Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimu K. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi K. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas, konstatuojant, jog dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, taip pat nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde K. K. prašo panaikinti teismo nutartį ir pritaikyti jam ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundo autoriaus manymu, apylinkės teismas nepilnai įvertino visas aplinkybes ir todėl jo prašymą atmetė nepagrįstai. Apelianto vertinimu, pateiktus įrodymus teismas vertino netinkamai ir neobjektyviai, jo įsitikinimu, jis atitinka visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išlaikė papildomus vairuotojų mokymo kursus, paskirtą baudą sumokėjo, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų. Skunde nurodo, kad darbovietėje jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su transporto vairavimu, po teisių atėmimu, jis buvo paskirtas kitoms pareigoms atlikti, tačiau iki darbo Kaune jam reikia važiuoti 38 km. Todėl teisė vairuoti yra būtina, nes visuomeninis transportas tiesiogiai nevažiuoja, todėl jam susidaro nepatogumai vykti į darbą, jis rizikuoja vėluoti. Pažymi, kad netekus teisės vairuoti, darbdavys juo ir toliau pasitiki, jis toliau dirba su vairavimu nesusijusį darbą. Teigia, kad atgauti teisę vairuoti transporto priemones jam svarbu ir dėl neįgalaus sūnaus, kuris gyvena Jurbarke su motina, apelianto buvusia sutuoktine. Neturėdamas teisės vairuoti jis negali dažnai aplankyti sūnaus, nuvežti maisto ar kitaip prisidėti prie šio išlaikymo. Apelianto vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių svarių argumentų, dėl ko jam sutrumpinus šį terminą nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Skunde teigia, kad teismas, apsisakydamas tenkinti jo prašymą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokiose bylose ir pateikia kelis bylų numerius. Apeliantas teigia, kad jis labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašo įvertinti jo nurodytas aplinkybes, jas laikyti išskirtinėmis ir jų pagrindu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Atsiliepimu į K. K. apeliacinį skundą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas prašo netenkinti skundo. K. K. skundas netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo vykdymo stadijoje jo termino sutrumpinimo instituto, vadovaujamasi ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nuostatomis ir K. K. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad K. K. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), į padaryto pažeidimo pobūdį, kad padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis sumokėjo paskirtą baudą, nepadarė naujų teisės pažeidimų, gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išlaikė papildomus vairuotojų mokymo kursus, kadangi nurodytos aplinkybės atspindi formaliųjų 329 straipsnio pagrindų buvimą, kuriam esant galima svarstyti galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertinus ir materialiuosius pagrindus: pažeidėjo asmenybę, jo ir nuo jo finansiškai bei socialiai priklausančių asmenų padėtį ir atimtos teisės įtaką jų gyvenime. Iš pažymos apie administracinius teisės pažeidimus matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus K. K. buvo baustas ne vieną kartą. Nors pažeidimą, už kurį paskirta nuobauda, padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, tačiau matyti, kad jis jau baustas už vairavimą neblaiviam stovyje ir už tai jam jau buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį ir duoda pagrindo išvadai, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, bei tai, jog jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos. Skundo teiginiai, kad K. K. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, turi sunkumų dėl susisekimo su darboviete, kad dėl to negali tinkamai pasirūpinti neįgaliu sūnumi ir buvusia sutuoktine, dėl ko jis ir jo šeimos nariai patiria nepatogumų, ne tik nėra išskirtinės aplinkybės bet ir nepatvirtintos jokiais faktais. Skundo teiginiai, kad, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantas turi sunkumų dėl susisiekimo su bendrove, kurioje dirba, kad negali tinkamai pasirūpinti neįgaliu sūnumi, dėl ko jis ir jo šeimos nariai patiria nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Iš bedrovės, kurioje dirba pažeidėjas, direktoriaus pasirašyto tarpininkavimo rašto matyti, kad jame nurodyti tik K. K. asmenybės privalumai. Pats apeliantas nurodė, jog jam praradus teisę vairuoti transporto priemones, jis toliau dirba bendrovėje su vairavimu nesusijusį darbą, tačiau sunkumai kyla dėl susisiekimo. Taigi, konstatuotina, kad dėl šios nuobaudos paskyrimo K. K. neprarado pastovaus pragyvenimo šaltinio, o dėl važiavimo į darbą nepatogumų pažymima, jog darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nepagrįstas ir kitas skundo argumentas, jog dėl paskirtos nuobaudos jis negali tinkamai pasirūpinti savo neįgaliu sūnumi. Byloje nėra duomenų, to neneigia ir pats apeliantas, kad be jo, daugiau niekas iš šeimos narių neturi galimybės pasirūpinti jo neįgalaus sūnaus interesais ir poreikiais. Pats K. K. nurodė, kad sūnus gyvena toli, kitame mieste su savo motina, buvusia apelianto sutuoktine, kuri ir rūpinasi sūnumi. K. K. teigia, kad anksčiau sūnų aplankydavo dažniau, nuveždavo maisto, nes prisideda prie jo išlaikymo. Taigi, neįgalaus sūnaus kasdienius poreikius tenkina ne apeliantas, o materiali pagalba, kokią sūnui apeliantas tvirtina teikiantis, gali būti suteikta nebūtinai važiuojant pas išlaikomą asmenį. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, jog teismas, apsisakydamas tenkinti jo prašymą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokiose bylose. Skunde pateikti bylų, kuriose pažeidėjams buvo taikytos ATPK 329 straipsnio nuostatos, neleidžia daryti besąlyginės išvados, jog ir šiuo atveju turi būti priimtas toks pat sprendimas. Kiekvienoje byloje, sprendžiant aptariamą klausimą, individualiai vertinamos kiekvienoje byloje nustatytos aplinkybės. Skunde nurodytose bylose jos nėra identiškos K. K. byloje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės K. K. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, įstatymą taikė tinkamai, jokių pažeidimų nepadarė, todėl nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta. Įvertinus aptartą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad K. K. prašyme ir aukštesniajam teisme paduotame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jas išskirtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad dėl jų ypatingai kenčia ne tik pats pažeidėjas, bet ir jo šeimos nariai ir dėl to yra pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią keisti K. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.