- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1003-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. S. L.
- Atsakovas
- UAB „Goruva“
- Advokatai
- Edmundas Rusinas, Svetlana Naidenkas
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Goruva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio mėn. 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-990-129/2007 pagal ieškovės L. S. L. ieškinį atsakovui UAB „Goruva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė L. S. L. pateikė 2006-06-05 ieškinį ir 2006-07-17 patikslintą ieškinį, prašydama:
1) Pripažinti jos atleidimą 2006-01-17 iš darbo UAB „Goruva“ neteisėtu;
2) Priteisti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei 0,06 proc. delspinigių nuo priklausančių išmokėti sumų už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos;
3) Priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal tarp šalių 2005-09-13 sudarytą darbo sutartį Nr. 4 ieškovė buvo priimta dirbti vertėja pusei etato, mokant jai 275 Lt darbo užmokestį kas mėnesį. Sudarant šią sutartį, buvo sutarta, kad ieškovė vers atsakovo pateikiamus tektus (straipsnius ir kt.) iš lietuvių kalbos į rusų kalbą ir iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, ir vertimus pateiks atsakovo atstovei G. G. (atsakovo savaitraščio „Karštas komentaras“ vyr. redaktorei). Taip pat buvo susitarta, jog bus bendraujama internetu: tekstai, kuriuos reikia išversti, bus siunčiami į ieškovės elektroninio pašto dėžutę, o ieškovė, laikydamasi nurodytų terminų, išsiųs vertimus tuo adresu, iš kurio ieškovė bus gavusi užduotį. Atsakovas darbo užmokestį mokėjo ne laiku. Nuo 2005 m. spalio mėn. atsakovas buvo atlikęs tik du mokėjimus: 2005-10-07 – 280 Lt ir 2005-12-07 – 242 Lt. Paskutinę sumą – 175 Lt ieškovė gavo tik 2006 m. gegužės mėnesį, po to, kai apsilankė pas atsakovą ir pareikalavo sumokėti jai priklausančio užmokesčio dalį. 2006-01-27 laisvalaikio metu ieškovė patyrė kojos traumą. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu jai reikės atlikti kelio operaciją. 2006-04-20 ieškovei atvykus į VSDFV (SODRA) Vilniaus teritorinį skyrių pasikeisti senojo pavyzdžio socialinio draudimo pažymėjimo į naujo pavyzdžio plastikinę kortelę, jai buvo pranešta, kad 2006-01-17 atsakovas pateikė SODRAI informaciją apie ieškovės atleidimą iš darbo. Atsakovas, turėdamas ieškovės koordinates, apie tai jos neinformavo, todėl ieškovė pasijuto pažeminta dėl nesąžiningo atsakovo elgesio. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo tvarką ir terminus. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė neteko socialinių garantijų, taip pat teisės į nemokamą kelio operaciją 2006 m. gegužės mėn. Operacijos ieškovei reikės laukti keletą mėnesių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų ir su sveikata susijusių nepatogumų. Atsakovo atstovai vengė bendrauti su ieškove ir atlyginti žalą geranoriškai. 2005-09-13 darbo sutartyje buvo nurodyta, jog nustatoma darbo dienos trukmė 4 val. kasdien laisvu darbo grafiku. Ieškovė, dirbdama laisvu darbo grafiku po 4 val. kasdien, nesant susitarimo lankytis darbovietėje, atliktus vertimus, laikydamasi nustatytų terminų, siųsdavo elektroniniu paštu, kaip šalys ir buvo susitarusios. Tai rodo, jog ieškovė savo pareigas atliko tinkamai. Atsakovui ieškovės buvimas Maskvoje buvo žinomas nuo pat šalių susitarimo dėl darbo sutarties momento. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo įspėta apie atleidimą iš darbo ir kokių pareigų neatliko ar netinkamai jas atliko, kokią darbo tvarką pažeidė. Ieškovei nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, kuri būtų pagrindas atleisti ją iš darbo nesant įspėjimo. Ieškovė nepažeidė bendrovėje nustatytos tvarkos, vykdė savo darbo sutarties funkcijas tinkamai ir kokybiškai, todėl jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įspėjimo iš darbo terminas buvo pažeistas, nes apie atleidimą iš darbo direktoriaus įsakymo Nr. 2 pagrindu ieškovė sužinojo atsitiktinai 2006-04-20 atvykusi į SODRA. Ieškovė nebuvo įspėta apie atleidimą iš darbo pasirašytinai. 2005-09-13 darbo sutarties pas atsakovą esančiame egzemplioriuje, kurio kopiją ieškovei buvo atsisakyta išduoti, nurodyta, kad nuo 2006-01-17 ieškovė atleidžiama iš darbo, tačiau nenurodytas juridinis atleidimo iš darbo pagrindas. Savo veiksmais atsakovas pažeidė darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir liko skolingas ieškovei. Kadangi darbo užmokestį ieškovė gaudavo ne laiku, ji turi teisę reikalauti delspinigių, kaip sankcijos darbdaviui. Atsakovui nutraukus su ieškove sudarytą darbo sutartį be ieškovės kaltės, ieškovei turi būti išmokėta išeitinė išmoka. Ieškovė šiuo metu dirba kitoje darbovietėje. Grįžti į pirmesnį darbą dėl galimų nepalankių sąlygų neįmanoma, todėl ieškovė prašė pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kadangi atsakovas neteisėtai atleido ieškovę iš darbo, pažeidė atleidimo iš darbo tvarką ir laiku nesumokėjo ieškovei priklausančių darbo užmokesčio sumų, tokie veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieškovės emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė nepatogumų ir ieškovė patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str., DK 36 str., 124 – 141 str., 201 str., 207 str., 250 str., 286 str., 295 str., 297 str., LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str.).
Atsakovas UAB „Goruva“ atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovė bendrovėje nustatytai darbo tvarkai nepakluso, darė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie pasireiškė šiais veiksmais: bendrovei nepranešusi, persikėlė gyventi į Rusijos Federacijos Maskvos miestą. Darbovietėje, kaip buvo prašyta, nuo 2006-01-03 ieškovė nesilankė, bendravo tik elektroniniu paštu. Persikėlusi gyventi į Maskvą, ieškovė nevykdė darbinių pareigų ir nepaisė bendrovės reikalavimų atvykti į darbą ir atlikti duodamus vertimus. Dėl to pastoviai trukdėsi laikraščio „Karštas komentaras“ rusų kalba maketavimas ir kildavo grėsmė jo savalaikei leidybai. Ieškovės neatliekamų vertimų padarymui bendrovė turėjo samdyti kitus vertėjus ir dėl to patirti papildomas išlaidas. Nevykdydama darbo sutartyje numatytų pareigų: versti tekstus laikraščiui darbovietėje kasdien po 4 valandas, ieškovė šiurkščiai pažeidinėjo darbo pareigas – darė tęstines pravaikštas. Bendrovė, atleisdama iš užimamų pareigų ieškovę, neatvykstančią į darbą ir neatliekančią savo pareigų, įstatymų nustatytos tvarkos nepažeidė. Įstatymo nustatyta darbo užmokesčio tvarka pažeidžiama nebuvo. Priešingai, ieškovei, tenkinant jos prašymą, darbinės veiklos pradžioje išmokėtas 800 Lt išankstinis avansinis atlygis. Ieškinyje pateikti objektyvioje tikrovėje neegzistavę duomenys ir nepagrįsti ieškininiai reikalavimai rodo ieškovės piktnaudžiavimą teise ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų ignoravimą. Bendrovės pateikti ir byloje esantys dokumentai įrodo, kad ieškinyje aprašomi tariami ar menami susitarimai nedirbti darbovietėje, o dirbti ir gyventi kitoje šalyje, bendrauti tik internetu ir kt. analogiški teiginiai yra neobjektyvūs, neatitinkantys realios tikrovės, nėra ir negali būti pagrįsti faktiniais duomenimis. 175 Lt honoraro nepriemoka, atsiradusi dėl klaidos apskaitoje, nėra nustatytas atsiskaitymo tvarkos pažeidimas. Jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tariamai dėl bendrovės kaltės jos patirtus išgyvenimus ir nepatogumus. Prie ieškinio pridėti privatūs tariamo susirašinėjimo su bendrove 29 elektroniniai laiškai nėra dokumentai, nes neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi (LR DK 25 str. 1 d., CPK 198 str. 2 d., 114 str. 1 d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-06-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
1) Pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 129 str. 2 d. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.
2) Priteisti iš atsakovo UAB „Goruva“ ieškovės L. S. L. naudai 550 Lt dydžio išeitinę išmoką, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 750,72 Lt bylinėjimosi išlaidų ir po 275 Lt vidutinio darbo užmokesčio kas mėnesį už laikotarpį nuo 2006-01-17 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
3) Išieškoti iš atsakovo UAB „Goruva“ 186,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas konstatavo, kad tarp šalių pasirašytoje darbo sutartyje įrašo apie darbo vietą nėra. Įvertinęs byloje esančius ieškovės ir atsakovo vyr. redaktorės G. G. tarpusavio susirašinėjimo laiškus (b.l. 33-69), teismas nustatė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovė išvyko į Maskvą. Aplinkybes apie ieškovės darbą Maskvoje patvirtino byloje apklaustas liudytoju V. K. , nurodydamas, kad ieškovė iš karto pareiškė darbdaviui, jog dirbs Maskvoje ir tam nebuvo paprieštarauta. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neprivalėjo dirbti darbo sutartimi sulygto darbo darbdavio būstinėje ar kitoje konkrečioje darbo vietoje. Teismas nustatė, kad atsakovas nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo už neatvykimą į darbą ir neteisėtai tokį neatvykimą kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t.y. kaip pagrindą darbuotojui atleisti iš darbo be jokio įspėjimo. Atsakovo veiksmų neteisėtumą ir nesąžiningumą dėl ieškovės patvirtino tai, kad ieškovė buvo atleista iš darbo už pravaikštą konkrečiu laikotarpiu – nuo 2006 m. sausio 03 d. iki sausio 17 d., nors kaip nustatyta iš šalių susirašinėjimo, byloje esančių laiškų, atsakovė į Maskvą išvyko dar 2005 metų rudenį ir iš viso nedirbo atsakovo darbo vietoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš darbo buvo atleista be jos kaltės, todėl atleidimo formuluotę nuo sprendimo įsigaliojimo dienos pakeitė. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dienai sudarė 275 Lt ir ieškovei priteisė po 275 Lt kas mėnesį nuo 2006-01-17 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovės nepertraukiamas darbo stažas pas atsakovą buvo apskaičiuotas, įtraukiant į faktiškai dirbtą laiką priverstinės pravaikštos laiką iki darbo santykių nutrūkimo, įsigaliojus teismo sprendimui, t.y. teismo sprendimo priėmimo dienai ieškovė pas atsakovą dirbo laikotarpiu nuo 2005-09-13 iki 2007-06-21, t.y. nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t.y. 550 Lt (2 x 275 Lt).
Atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėdamas darbo bylas, teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, teismas priteisė ieškovei priklausančią dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (ieškovė prašė priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką). Atsižvelgdamas į tai, kad visi ieškovės reikalavimai yra susiję su išmokomis, kurios turėjo būti jai sumokėtos paskutinę jos darbo dieną, teismas ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad darbo veikla priklauso toms gyvenimo sritims, nuo kurių priklauso ne tik žmogaus materialinis, bet ir psichologinis gerbūvis ir padarė išvadą, kad darbdavio nepranešimas ieškovei apie jos atleidimą neabejotinai sukėlė ieškovei didelį nepatogumą, sukėlė nestabilumo jausmą: netikėtai sužinojusi apie atleidimą iš darbo, ieškovė kurį laiką gyveno be jokių socialinių garantijų, o planuojama operacija jai tuo metu negalėjo būti atlikta nemokamai. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-02-21 buvo užregistruota Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dešinio kelio kryžminių raiščių rekonstrukcijos operacijai, preliminari operacijos data - 2007 m. rugsėjis. Ieškovė teismui patvirtino, kad sužinojusi apie darbo santykių nutrūkimą su atsakovu 2006 m. balandžio mėnesio pabaigoje, ji kitą darbą susirado ir įsidarbino nuo 2006-07-05. Tokiu būdu planuojama planinė operacija ieškovei galės būti atlikta nemokamai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog operacija jai galėjo būti atlikta dar gegužės mėnesį. Teismas pažymėjo, kad tokių duomenų nenurodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas organizaciniam darbui L. P. . Vertindamas ieškovės dėl atsakovo neteisėto atleidimo patirtus nepatogumus, teismas atsižvelgė į ieškovės netikėto sužinojimo apie atleidimą iš darbo aplinkybes bei į tai, kad, neturėdama išrašo iš paskutinės darbovietės, ieškovė negalėjo užsiregistruoti darbo biržoje, o atsakovas atsisakė bendradarbiauti.
Teismas, vadovaudamasis protingumo principu, ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Lt neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, kad ieškovei apie jos atleidimą iš darbo buvo pranešta 2006-01-17 elektroniniu laišku (b.l. 14), kad ieškovę registruojant operacijai, turėjo būti patikrinta, ar ji turi socialinį draudimą. Teismas pažymėjo, kad apklaustas liudytojas L. P. parodė, kad, registruojant planinėms operacijoms, nėra tikrinama, ar asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu ar ne, nes tai yra padaroma, kai pacientas sulaukia operacijos atlikimo datos ir gulasi tam į ligoninę.
Teismas atsakovo teiginius dėl ieškovės informavimo apie atleidimą elektroniniu laišku vertino kritiškai dėl atsakovo aplaidumo vykdant savo, kaip darbdavio, įsipareigojimus dėl atleidžiamo iš darbo darbuotojo (ieškovės). Būdamas apdairus ir siekdamas, kad ieškovė būtų tinkamai informuota apie atleidimą iš darbo, atsakovas privalėjo informuoti ją apie tai papildomai paštu arba bent jau reikalauti iš ieškovės patvirtinimo, kad ji elektroninį laišką gavo. Nesant byloje jokių kitų įrodymų, teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė apie atleidimą iš darbo sužinojo anksčiau nei 2006-04-20. Įvertinęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5148-603-2006 medžiagą, teismas nustatė, kad dėl atleidimo iš darbo į teismą ieškovė kreipėsi 2006-05-18, t.y. nepraleidus vieno mėnesio ieškininės senaties termino, o ieškinį buvo atsisakyta priimti dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. 2006-06-05 ieškovė pateikė ieškinį šiam teismui. Teismas padarė išvadą, kad ieškininės senaties terminas praleistas nebuvo. Teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 186,75 Lt žyminio mokesčio (3 % nuo teismo sprendimo dienai ieškovei priteistos sumos – ((17 x 275)+1000+550). Ieškovės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys dėl 9950 Lt (275 Lt x 17 mėn. (nuo 2006-01-17 iki 2007-06-21) + 5000 + 275) buvo patenkintas 62,56 % - sprendimo priėmimo dienai priteisiant 6225 Lt (17 x 275)+1000+550)), todėl atitinkamai ieškovės naudai priteisė 750,72 Lt advokato pagalbos išlaidų, t. y. 62,56 % nuo turėtų 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų (LR DK 140 str., 141 str., 250 str., 297 str., CK 1.126 str., 6.250 str., CPK 93 str., 96 str.).
Atsakovas UAB „Goruva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė prijungti rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė prijungti pirmos instancijos teismas: UAB „Goruva“ pažymą ir banko įrašus, įrodančius, jog pagal su ieškove sulygtą darbo sutartį darbą atliko ne ieškovė, o kiti asmenys. Teismo sprendimą atsakovas prašė panaikinti dėl netinkamų teisės normų taikymo, kurios turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Teismo sprendimo išvados neatitinka ir faktinių darbo santykių bei bylos aplinkybių. Teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų bylai ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo išnagrinėti, ištirti, nustatyti ieškininės senaties termino pradžią ir pabaigą. Tik tai nustatęs, teismas galėjo tinkamai išspręsti kitus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus dėl ieškininės senaties. Teismas, nustatydamas ieškininės senaties termino pradžią, nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kad apie atleidimą iš darbo ji sužinojo 2006-04-20. Tokius ieškovės paaiškinimus paneigia šios faktinės aplinkybės: nuo 2005-12-13 ieškovei nebuvo mokamas atlyginimas, 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. sausio mėnesį ieškovė buvo Lietuvoje, tačiau į darbą neatvyko. Trauma patirta 2006-01-17 ir tuo pačiu kreiptasi į gydytojus, o apie ieškovės atleidimą iš darbo buvo pranešta „Sodrai“. Šiuos faktus ir turėjo ištirti teismas ir pagal juos skaičiuoti ieškininės senaties termino pradžią ir pabaigą.
2) Teismas byloje esančią rašytinę medžiagą (susirašinėjimą laiškais internetiniu tinklu) įvertino vienpusiškai, nes šiuose susirašinėjimuose yra duomenų apie pranešimą ieškovei dėl jos atleidimo iš darbo, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė buvo informuota apie atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovo poziciją patvirtinančių aplinkybių nepasisakė, jų nevertino, nesulygino su kitais įrodymais ir netaikė protingumo bei sąžiningumo kriterijų ieškovės veiksmams. Teismas išvadą apie ieškovės atleidimą iš darbo be jos kaltės grindė susirašinėjimais elektroniniu paštu ir liudytojų parodymais, tačiau šiuos duomenis įvertino šališkai, nes dėl liudytojų parodymų, susirašinėjime esančių žinių, bylojančių atsakovo naudai, nepasisakė.
3) Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos medžiagą, įrodančią, kad ieškovė neatliko jai pavesto darbo sutartyje sulygto darbo ir šis darbas buvo atliktas kitų darbuotojų. Šie duomenys turėjo būti ištirti, sprendžiant kaltės klausimą, darbo sutarties šalių sąžiningumą bei neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį. Teismas, spręsdamas bylą, nesivadovavo darbo sutarties specifika, kai už darbą mokami honoraro atlyginimai.
Ieškovė L. S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę iš įrodymų viseto, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2006-04-20. Ne tik faktinių aplinkybių visuma, bet ir darbo sutarties turinys sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo įrodymai nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė LR CPK 178 str., numatantį įrodinėjimo pareigą, nes darbo bylose atleidus darbuotoją pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi įrodyti darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą (2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 45 5 p. 2 d., 21 p.).
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai įvertino įrodymus ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, konstatavo, kad juose nėra konkrečių duomenų dėl ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo, dėl kaltės buvimo, kad neįrodytas šiurkštus darbo pareigų ar tvarkos pažeidimas, nereiškia, kad teismas suabsoliutino ieškovės pateiktą įvykių interpretaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra teisingos ir pagrįstos, todėl jų nekartoja.
Kolegija konstatuoja, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo įvardinta ieškovės, kaip darbuotojos, prievolė versti tekstus darbovietėje kasdien po 4 valandas. Kolegija pažymi, kad šalys susitarė dėl 4 valandų darbo kasdien laisvu darbo grafiku. Toks susitarimas sukūrė teisines pasekmes: galimybę atlikti vertimus ne darbovietėje.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti UAB „Goruva“ 2006-06-27 pažyma (b.l. 166) ir banko sąskaitos įrašai (b.l. 167-169), 2006-01-16 aktas (b.l. 170) neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes juose nėra bylai reikšmingų duomenų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos šiuos dokumentus, parodo, kad teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, tuo užtikrindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė teisinį pagrindą atleisti ieškovę iš darbo drausmine tvarka.
Kolegija pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Tai, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nereiškia darbuotojo kaltės preziumavimo. Darbuotojo kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateiktas laiškas internetiniu tinklu (b.l. 14) yra informacinio pobūdžio, neturintis teisinės reikšmės ieškovės atleidimo iš darbo drausmine tvarka teisėtumui ir pagrįstumui, nes darbdavys, būdamas stipresne darbo teisinių santykių šalimi, neišsiuntė ieškovei raštiško pranešimo registruotu paštu ir net nepasiteiravo, ar ieškovė gavo atsakovo laišką (b.l. 14) internetiniu tinklu. Tai, kad darbdavys atleidžiamai iš darbo ieškovei neįteikė jokio dokumento apie jos atleidimą iš darbo, sukūrė teisines pasekmes: teismas neturi galimybės taikyti ieškinio senatį, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad ieškovė apie atleidimą iš darbo sužinojo 2006-04-20. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5148-603-2006 medžiaga patvirtina, kad ieškovė nepraleido vieno mėnesio ieškininės senaties termino dėl atleidimo iš darbo, nes į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ieškovė kreipėsi 2006-05-18. Tai, kad jos ieškinį buvo atsisakyta priimti dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, nesudaro teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį šioje byloje, nes negalima riboti asmens pažeistų teisių teisminės gynybos formaliais pagrindais. 2006-06-05 ieškovė pateikė ieškinį pagal teismingumo taisykles šioje byloje. Kolegija daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino dėl atleidimo iš darbo praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujinti.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančia rašytine medžiaga (susirašinėjimu laiškais internetiniu tinklu, b.l. 33-69), nesudaro teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo susirašinėjimo laiškais internetiniu tinklu turinio (b.l. 33-69) ir šie faktiniai duomenys yra teisiškai reikšmingi bylai teisingai išspręsti, nes parodo šalių glaudų bendradarbiavimą iki ieškovės atleidimo iš darbo drausmine tvarka. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė savo kaltais veiksmais vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka LR CPK 270 str. reikalavimų. Kolegija pažymi, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 ir 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą ieškovei, kuri patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų ir tai turėjo neigiamos įtakos jos konstitucinei teisei į darbą ir su tuo susijusiomis socialinėmis garantijomis. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė LR DK 250 str., LR CK 6.250 str. nuostatas. Teismas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai nustatė žalos dydį.
Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR DK 27 str., 248 str. 4 p., 297 str.; LR CK 1.5 str., 1.131 str. 2 d.; LR CPK 7 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 411 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio mėn. 21 d. sprendimą nepakeistą.