Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. prašymą dėl teismo leidimo sudaryti buto pardavimo sandorį išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Reikalavimas gauti teismo leidimą parduodant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 2.2. punkte nustatyti prašymų dėl teismo leidimo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Minėtame nutarime nurodyta, kad nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo dėl daikto, kuris yra šeimos turtas sandoriui sudaryti, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, prašymas išduoti teismo leidimą paduodamas abiejų sutuoktinių, kaip pareiškėjų, vardu ir abiejų pasirašomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė įgaliojimą, kuriuo I. T. – V. suteikė pareiškėjui teisę pateikti pareiškimus jos vardu, tačiau pareiškėjas pateikė pareiškimą savo vardu, nenurodydamas, kad veikia savo ir sutuoktinės vardu.

CPK 581 straipsnyje numatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.

Atitinkamų įrodymų reikšmę sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo lemia ir prašomo išduoti leidimo ypatumai. Bylose dėl leidimo perleisti šeimos turtą, svarbu išsiaiškinti, kaip bus užtikrintos vaiko teisės į būstą, sudarius šeimos turto perleidimo sandorį.

Pareiškėjas pateikdami teismui prašymą išduoti teismo leidimą parduoti šeimos turtu esantį butą, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis parduodamas siekiant gauti pinigų. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiam tikslui reikalingi pinigai. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą ir prašydamas išduoti teismo leidimą parduoti butą, turi nurodyti, ar parduodamas butas yra vienintelis šeimos turtas, kas sąlygojo buto pardavimą, pateikti preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios būtų matyti esminės buto pardavimo sąlygos, ketinama už parduotą butą gauti pinigų sumą ir kiti išduodant leidimą parduoti butą reikalingi duomenys, į kuriuos teismas atsižvelgia vertindamas, kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės pardavus šeimos turtu esantį butą.

Pareiškėjas pateikė duomenis apie deklaruotą vaiko gyvenamąją vietą, tačiau nenurodė, kur yra faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Pareiškėjas teismui, nurodė, ir pateikė A. V. pareiškimą, kad nepilnametės A. V. teisės į gyvenamąją patalpą bus užtikrintos, kadangi A. V. neprieštarauja, kad nepilnametis vaikas neribotą laiką gyventų jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės.

Reikšmingais įrodymais bylose dėl teismo leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų realų ketinimo pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams suteikti teisę į gyvenamąją vietą, įgyvendinimo faktą (uzufrukto teisės nustatymas, kiti įstatymuose numatyti suvaržymai, garantuojantys vaikui teisę į gyvenamąją patalpą).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis teismas negali įvertinti kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės į būstą, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl prašymas netenkintinas.

Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymo dėl teismo leidimo sudaryti buto, esančio Architektų g. 15-13, Vilnius, pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.