Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei VĮ Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė I. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė jos mirusiai mamai S. G. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvai, t.y. S. G. ir R. E. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono liaudies teisme tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Iki santuokos nutraukimo tėvai dvejus metus gyveno atskirai, o ieškovė su mama tuo metu gyveno bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. 1992-05-27 pagal Šilutės rajono valdybos 1992-05-25 potvarkį (duomenys neskelbtini) S. G. už 17 868 rublius nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini) kvartalas (dabar – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre užregistruotas jos vardu (pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu). S. G. iki savo mirties butą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. R. E. G. minėtame bute niekada negyveno, prie jo įsigijimo neprisidėjo.

2. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie R. E. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie palikėjo teisės į ieškinyje nurodytą butą įgyvendinimą. Pati palikėja S. G. galėjo reikšti teismui prašymą, butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes tai yra išskirtinai susiję su palikėjo asmeninėmis teisėmis ir jų turėtojos valia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

3. Byloje nustatyta, kad S. G. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 17 868 rublius. Jos dukra (ieškovė I. G.) prašo pripažinti, kad šis butas priklausė jos mamai asmeninės nuosavybės teise.

4. Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, tačiau pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

5. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

6. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

7. Teismas, išklausęs ieškovės parodymus ir įvertinęs nurodytas aplinkybes nustatė, kad ginčo nekilnojamuoju turtu (butu) nuo pat pradžių (nuo šio turto įgijimo) naudojosi tik pati S. G., kurios sutuoktinis, prie šio turto įsigijimo neprisidėjo, be to, S. G. su R. E. G. nei prieš ginčo nekilnojamojo turto įsigijimą, nei vėliau negyveno kaip šeima ir apskritai nepalaikė jokių ryšių. Byloje taip pat nenustatyta, kad S. G. sutuoktinis R. E. G. savo lėšomis ir (ar) darbu būtų prisidėjęs prie S. G. valdomo turto pagerinimo ir pan., kas būtų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad S. G. neketino ginčo turto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su R. E. G.

8. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu – R. E. G., minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, prie jo įsigijimo neprisidėjo, santuoka tarp S. G. ir R. E. G. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau dėl žmogiškos klaidos registre santuokos nutraukimo įrašas įrašytas kur kas vėliau, tik (duomenys neskelbtini). Taigi S. G. valia įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą būtent asmeninėn nuosavybėn yra nepaneigta (CPK 185 straipsnis).

9. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, įgytas už asmenines lėšas, o šio turto naudojimosi būdas bei sutuoktinių elgesys, suponuoja išvadą, jog šis turtas buvo įgytas asmeninėn S. G. nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Ieškovė byloje patyrė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų (už žyminį mokestį). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl Valstybės įmonės Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad ši institucija kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, buvo asmeninė S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybė.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.