Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-139-106/2007Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, besimokantis Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje, 9 klasėje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. padarė tyčinį nužudymą.

2007 m. rugsėjo mėn. 1 dieną, apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia peiliu smogė J. K. į krūtinės ląstos dešinę sritį, padarydamas J. K. pjautinį kiauryminį plautinio kamieno ir širdies sužalojimą. Išsivysčius širdies tamponadai bei ūmiam vidiniam nukraujavimui, J. K. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Kaltinamasis P. K. kaltu visiškai prisipažino.

Jis parodė, kad š.m. rugsėjo 1 d. kartu su motina D. K., patėviu J. K. ir senele P. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, o kiti bute buvę asmenys – degtinę. Kilus konfliktui dėl išjungto televizoriaus, jam patėvis J. K. sudavė kumščiu į petį, tada jis nuėjo į virtuvę, iš stalčiaus pasiėmė virtuvinį peilį ir, priėjęs prie kambaryje buvusio J. K., smogė jam peiliu į dešinę krūtinės pusę. Nuo smūgio peiliu J. K. krito ant žemės ir mirė. Smogdamas peiliu, jis į peilio ašmenis susižalojo rankos pirštus. Mama, pamačiusi kas įvyko, puolė jį smaugti, todėl buvo apibraižyti veidas ir kaklas. Ant jo krūtinės rasta mėlynė greičiausiai atsirado J. K. smogus jam kumščiu. Jis J. K. nužudyti nenorėjo, savo elgesį paaiškina tuo, kad buvo neblaivus. Dėl įvykio labai gailisi. Jie ir anksčiau būdami neblaivūs pykdavosi su patėviu, dažnai apsikumščiuodavo. Kai būdavo negirti, nesipykdavo, sugyveno gerai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo visišku prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. K. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio sužalojimo krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus dešinėje pusėje su kiauryminiu dešinio plaučio viršutinės skilties krašto pažeidimu ir kiauryminiu plautinio kamieno bei širdies pagrindo sužalojimu. Šis sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Žaizda padaryta aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, turėjusiu vienašmenę plokščią geležtę, tikriausiai peiliu. Mirusiojo kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 2,34 promilės ir 2,76 promilės etilo alkoholio, tai patvirtina, kad J. K. buvo girtas – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį ( b. l. 24 - 33).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. 1 dieną policijoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad Giruliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas vyriškis. Su kolega nuvykę į minėtą butą, kambaryje ant grindų pamatė gulintį be gyvybės ženklų vyriškį, kaip išsiaiškino, buto gyventoją J. K., kurio krūtinėje matėsi žaizda, rūbai buvo sukruvinti. Virtuvėje buvo rasti labai susijaudinę, neblaivūs D. K. ir P. K.. Iš kučnebylio P. K. rodomų gestų suprato, kad jis dūrė peiliu J. K. į krūtinę. Kitame kambaryje buvo senyva moteris, kuri apie įvykį nieko nepapasakojo, aiškino, kad įvykio nematė. Po kurio laiko į namus grįžo neblaivus A. K., kuris, pamatęs kas įvyko, ėmė aiškinti, kad jis nužudė J. K., bet akivaizdžiai matėsi, kad jis meluoja. Nusikaltimo įrankio - peilio įvykio vietoje nematė. D. K. ir jos sūnūs buvo pristatyti į policijos komisariatą, buvo nustatytas jų girtumas. Į butą Turistų 1 – 1 policijos darbuotojai dėl girtų asmenų keliamo triukšmo ir konfliktų buvo kviečiami ne kartą, taip pat D. K. kvietimu ir po įvykio, nes buvo susimušę kaltinamasis ir A. K. ir motina bijojo, kad vėl nebūtų padarytas nužudymas.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2007m. rugsėjo 1 d., naktį, grįžęs namo, juose rado atvykusius policijos darbuotojus, o kambaryje annt grindų gulėjo nužudytas patėvis J. K.. Būdamas neblaivus J. K. pasidarydavo priekabus, keldavo konfliktus, ne kartą yra apsistumdęs su kaltinamuoju P. K.. P. K. jam prisipažino, kad tai jis nužudė J. K. ir aiškino, kad dėl to labai gailisi. Jie po įvykio kartą būdami neblaivūs su broliu Pauliumi buvo susimušę tarpusavyje, tačiau sužalojimų vienas kitam nepadarė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis įvykio vietoje – bute (duomenys neskelbtini), parodė kur ir kaip padarė nužudymą, iš kur prieš tai pasiėmė peilį, kur jį po įvykio numetė ( Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, b. l. 94 - 98 ). Šio parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie įvykį atitinka jo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu.

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje prie virtuvės, rastas J. K. lavonas, kurio krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, 5 cm žemiau dešinio raktikaulio rasta išilginė verpstės formos 3x1 cm žaizda. Prie lavono rasta prilašėjusio kraujo. Peilis, kuriuo buvo nužudytas J. K., nerastas ( b. l. 4-13, 16- 19 ). Iš to galima daryti neginčijamą išvadą, kad tikrai J. K. buvo nužudytas šiame bute.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus P. K. rasti šie kūno sužalojimai: paviršiniai kairiojo žando odos nudrėskimai, smulkios kraujosruvos odoje, kaklo priekiniame paviršiuje ir krūtinės ląstos šoniniame paviršiuje, paviršinės pjautos žaizdelės dešinės plaštakos III-IV pirštų delniniame paviršiuje. Sprendžiant iš kraujosruvos spalvos, nubrozdinimų (nudrėskimų) paviršiaus bei kitų sužalojimų savybių, visi rasti sužalojimai švieži, padaryti maždaug prieš 12 val. iki apžiūros. Šioje išvadoje nustatyta, kad lygiais kraštais smailiais galais dešinės plaštakos III, IV pirštų žaizdelės padarytos aštriu pjaunančiu įrankiu, gali būti, kad peilio geležtės ašmenimis, kurios galėjo gautis ginantis – griebiant už geležtės arba įsipjovus pačiam – duriant peiliu ir plaštakai nuslydus ant geležtės. (b. l. 85-86) Ši išvada patvirtina kaltinamojo parodymus, kad durdamas peiliu J. K., jis sugriebė už ašmenų ir susižalojo pirštus.

Kitiems šeimos nariams – D. K., A. K., P. P. po įvykio sužalojimų nerasta ( Specialistų išvados, b. l. 62, 66, 50 ).

Kaip matosi iš atliktų blaivumo testų, 2007 m. rugsėjo 1 d., praėjus kelioms valandoms po įvykio - 6 val. ryto, nukentėjusiajai D. K. nustatytas 2,07 promilių girtumas ( b. l.58), liudytojui A. K. – 1,12 promilių girtumas ( b. l. 63), kaltinamajam P. K. nustatytas 1,68 promilių girtumas ( b. l. 100 ).

Visiškai įrodyta, kad šeimynio konflikto metu kaltinamasis tyčia smogdamas J. K. peiliu į krūtinę, tyčia jį nužudė. Kaltinamasis teigia, kad J. K. nužudyti nenorėjo ir tokių sunkių pasekmių nesiekė. Įvertinant P. K. amžių, jo gyvenimo patirtį, iš dalies jo neįgalumo lygį, atsisžvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis smogė ne į kairę, o į dešinę nukentėjusiojo krūtinės pusę, teismas tiki, kad kaltinamasis galėjo iki galo nesuvokti, kad šiais veiksmais nužudys nukentėjusįjį ir daro išvadą, kad iš kaltinamojo veiksmų, nors jis ir smūgiavo nukentėjusiajam į krūtinę, negalima daryti išvados, kad jis veikė teisiogine tyčia, siekdamas nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau smogdamas, kaip jis pats pripažįsta, dideliu virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad taip sukels jam sužalojimą ir sunkias pasekmes ir, nors nėra duomenų, kad kaltinamasis siekė nužudyti J. K., savo tyčiniais veiksmais jis tokias pasekmes sukėlė ( netiesioginė tyčia).

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. – tyčinis nužudymas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą – tyčia atėmė kito žmogaus gyvybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalto būdamas girtas ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.).

Tai, kad kaltu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažino ir taip padėjo išaiškinti nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ( BK 61 str. 1 d. 2 p.);Tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 61 str. 6 p.).

Kaip matosi iš byloje surinktų įrodymų, K. šeimoje buvo sistemingai girtaujama, tėvai alkoholiniais gėrimais vaišinosi kartu su nepilnamečiais vaikais, įvykio dieną kaltinamasis alkoholinius gėrimus gėrė kartu su motina, senele ir J. K.. Kaltinamasis parodė, kad konfliktas tarp jo ir patėvio kilo dėl išjungto televizoriaus, jie susistumdė, patėvis kumščiu sudavė į petį. Kaip matosi iš specialisto išvados, P. K. krūtinės ląstos kairiajame šoniniame paviršiuje rasta kraujosruva, atitinkanti marškinėlių atspaudą ir galėjo atsirasti nuo spaudimo. Petyje sužalojimų nėra. Teismas neatmeta, kad tikrai J. K. konflikto metu galėjo suduoti kaltinamajam, tačiau šis smurtas nebuvo intensyvus, konfliktai ir smurtas, kaip matosi iš liudytojų ir paties kaltinamojo parodymų, būdavo šeimos kasdienybė. Pats kaltinamasis parodė, kad dūrė patėviui todėl, kad pats buvo girtas. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad P. K. veikė pasinaudodamas būtinosios ginties teise ar dėl didelio susijaudinimo. Tačiau teismas įvertina tai, kad J. K., būdamas suaugęs ir turėjęs nutraukti konfliktą, kilusį dėl menkos dingsties – išjungto televizoriaus, pats jį išprovokavo – smūgiavo kumščiu kaltinamajam, kas sukėlė nedeakvačią nepilnamečio ir, pažymėtina, kurčnebylio ir dėl to turinčio bendravimo problemų, kaltinamojo reakciją.

P. K. nusikalto būdamas nepilnametis, 17 metų amžiaus ( gimimo liudijimo kopija, b. l. 125 ). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia BK XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis P. K. yra neįgalus ( kurčnebylys) ( Neįgalumo pažyma, b. l. 126 ), chrakterizuojamas išimtinai teigiamai – anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka ( pažyma, b. l. 112-113), kaip nepilnametis, nors ir augo nedarnioje šeimoje, nebuvo įrašytas į policijos ar vaikų teisių apsaugos profilaktinę įskaitą ( pažymos, b. l. 120- 12, 118-119). Mokykla jį charakterizuoja kaip drausmingą, pažangų, gero, paslaugaus būdo moksleivį ( charakteristika, b. l. 124 ). Labai teigiamai P. K. charakterizavo ir devynerius metus buvusi jo klasės auklėtoja liudytoja apklausta D. V.. Be to parodė, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pergyvena.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jau po įvykio, kaip matosi iš liudytojų parodymų, į K. namus vėl buvo kviečiama policija, nes neblaivus kaltinamasis konfliktavo su broliu ir motina baiminosi, kad vėl nebūtų padarytas nužudymas, būdamas pagiringas kaltinamasis buvo atėjęs į mokyklą. Šios aplinkybės rodo, kad P. K., nors ir supranta, kad girtumas buvo veiksnys, paskatinęs jį nusikalsti, šio žalingo įpročio neatsisakė.

Kaltinamajm skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, labai artima bausmės minimumui, atsižvelgiant į BK 91 str. nuostatą, kad bausmės minimumą nepilnamečiui sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Atsižvelgiant į bausmės griežtumą ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kardomoji priemonė keičiama į suėmimą teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams (4 m.), bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 3 d. imtinai. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. K. suėmimo, kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą teismo salėje.

J. K. sugadintus rūbus - striukę, palaidinę, sportines kelnes, vokus su J. K. organinių medžiagų pavyzdžiais, saugomus Klaipėdos m. VPK SNTS saugojimo kameroje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.