Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-21 · Byla Nr. Iv-1146-331/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-01-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-21
Bylos Nr.
Iv-1146-331/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03213-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1146-331/2011Proceso Nr. 3-61-3-03213-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovo atstovui Česlovui Jociui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos, kadangi patyrė moralinę žalą, sunkius, žeminančius jo garbę ir orumą išgyvenimus.

Paaiškino, kad jis kreipėsi į įstaigos administraciją su pareiškimu Nr. 29-101, dėl nuteistojo T. B. elgesio, nevalgymo valgykloje ir prašymo perkelti jį į kitą nuteistųjų būrį, tačiau pataisos namų administracija jo prašymo netenkino, nenurodydama konkrečių priežasčių. Jo manymu, jis nepagrįstai perkeltas į devintą būrį, nes jame sėdi nuskriaustieji, pažeminti, homoseksualai, tokio būtinumo jį perkelti nebuvo, šiame korpuse nuteistieji valgo iš vienodų lėkščių, jam nėra suteikta galimybė valgyti iš vardinės lėkštės, jis negali su šiame korpuse nuteistais kartu valgyti, todėl kenčia alkį, maitinasi už artimųjų atsiųstus pinigus, pataisos namų parduotuvėje arba būdamas izoliatoriuje. Tokiu būdu administracija pažeidžia jo teises kalėti ten kur jis norėtų, nori jį pažeminti.

Per teismo posėdį prašė skundą patenkinti, priteisti moralinę žalą – 10 000 Lt, skunde išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad moralinę žalą grindžia tuo, kad administracija nereaguoja į jo nusiskundimus dėl nuteistojo T. B. veiksmų, jis nepagrįstai perkeltas į pirmą korpusą kur laikomi pažeminti, nuskriaustieji, jis negali kartu su jais valgyti kartu valgykloje, nes neturi vardinės lėkštės. T. B. jį šmeižia, apkalba, skundžia administracijai, o pastaroji nesiima jokių veiksmų jo apginti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus 2-ųjų pataisos namų su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12?13) paaiškino, kad P. V. pareiškime išdėstyti nusiskundimai ir pastebėjimai buvo nagrinėjami tinkamai, drausminio poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu taikytos nebuvo. P. V., kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, yra sudarytos vienodos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, įstaigos nuteistieji yra maitinami pagal 31 dienos valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Maitinimo sąlygos yra vienodos visiems nuteistiesiems. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam nepadarė jokios žalos.

Per teismo posėdį Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovas Česlovas Jocius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Kalėjimų departamento atstovas Marius Vainauskas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šio ginčo esmė – ar dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas P. V. patyrė neturtinę žalą. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų kitam asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadinasi, sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

P. V. teigia, kad 2010-09-15 kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorių dėl nepagrįsto perkėlimo į devintą būrį, nes jame sėdi nuskriaustieji, pažeminti, homoseksualai, tokio būtinumo perkelti nebuvo, šiame būryje nuteistieji valgo iš vienodų lėkščių, jam nėra suteikta galimybė valgyti iš vardinės lėkštės, jis negali šiame būryje su visais nuteistais kartu valgyti, todėl kenčia alkį, maitinasi už artimųjų atsiųstus pinigus, pataisos namų parduotuvėje arba būdamas izoliatoriuje (b. l. 23). Administracija išnagrinėjusi jo prašymą, raštu informavo, jog jo teiginiai nėra pagrįsti, pažymėjo, kad visi nuteistieji turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais, kuriais gali skųsti kitų nuteistųjų elgesį. Nuteistasis T. B. įgaliojimų bausti kitus nuteistuosius ar pervesti į kitus būrius neturi, visi nuteistieji yra lygūs prieš įstatymus, perkelti jo į 1-ąjį gyvenamąjį korpusą netikslinga, valgykloje lėkštės nėra žymimos, šiame rašte nurodyta apskundimo tvarka (b. l. 22). Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo raštu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris išnagrinėjęs jo prašymą raštu (b. l. 6) informavo pareiškėją, rašte nurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėjas šių raštų nustatyta tvarka neskundė, teisme išaiškinus teisę juos skųsti, atsisakė tai daryti, prašė priteisti moralinę žalą dėl to, kad nuteistasis T. B. jį šmeižia, skleidžia gandus, skundžia jį administracijai, jis nepagrįstai perkeltas į devintąjį būrį.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso principus taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Nuteistieji pataisos namuose laikomi vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurias tvirtina Teisingumo ministras. Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Atsakovo atstovas Česlovas Jocius pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo sąlygos nėra pažeidžiamos, jam buvo tinkamai atsakyta į jo prašymus, T. B. taip pat rašo skundus, į juos administracija atsako (b. l. 17?19), įstaigos valgykloje lėkštės nėra žymimos, visi nuteistieji yra lygūs, jie suskirstyti į būrius, į valgyklą eina nustatytu laiku, tačiau pareiškėjas valgykloje nevalgo.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įtikinamų argumentų, kad yra pažeidžiamos jo laikymo sąlygos įstaigoje, sprendimų neskundžia. Taigi teismas pareiškėjo argumentus vertina kaip jo nuomonę, nes pataisos įstaigose nuteistieji neskirstomi į socialines ar neformalias grupes, šis reiškinys dažniausiai vyrauja ir toleruojamas nuteistųjų tarpe. Nuteistasis T. B. turi teisę rašyti skundus ar prašymus į įvairias įstaigas, tame tarpe ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijai, lygiai taip pat kaip ir kiti nuteistieji. Suskirstymas į būrius įstaigoje numatytas Taisyklėse.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo teismui rašytą pareiškimą, kitus procesinius dokumentus, bylos medžiagą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 –ųjų pataisos namų, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas. (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjas Henrikas Sadauskas