Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R., asm. kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus (toliau - Institucija) nutarimu tyrėja L. B. nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2018 m. liepos 10 d. L. R. pareiškimą dėl grasinimų ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 str. 1 p.). Pareiškėja nurodė, kad pas jos kaimynę V. Š., kuri gyvena virš pareiškėjos buto, kur dažnai lankosi jos tėvas P. Š.. Pareiškėja nurodo, kad P. Š. elgesys: jos atžvilgiu neadekvatus: žeminantys išsireiškimai, grasinimai, užgauliojimai, persekiojimai (filmavimas ir stebėjimas) kelia pareiškėjai baimę ir nerimą. L. R. nurodo, kad bijo eiti iš namų, jaučiasi labai nesaugiai. P. Š. bute negyveno ir negyvena, o jaučiasi kaip viso namo savininkas. P. Š. nuolat kartoja, kad „ pamatysi, kas tau bus“. Pareiškėja nesijaučia saugi savo namuose. Pareiškėjai būnant namuose būna nuolatinis bildėjimas (šokinėjimas) iki vėlumos. Pareiškėja žino, kad P. Š. galimai turi ginklą. L. R. nurodo, kad 2018-07-10 (tikslaus laiko nenurodo) P. Š. grasino susidoroti, išvadino baisiausiais žodžiais. Pareiškėja filmavo savo anūkę, kai išėjo P. Š. ir pradėjo rėkti ant pareiškėjos, ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Pareiškimo tikslinimo metu V. Š. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tarp P. Š. ir L. R. konfliktas tęsiasi nuo 2013 m. kai jos tėvas P. Š. nupirko butą esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškinime V. Š. nurodė, kad konfliktas prasidėjo nuo to laiko kai P. Š. pareiškėjos L. R. pareikalavo nugriauti kieme pastatytą terasą, be jo sutikimo. Taip pat V. Š. nurodė, kad kilus konfliktui dėl terasos nugriovimo, buvo subadytos automobilio padangos, buvo gaunamos grasinančios žinutės, todėl V. Š. tėvas pastatė kameros muliažą V. Š. buto balkone, kad atgrasytų ir apsaugotų V. Š. nuo grasinimų. V. Š. paaiškinime nurodė, kad 2018 liepos 10 d. įvykių nematė, kadangi nebuvo namuose, bei apie minėtą įvykį nieko papasakoti negali. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog iš pateiktų asmenų paaiškinimų matyti, kad tarp P. Š. ir L. R. konfliktas kyla ne pirmą kartą. Asmenys pastoviai konfliktuoja, tarp asmenų tvyro įtampa. Iš pateiktų asmenų paaiškinimų, matyti, kad konfliktas vyko namo kieme, toliau nuo gatvės, pašaliniai asmenys konflikto negirdėjo. Policijos registruojamų įvykių registre dėl viešosios rimties trikdymo iš kitų asmenų pranešimų nėra gauta Apie minėtą įvyki apklausti liudytojai sužinojo iš P. Š. ir L. R., patys įvykyje nedalyvavo. Institucijos tyrėja padarė išvadą, kad tiek D. R. tiek V. Š. teikdamos paaiškinimus apie sau artimus žmonės yra suinteresuotos bylos baigtimi. D. R. paaiškinime, nurodė, kad matė, jog jos mama L. R. jautėsi pažeminta. Šiuo atveju, kaip pareiškėja pati nurodė, necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti tik pareiškėjos atžvilgiu. Įvertinusi aplinkybes, tyrėja padarė išvadą, jog pareiškėja manydama, kad ją įžeidė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kadangi civiliniai santykiai dėl įžeidimo yra reglamentuotini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. kuriame yra nurodoma, kad asmuo, kurio yra įžeista garbė ir orumas turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl žeminančio poelgio, kuris įžeidė jo garbę ir orumą.

Teisme 2019 m. sausio 4 d. gautas J. R. skundas dėl 2018 m. gruodžio 10 d. Institucijos nutarimo ir su juo susijusi medžiaga. Skunde nurodoma, jog su skundžiamu nutarimu L. R. nesutinka, kadangi skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o Institucija įpareigotina atnaujinti nutrauktą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje tyrimą P. Š. atžvilgiu. Skunde nurodoma, jog papildomai buvo apklausti P. Š., V. Š. ir E. G., D. R., tačiau nebuvo apklausta D. N., nebuvo ištirtas byloje pateiktas garso įrašas, nebuvo nustatyta ar V. Š. balkone įvykio metu buvusi video kamera veikė ir ar yra išlikę įvykio metu užfiksuoti įrašai, nebuvo atlikti jokie kiti ANK 593 str. numatyti veiksmai. Pareiškėjos nuomone, nutarime tik nurodyti apklaustų asmenų paaiškinimai, tačiau nėra pateikta jų vertinimo. Nutarime nėra pateikto P. Š. pozicijos paaiškinimų vertinimo, neatsakyta į klausimą kodėl šio asmens paaiškinimai kiekvieną kartą esmingai skiriasi, nepašalinti jo paties paaiškinimų prieštaravimai. Pvz. P. Š. teismo posėdyje pareiškė, jog byloje esantis garso įrašas suklastotas, kad įraše girdimas balsas yra ne jo, kad jis garso įraše girdimų žodžių L. R. nesakė. Vėliau, papildomai Institucijoje apklausiamas P. Š. nurodė jau visai kitokias aplinkybes, t.y. kad galimai įvykio dieną garso įraše girdimus žodžius pasakė jis, bet ne L. R.. Iš byloje esančios D. R. paaiškinimo turinio matyti, jog apie įvykį ji sužinojo iškart po įvykio iš pačios L. R., kuri telefonu pasakė, jog ją daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) kieme necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties iškeikė P. Š., kad ji dalį konflikto savo mobiliuoju telefonu įrašė, vėliau garso įraše D. R. atpažino P. Š. balsą, kad jokių kitų asmenų, kurie galėjo dalyvauti konflikte, išskyrus L. R. ir P. Š. nebuvo, kad dėl šio įvykio L. R. buvo sutrikusi, dėl P. Š. išpuolio labai išgyveno ir jautėsi pažeminta, jautė nesaugumą ir milžinišką įtampą. Vertinant L. R. poziciją dėl įvykio, matyti jog jos paaiškinimai dėl įvykio kilimo aplinkybių bei paties įvykio yra nuoseklūs, logiški, realūs, patikimi, atitinkantys bylos medžiagą, todėl šiais turėjo ir turi būti vadovaujamasi. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurie duotų pagrindo išvadai apie D. R. suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai, jog D. R. yra L. R. dukra visai nereiškia, jog dukra yra automatiškai suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, jog D. R. paaiškinimai atitinka bylos aplinkybes - pvz. Iš pradžių neigęs įvykio aplinkybes ir paties ištartas frazes (kurios girdimos audio įraše) P. Š. vėliau tokias aplinkybes pripažįsta, taigi D. R. paaiškinimai atitinka ir neprieštarauja net paties P. Š. faktiniam esminių bylos aplinkybių pripažinimui bei šiuos tik papildo ir patvirtina. Taigi, dėl kokių priežasčių yra pagrindas nesivadovauti D. R. paaiškinimais, kurie dar gi atitinka bylos medžiagą, skundžiamame nutarime nėra atskleista. Byloje apklausus E. G. ir V. Š. paaiškėjo, jog šioms apskritai nėra žinomos beveik jokios faktinės aplinkybės dėl įvykio, tačiau šios paaiškino apie ankstesnius daugiabučio namo kaimynų santykius. Kadangi kiek suprantama tyrimui buvo svarbios iki įvykio tarp namo gyventojų egzistavusios įvairios konfliktinės situacijos ar turimos nuoskaudos, tuomet reaguojant į tai, yra teikiami papildomi duomenys, kurie paneigia E. G. ir V. Š. nurodytas aplinkybes bei įneša daugiau aiškumo bei reikalauja kitokio šių duomenų vertinimo.

Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad visas tas purvas ir melas pilamas ant jo be jokio įrodymo. Jis pripažįsta, kad konfliktuoja su L. R.. Konfliktas vyksta dėl to, kad 2013 m. nusipirkus butą tame name, viskas pradžioje buvo gražu, tačiau vėliau prasidėjo purvo pylimas. Vėliau kaimynės pasistatė lauko terasas be kitų kaimynų sutikimo, nors visi yra žemės bendrasavininkai. L. R. buvo paprašyta nugriauti terasą, tačiau ji nesutiko to padaryti, buvo kreiptasi į teismą, kuris įpareigojo nugriauti. Kamera buvo pastatyta tam, kad apginti jos dukrą nuo nusikaltėlių, kurie pjausto padangas, gadina turtą. Kamera buvo tik su lempute, neveikianti. Tai, kad jis įžeidinėjo L. R. necenzūriniais žodžiais yra melas. Jis to nepripažįsta. Tą dieną L. R. pati iššoko per langą mosikuodama kamera, šaukdama, ką jis čia veikia. Ji bėgo per visą butą prie kito lango ir jis matė, kaip ji jį filmavo. P. Š. teigia, kad jokios viešosios tvarkos jis nepažeidė. Jis jau sėdėjo savo automobilyje, jam į telefoną atėjo žinutės, jis atsivertė tas žinutes ir nusikeikė dėl tų žinučių, kurios jam nepatiko.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktai vyksta nuo 2013 metų, kai P. Š. įsigijo butą. Kaimynai šiame name savavališkai pasistatė terasas. Tada ir prasidėjo susidorojimas , subadytos jos automobilio padangos, po to ėjo grasinančios žinutės, prasidėjo pjudymas šunimi laiptinėje, vaikas išsigąsdavo, buvo statomi automobiliai prie jos garažo neleidžiant jai išvažiuoti. Šie jos tėvą žeminantys skundai yra nepagrįsti, tačiau mano, kad kaimynė savo veiksmus tęs ir toliau. Tą dieną ji nebuvo įvykio vietoje ir nežino kas vyko tarp jos tėvo ir kaimynės. Jos tėvas jai pasakojo, kad po teismo jis atvažiavo ir išėjo apžiūrėti namo iš daržo pusės, tada sukonfliktavo su L. R., kuri jį filmavo, provokavo, tada jis ėjo į savo mašiną. L. R. bėgo per visą butą ir jį filmavo toliau. Tėvas sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tėvas nesikeikė, netiki, kad jis galėjo iškolioti L. R.. Kamera buvo butaforinė, visi tai žinojo, pastatyta tam, kad apsiginti, nes buvo subadytos jų automobilių padangos.

Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad užjaučia kaimynę, nes žino ką reiškia tas kaimynų terorizavimas, nes pirmiausiai jis buvo nukreiptas prieš ją. Visoms instancijoms buvo pasiskųsta, kad ji bado padangas, grasina nužudymu. Todėl ji dėl savo dukros saugumo išsikraustė iš to buto, kol dukra užaugs. Tada visas pyktis atiteko L. R.. Nuo pat 2013 metų, kai atsikraustė P. Š. prasidėjo konfliktai. Ne kartą P. Š. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jos manymu pagrindinis pyktis prasidėjo dėl to, kad kai P. Š. su dukra atsikraustė, pradėjo remonto darbus, namo laiptinėje buvo nuolatinis triukšmas ir betvarkė. Ji prašydavo, kad kaimynai susitvarkytų, gerbtų kitus kaimynus, nuo to ir prasidėjo tie skundai.

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad situacija jai žinoma. Jos pačios liepos mėnesį Klaipėdoje nebuvo, tačiau konfliktinė situacija yra susiklosčiusi nuo 2013 m., kai pirmo aukšto kaimynai pasistatė terasas, nesuderinę su kitais kaimynais. Tada prasidėjo teismai, besitęsiantys iki šiol. Gyventi ten nėra malonu. Po to, kai P. Š. kreipėsi į statybų inspekciją, rado subadytas savo ir dukters automobilio padangas. Ji taip pat nedavė sutikimo dėl terasų statybos, nes mano, kad taip nedera elgtis. Ta situacija jai nėra maloni, bet ji stengiasi bendrauti. Jos manymu P. Š. yra malonus, bendraujantis žmogus.

2018 m. lapkričio 16 d. D. R. paaiškinime užfiksuota, kad apie konfliktą, vykusį 2018 m. liepos 10 d. ji, sužinojo iš savo mamos L. R. iš karto po konflikto, ji apie įvykusį konfliktą informavo telefonu, nurodydama visas konflikto kilimo aplinkybes, o būtent mama telefonu pasakė, jog ją daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)kieme necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties iškeikė P. Š., o mama dalį konflikto savo mobiliuoju telefonu įrašė. Pasak mamos, konfliktas kilo dėl P. Š. nederamo elgesio mamos atžvilgiu, nes P. Š. ją užgauliojo ir iškeikė, konflikte dalyvavo mama ir P. Š.. Po konflikto matė, jog mama buvo labai sutrikusi, dėl P. Š. išpuolio labai išgyveno ir jautėsi pažeminta, jautė nesaugumą ir milžinišką įtampą. Pažymi, jog jai yra žinoma, jog P. Š. nuolatos ir jau ilgą laiką mamą užgaulioja, jai grasina, persekioja, sieja nesantaiką tarp namo kaimynų, nors pats čia niekada negyveno ir negyvena. Kadangi įvykyje nedalyvavo, apie jį sužinojo iš mamos iš karto po įvykio. Iš mamos žodžių suprato, jog konfliktas įvyko mamai būnant šalia jos garažo, prie kurio buvo pastatytas P. Š. automobilis, šalia kurio (automobilio) stovėdamas P. Š. be jokios priežasties necenzūriniais žodžiais iškeikė mamą. Jai žinoma, jog mama pati savo telefonu įrašė dalį konflikto (P. Š. išsakytų necenzūrinių žodžių mamos atžvilgiu), šį garso įrašą po įvykio pati perklausė, nuo P. Š. ir mamos galėjo būti kelių metrų atstumas, todėl garso įrašas yra pakankamos kokybės, garso įraše atpažįsta P. Š. balsą. Niekas kitas, išskyrus P. Š., negalėjo iškeikti mamos, nes prieš pat įvykį su mama taipogi kalbėjo telefonu ir ji buvo išsigandusi, nes pasakojo, kad P. Š. vaikščiojo po mamos langais ir grasino, kad griaus mamos terasą, taipogi jis mamą užgauliojo. Taigi, jokių kitų asmenų, kurie galėjo dalyvauti konflikte, išskyrus jos mamą ir P. Š., nebuvo (b.l. 60).

Iš byloje esančio kompaktinio disko garso įrašo girdėti kaip vyriškis sako „...kekše tu blet“ ir užvedamas automobilis nuvažiuoja (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. R. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjos J. R. ir P. Š. yra kilęs konfliktas. Konfliktuoja visi namo gyventojai tarpusavyje nuo 2013 metų. Tai patvirtino liudydami teismo posėdyje. Iš byloje esančių duomenų, pateiktų liudytojų paaiškinimų, iš garso įrašo, nustatyta, kad konfliktas vyko namo kieme, jokių pašalinių žmonių aplinkui nebuvo, niekas daugiau konflikto negirdėjo. Policijos registruojamų įvykių registre dėl viešosios tvarkos trikdymo iš kitų asmenų pranešimų nėra gauta. Teismas pažymi, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ANK 481 straipsnio prasme. Bylos tyrimo metu, apklausus pačią pareiškėją, liudytojus, galėjusius matyti ar girdėti konfliktą, negauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, P. Š. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir ją pažeidė, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad viešoji vieta tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Iš to seka, kad kiekvienu atveju viešoji vieta yra vertinama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kiemas, žodinis konfliktas įvyko kieme, nei kaimynų nei kitų asmenų, kurių teisės ir rimtis būtų pažeisti, nebuvo. Taigi, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta pagrįstai, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėja, manydama, kad ją įžeidė ir ji jautėsi pažeminta, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį.

Taigi, nenustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o L. R. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. R. skundo netenkinti.

2018 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.