Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. būdamas neblaivus, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2013 m. sausio mėn. 27 d. apie 23:30 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. ties Debreceno g., kur jo važiavimo kryptimi yra trys eismo juostos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,92 promilės) vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiame asfaltuotame kelio ruože, važiuodamas antra eismo juosta, prieš persirikiuodamas į pirmą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir persirikiavęs į pirmą eismo juostą nesuspėjo sustabdyti automobilio iki pirmoje eismo juostoje stovėjusio tarnybinio policijos automobilio „Opel Astra“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Pastarasis po smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „BMW 525“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Opel “Astra“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. D., kuriam dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nukentėjo automobilyje „Opel Zafira“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi keleivė K. U., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį , vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) p. reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis S. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad dirbo taksi, buvo sekmadienis, važiavo su mergina. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas nebesusigaudė, nepastebėjo policijos automobilio ir į jį atsitrenkė. Užsikalbėjo su nukentėjusiąja ir nebepajuto kaip atsitrenkė į pareigūnų automobilį. Nepamena ar pareigūnų automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais. Mano, kad civilinis ieškinys – 5 000 Lt dėl žalos atlyginimo yra per didelis. Po įvykio kalbėjo su pareigūnais ir siūlė dalimis atlyginti už sugadintą automobilį.

Nukentėjusysis V. O. parodė, kad tą vakarą dirbo su E. D.. Jie sustabdė BMW automobilį, nes buvo įtarimų, kad vairuotojas gali automobilį vairuoti apsvaigęs nuo alkoholio. Patikrino vairuotojo blaivumą, viskas buvo tvarkoje. Jis sėdėjo keleivio pusėje ir tvarkė alkotesterį, kai išgirdo padangų cypimą ir pajuto smūgį. Jų automobilis po smūgio atsitrenkė į BMW automobilį. Kadangi smūgio metu nevažiavo, o tvarkė alkotesterį, tai nebuvo prisisegęs saugos diržo. Po smūgio atsitrenkė ranka kažkur ir galva į stiklą. Tuo metu kaip ir nieko nebuvo, tik po kiek laiko pardėjo galva svaigti, todėl iškvietė medikus ir buvo nuvežtas į ligoninę. Jaunuolį pamena miglotai. Apie dvi savaites turėjo nedarbingumą, o po to, nors dar nelabai gerai jautėsi, gydytoja nebepratęsė nedrabingumo. Jį ilgą laiką kamavo galvos skausmai, bet ėjo į darbą. Jam gydytoja pasakė, kad iki metų skaudės galvą. Iš medicininių dokumentų buvo atlikta ekspertizė, pas ekspertą jis nėjo. Su specialisto išvada ir bylos medžiaga nesusipažino. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet po to į medikus nebesikreipė. Jam gydytoja pasakė, kad yra smegenų sukrėtimas. Jis pirko vaistus, bet taip atsitiko, kad žmona pirkdama vaistus, kvitų neišsaugojo.

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet su kolega sustabdė BMW automobilį, buvo įtarta, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jie stovėjome pirmoje juostoje, tikrino BMW automobilio vairuotoją, viskas buvo tvarkoje. Jis sėdėjo automobilyje prisisegęs saugos diržą. Išgirdęs stabdymą, pažiūrėjo pro veidrodėlį ir po to iš kart buvo smūgis į jų automobilį, juos mestelėjo į priekį pirmyn ir atgal. Jam nuo smūgio timtelėjo kaklą. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad taksi automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Iš vairuotojo pusės išlipo kaltinamasis, o iš keleivio pusės išlipo mergina. Mergina buvo susiėmusi už šono, šaukė, kad jai skauda, išlipusi ji nukrito ant žemės. Jie pasakė, kad iškvies greitąją pagalbą. Mergina pasakė, kad nereikia greitosios pagalbos, bet jis vis tiek ją iškvietė. Atvažiavo greitoji pagalba, išsivežė nukentėjusią merginą, jis paskambino patruliams. Po visko pats pajuto silpnumą, pradėjo temti sprandą, todėl išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji jį išsivežė į ligoninę. Ten peršvietė sprandą – buvo nustatytas raiščių patempimas. 2 savaites turėjo nedarbingumą, po to dar pratęsė nedarbingumą. Iš viso išbuvo nedarbingume 72 darbo dienas. Per šį laikotarpį jam apmokėjo 100 procentų nedarbingumą, bet naktinių neįskaičiavo, buvo skaičiuojamas „plikas“ atlyginimas. Žala jam padaryta 5000 Lt. Dalį pinigų - 1500 Lt gavo iš draudimo, bet daugiau jam draudimas neatlygins. Todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 3 500 Lt.

Nukentėjusioji K. U. parodė, kad važiavo automobiliu su S. K.. Kaltinamasis vairavo, jis bandė lenkti automobilį antroje juostoje, persirikiavo į pirmą juostą, nors galėjo į trečią. K. nebesugebėjo sustabdyti automobilio ir buvo smūgis į pirmoje juostoje stovėjusį policijos automobilį. Kai atsitrenkęs automobilis sustojo, ji atsisegė saugos diržus ir norėjo išlipti, nes jai labai skaudėjo plaučių srityje. Išsigando, kad gali būti plaučiai sužaloti. Išlipus jai pradėjo suktis galva. Tada jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Kai ją nuvežė į ligoninę, nustatė, kad yra kaukolės pamato skilimas, 3-4 dienas buvo gydyta ligoninėje, po to dar apie 2 mėnesius buvo nedarbingume. Po įvykio, kitą dieną paskambino S. K., teiravosi apie jos savijautą. Su kaltinamuoju ji susitaikė, neturi jam jokių pretenzijų.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad Klaipėdos m., Šilutės pl., automobilis Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Priekyje automobilio Opel “Astra” stovi automobilis BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinta šio automobilio galinė dalis. Automobilio Opel “Astra” apgadinta priekinė ir galinė dalys (t. 1 b.l. 5-12).

2013-02-26 d. specialisto išvadoje Nr. G387/13(03) konstatuota, kad V. O. eismo įvykio metu objektyviai vertintinų sužalojimų nenustatyta. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika (t. 1 b.l. 34-35).

2013-02-20 d. specialisto išvadoje Nr. G351/13(03) nurodyta, kad E. D. dėl stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b.l. 45).

2013-03-20 d. specialisto išvadoje Nr. G548/13(03) nurodyta, kad K. U. dėl eismo įvykio metu patirtų galvos sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b.l. 56-57).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1156/13(01) nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio K. U. kraujyje (t. 1 b.l. 58).

Asmens blaibumo patikrinimo pažymoje matyti, kad S. K. nustatytas 1,51 promilių girtumas (t. 1 b. l. 105)

Iš 2013-01-29 d. specialisto išvados Nr. T-A 1148/13(01) matyti, kad S. K. kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2013-01-28d., 1.00 val.) (t. 1 b. l. 110).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. K., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, t.y. persirikiuodamas į pirmą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, todėl persirikiavęs į pirmą eismo juostą nesuspėjo sustabdyti automobilio iki pirmoje eismo juostoje stovėjusio tarnybinio policijos automobilio „Opel Astra“ ir atsitrenkė į jo galinę dalį, o pastarasis po smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „BMW 525“ galinę dalį. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nukentėjo du žmonės. Kadangi S. K. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis S. K. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Jis sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas transporto priemonę suvokė, kad tokiu būdu pažeidžia kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

Nors kaltinamasis neteistas, tačiau daugybę kartų baustas administracine tvarka, turi 14 galiojančių nuobaudų, iš kurių net 12 susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Todėl akivaizdu, kad ši nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o natūrali neatsakingo gyvenimo būdo pasekmė. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina ir į tai, kad S. K. dirba, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl šio įvykio pasekmių. Taigi ši aplinkybė lengvina S. K. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, S. K. skirtina Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi, kaip jau buvo minėta, S. K. daugybę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o nusikalstama veika taip pat padaryta pažeidinat Kelių eismo taisykles, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam S. K. ir materialiai atsakingam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui civilinis ieškovas UAB „Autopunkto reikmenys“ pareiškė – 5 809 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis V. O. pareiškė – 2 500 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir E. D. pareiškė – 5 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakinga, neviršijant sutartyje numatytų sumų, draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtinta išimtis, numatanti, kad nei draudikas, nei LR Transporto priemonių draudikų biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Atsižvelgiant į šią nuostatą, UAB „Autopunkto reikmenys” padaryta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo S. K.. Civilinio ieškovo prašoma priteisti suma – 5 809 Lt pagrįsta, įrodyta kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintina visiškai priteisiant iš S. K. 5 809 Lt UAB „Autopunkto reikmenys” naudai.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, t.y. atsižvelgiama į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis V. O. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl S. K. kaltės patyrė galvos traumą ir jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sutrenkimas. Dėl šios traumos buvo apribotas jo judėjimas, dažnai teko lankytis gydymo įstaigose. Nurodo, kad iki šiol jaučia patirtos galvos traumos padarinius ir baiminasi, kad ateityje gali tapti netinkamas užimti einamas pareigas (t. 2 b. l. 46). Nukentėjusiojo E. D. reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl eismo įvykio patyrė šoką, dėl patirtos traumos buvo nedarbingas ilgiau kaip du mėnesius, dažnai teko lankytis gydymo įstaigose (t. 1 b. l. 47).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. O. nebuvo konstatuoti jokie išoriniai sužalojimai, nustatyta galvos smegenų diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika, dėl to nebuvo pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 1 b. l. 35). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad nedarbingumą turėjo dvi savaites, bet ir po to dar ilgą laiką kamavo galvos skausmai. Tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio eismo įvykio nukentėjusiojo neigiamų išgyvenimų pasekmės būtų kaip nors susijusios su V. O. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais, ar gerove. V. O. pareikštas reikalavimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, ir todėl mažintinas iki 300 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas V. O. atlygino 300 Lt neturtinę žalą (t. 2 b. l. 18), todėl procesas dėl V. O. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusiajam E. D. dėl eismo įvykio konstatuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ir šis sveikatos sutrikdymas būtų susijęs su neigiamais liekamaisiais reiškiniais. Be to, atsižvegtina ir į tai, kad kaltinamasis S. K. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Be to, kaltinamasis jauno amžiaus, jo pajamos siekia 1 500 Lt. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nustatomas nukentėjusiajam E. D. atlygintinos neturtinės žalos dydis 2 500 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudikui kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą iki 5 000 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas atlygino dalį – 1 500 Lt nukentėjusiajam E. D. padarytos žalos, jam iš civilinio atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisiama likusi neatlyginta dalis neturtinės žalos – 1 000 Lt, neviršijanti minėto įstatymo 11 straipsnyje numatytos sumos.

Byloje pareikštas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl 121 Lt proceso išlaidų priteisimo. Šis reikalavimas pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnėsius po nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „ Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę (211 kabinetas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. K. 5 809 Lt UAB “Autopunkto reikmenys” naudai.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. O. civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš S. K. proceso išlaidas -121 Lt Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.