- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-729-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-01375-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. S., K.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo K. S. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 2 dalį (2009-11-03 vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtoji bausmė dalinai sudedant subendrinta su 2009-10-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Iš nuteistojo K. S. priteista 800 (aštuoni šimtai) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
n ustatė:
K. S. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009 - 11 - 03 apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prekybos centre(duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , atrakindamas paliktu rakteliu, neteisėtai įsibrovė į kasos aparato stalčių ir iš jo atvirai pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 982,08 Lt, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 982,08 Lt turtinę žalą.
Be to, K. S. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009 - 11 - 06 apie 18 val., būdamas(duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, ištraukdamas iš kasos aparato stalčiaus 2550 Lt įvairiomis kupiūromis, padarydamas UAB , (duomenys neskelbtini) 2550 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai ir netinkamai vertino įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis teigia, kad dėl vagystės iš prekybos centro(duomenys neskelbtini) nuosprendyje pripažįstama, kad iš vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad vagystę įvykdė būtent K. S., o liudytojų S. L. ir I. D. parodymus, kad jos atpažino K. S., teismas turėjo vertinti kritiškai, nes asmuo buvo užsimaskavęs veidą, jo atpažinti nebuvo galima. Taip pat nuteistasis mano, kad teismas neįvertino specialistų išvadų, kuriose nustatyta, kad pirštų ir delno pėdsakai yra ne liudytojos S. L. ir ne K. S. rankų, o kitų asmenų. Be to, apeliantas nurodo, jog aplinkybę, kad 2009-11-03 buvo Klaipėdoje, patvirtina jo mama J. B. ir jos vyras A. B.. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai šiuos parodymus vertino kaip siekimą padėti išvengti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės bei neteisingai vertino nuteistojo motinai rašytus laiškus, kuriuose nuteistasis teigia prašęs mamos tik padėti prisiminti, kuriomis dienomis jis buvo Klaipėdoje ir kuriomis dienomis buvo išvykęs į laidotuves Kaišiadoryse. Nuteistasis teigia, kad dėl vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuosprendis nepagrįstai grindžiamas J. L. parodymais, kad būtent jis, t. y. apeliantas, 2009-11-06 iš kasos stalčiaus pavogė pinigus, nes šiuos parodymus paneigia specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog pirštų pėdsakai yra palikti ne K. S.. Nuteistasis teigia tą dieną buvęs močiutės sesers laidotuvėse ir tai patvirtina byloje esančios nuotraukos su datomis.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai K. S. pripažino kaltu už nusikalstamų veikų padarymą ir skyrė jam bausmę.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Iš esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą. Pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimą ir pateikė bei išdėstė jį nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvados, kad K. S. padarė LR BK 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo K. S. kaltė įvykdžius prekybos centre (duomenys neskelbtini) vagystę ir pagrobus iš kasos aparato 982,08 Lt įrodyta liudytojų S. L. I. D., I. G., J. M., A. M., E. M. parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Nors K. S. savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, tačiau šią jo versiją paneigia anksčiau išvardytų įrodymų visuma. Liudytoja I. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuosekliai teigė, kad būtent K. S. iš kasos aparato pagrobė pinigus, tuo metu jo draugas stovėjo šalia, K. S. ji matė iš arti, gerai įsidėmėjo, anksčiau jo nepažinojo. Šiuos liudytojos I. D. parodymus patvirtina ir liudytojai I. G., A. M., E. M., kurie nurodė, kad liudytoja I. D. be jokių abejonių atpažino K. S. kaip asmenį, padariusį vagystę, po šio atpažinimo K. S. apsiverkė ir prisipažino kaltu, nors šie liudytojai anksčiau jo pozicijos nežinojo. Liudytoja S. L. atpažino K. S. kaip asmenį, kurį ji bandė sulaikyti po vagystės, ji neabejodama nurodė, kad tai buvo K. S.. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota kaip I. D. tarp trijų jai parodytų asmenų atpažino K. S. kaip asmenį 2009-11-03 paėmusį pinigus iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) aparato stalčiaus. Šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, jie sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti ir pagrįstai grindė jų visuma nuteistojo K. S. kaltę. Be to, liudytojai nuteistojo nepažinojo, asmeninių nesutarimų nenustatyta, todėl teismo išvada, kad liudytojai neturėjo pagrindo apkalbėti nuteistąjį, pagrįsta. Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą, gailėjosi nusikaltęs, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. G., A. M. ir E. M.. Svarstant kardomosios priemonės klausimą K. S. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 11), jo parodymai sutapo su bylos medžiagoje nustatytomis aplinkybėmis, K. S. nurodė, kad draugas stebėdavo aplinką, o jis paimdavo pinigus iš kasos, kas atitinka ankščiau paminėtos liudytojos I. D. parodymus. Vėliau šį prisipažinimą K. S. paneigė, nurodydamas, kad prieš jį buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, tačiau taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis niekur nesikreipė. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo K. S. parodymais neigiančiais kaltę ir vertino juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kai jau aptarta anksčiau, jo parodymai prieštarauja byloje liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų S. L. ir I. D. parodymus, kad jos atpažino K. S., turėjo vertinti kritiškai, nes asmuo buvo užsimaskavęs veidą, jo atpažinti nebuvo galima. Konstatuojama, kad šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kaip jau aptarta ankščiau šios liudytojos kategoriškai atpažino K. S. kaip asmenį padariusį vagystę, teismas nenustatė aplinkybių duodančių pagrindą teigti, kad jos būtų turėjusios tikslą nuteistąjį apkalbėti, be to, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. G., A. M., E. M.. Ta aplinkybė, kad iš vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad vagystę padarė būtent K. S., nepaneigia tos aplinkybės, kad K. S. kartu su kitu asmeniu tą vagystę padarė, nes byloje vertinama įrodymų visuma ir šis vaizdo įrašas nepaneigia aplinkybės, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, nes jo kaltė įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.
Nuteistasis teigia, kad teismas neįvertino specialistų išvadų, kuriose nustatyta, kad pirštų ir delno pėdsakai yra ne liudytojos S. L. ir ne K. S. rankų, o kitų asmenų. Šis nuteistojo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą ir grindė nuteistojo kaltę būtent įrodymų visuma. Ta aplinkybė, kad nustatyta, jog pirštų ir delno pėdsakai ne K. S., nepaneigia tos aplinkybės, kad jis įvykio metu buvo įvykio vietoje ir pagrobė pinigus iš kasos stalčiaus, nes šios aplinkybės įrodytos aukščiau aptartų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
Apeliantas taip pat nesutinka su liudytojų A. B. ir J. B. parodymų vertinimu, nes nuteistojo manymu, jų parodymus patvirtina byloje esančios nuotraukos. Tačiau šis argumentas taip pat nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šių liudytojų parodymus ir nurodė išsamius jų vertinimo motyvus, nurodė priežastis ir aplinkybes, kodėl šiuos parodymus vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos manymu, teismo išvados dėl kritiško šių liudytojų parodymų vertinimo pagrįstos ir išsamiai motyvuotos, todėl nesutikti su jomis nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos S. L. ir I. D., betarpiškai įvykio metu iš labai arti matė asmenį pagrobusį pinigus, I. L. bandė jį sulaikyti, kategoriškai patvirtino, kad vagystę padarė būtent K. S.. Kaip jau aptarta aukščiau, šiuos liudytojų parodymus patvirtino ir kiti liudytojai, kuriais teismas netikėti neturėjo pagrindo. Todėl atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis buvo kitoje, o ne nusikaltimo vietoje.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo K. S. kaltė įvykdžius parduotuvėje (duomenys neskelbtini) vagystę ir pagrobus iš kasos aparto 2 550 Lt įrodyta liudytojų J. L., I. M., J. B. parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad liudytojos J. L. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Ji nurodė, kad apie 18 val. įėjo vaikinas, norėjo nusipirkti energetinio gėrimo skardinę, kol ji ieškojo grąžos, jis taiga čiupo pinigus iš kasos aparato stalčiaus ir pabėgo. Liudytoja J. L. kategoriškai teigė, kad nusikaltimą padarė K. S., jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų, filmuotos medžiagos ir gyvai. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir liudytoja I. M., kuri patvirtino, kad įvykio vakarą iš karto po įvykio apie 16 val. paskambino liudytoja J. L. ir pranešė, kad kol ji ieškojo grąžos vaikinas pavogė iš kasos aparato pinigus. Liudytoja J. B. patvirtino, kad tiriant vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo atliktas atpažinimas, pardavėja K. S. atpažino ir labai emocingai sureagavo, sakė, kad bijos dirbti, atpažinimo metu pardavėja neabejojo, kad būtent K. S. iš kasos paėmė pinigus. Liudytoja J. B. taip pat patvirtino, kad K. S. kaltės nepripažino, nurodė, kad buvo išvykęs į Klaipėdą, tačiau paskambinus jo mamai, ši jo alibi nepatvirtino, apie laidotuves jokios kalbos nebuvo. Liudytojos J. L. parodymus, kad ji kategoriškai atpažino K. S., kaip asmenį įvykdžiusį vagystę, patvirtina ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ir gyvai protokolai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. S. parodymus vertino kritiškai kaip jo gynybos versiją, kadangi jie paneigiami J. L., J. B. parodymais, aptartais rašytinais įrodymais. Be to, K. S. nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo pradžioje, neigė padaręs nusikaltimą, tačiau svarstant kardomosios priemonės klausimą K. S. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir gailėjosi, vėliau šį prisipažinimą paneigė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytoja J. L. anksčiau K. S. nepažinojo, asmeninių nesutarimų tarp jų nenustatyta, todėl liudytoja apkalbėti kaltinamąjį neturi pagrindo, ji visiškai įsitikinusi, kad nusikaltimą padarė K. S., jos parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl netikėti liudytojos J. L. parodymais teismas pagrindo neturi.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su teismo nuosprendyje padarytu ir esančiu liudytojų A. B. ir J. B. parodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių įrodymų pagrįstos bylos medžiaga ir motyvuotos. Liudytojo A. B. parodymai yra nenuoseklūs, nė vienas šių liudytojų kartu su K. S. 2009- 11- 06 nebuvo ir negali nurodyti, kur konkrečiai jis buvo. Be to, iš teismui pateiktų K. S. laiškų matyti, kad K. S. prašė savo artimųjų surasti jam alibi šiai dienai, o pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad 2009-11-06, t. y. nusikaltimo dieną, K. S. buvo Kaišiadoryse. Tačiau net jei ir buvo tą dieną Kaišiadoryse, ši aplinkybė negali paneigti to fakto, kad apie 18 val. jis įvykdė vagystę iš Kaune esančios parduotuvės, nes nuotraukose užfiksuotas laikas yra nuo 12.15 val. iki 13.28 val. kai tuo trapu vagystė įvykdyta apie 18 val. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad specialisto išvada paneigia J. L. parodymus, kad K. S. įvykdė vagystę. Ta aplinkybė, kad nenustatyta, jog pirštų pėdsakai būtų palikti K. S., nepaneigia tos aplinkybės, kad K. S. buvo įvykio metu įvykio vietoje ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes šios veikos požymių visumos buvimas įrodytas ankščiau aptartų liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai bei nešališkai įvertino įrodymus, teismo išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, vietos, laiko, nuteistojo kaltės, pagrįstos išsamia bylos duomenų ir surinktų įrodymų analize. Nuteistojo veikos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.
Skirdamas nuteistajam bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis per trumpą laiką padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, praeityje teistas du kartus, nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, būdamas baustas administracinėmis nuobaudomis. Tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgė į šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė K. S. laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jas iš dalies sudėjo - prie griežtesnės pridėjo dalį švelnesnės bausmės ir skyrė subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kadangi šias nusikalstamas veikas K. S. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 d. 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai bei nešališkai įvertino įrodymus, teismo išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, vietos, laiko, nuteistojo kaltės, pagrįstos išsamia bylos duomenų ir surinktų įrodymų analize. Nuteistojo veikos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai. Bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.