mo­jo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).

Laikmenos su kaltinamojo telefoninių pokalbių įrašais ir vaizdo įrašų kopijos iš Kybartų pa­sienio kontrolės punkto paliktinos byloje.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dek­so 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ž.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džiamo­jo kodekso 228 str. 2 d., ir nuteisti jį atėmimu teisės dirbti Lietuvos Respublikos vals­tybės tarnybos struktūrose 4 (ketveriems) metams.

Kardomąją priemonę Ž. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos. Procesinę prievartos priemonę Ž. R. – laikiną nuša­li­nimą nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­ri­jos Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos sargybų būrio vyres­nio­jo pasieniečio pareigų, palikti iki nuos­prendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – telefonus Nokia N70-1 IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, ir Nokia 6020 IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele – sunaikinti. Telefoną Nokia 1209 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele grąžinti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apy­gar­dos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.