Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K. (toliau – S. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. D. nutarimu S. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str. 2 d. ir nubaustas 500 (penkių šimtų) eurų bauda už tai, kad jis, pareikalavus policijos pareigūnui, nepateikė duomenų apie asmenį 2015 m. balandžio 27 d. 15.26 d. (duomenys neskelbtini), vairavusį jam naudotojo teise priklausantį motociklą „Ducati“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Saugaus eismo keliais įstatymo 20 str. 2 d. ir Kelių eismo taisyklių 5 p..

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. sausio 15 d. nutartimi S. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Be to, apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad S. K. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei vėliau nutarime, jis nepasirašė tik todėl, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių abejojo nutarimo pagrįstumu. Motyvuodamas šiuos savo teiginius apeliantas pabrėžia, kad į policijos įstaigą jis buvo iškviestas praėjus 5 mėnesiams nuo padaryto pažeidimo (greičio viršijimo). Tuo laikotarpiu aptariamas motociklas buvo pardavinėjamas, todėl jis ne kartą buvo duotas bandomajam važiavimui galimam pirkėjui, o atsižvelgiant į tai, kad nuotrauka, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimą (greičio viršijimą) padaręs asmuo, buvo padaryta iš nugaros, S. K. neturėjo realios galimybės policijos pareigūnams konkrečiai nurodyti, kas įvykio dieną vairavo minėtą motociklą.

S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Analizuojant S. K. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ATPK 133¹ str. 2 d. nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, kai tokie veiksmai atliekami asmens, bausto administracine tvarka už analogišką pažeidimą, ir užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Sutinkamai su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d., policijos pareigūnui, <....>, pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas – privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Šiai teisės normai antrina ir Kelių eismo taisyklių 32 p., pagal kurį transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

Aukščiau aptartų teisės normų kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatytų pareigų (kurioms antrina ir Kelių eismo taisyklių 32 p.) nevykdymas ir buvo inkriminuotas S. K. 2015 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. D. nutarimu. Ir nors apeliaciniu skundu S. K. nesutinka su tokia jo veiksmų kvalifikacija, nurodydamas, kad jis iš esmės vykdė visus policijos pareigūnų reikalavimus, pateikė jiems visą jam žinomą informaciją apie galimą motociklo vairuotoją analizuojamo įvykio dieną, pažymėdamas, jog motociklą įvykio dieną galėjo vairuoti ir jis pats, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. S. K., kaip transporto priemonės – motociklo „Ducati“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas), buvo kviečiamas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyrių dėl to, kad 2015 m. balandžio 27 d., 15.26 val. (duomenys neskelbtini), šio motociklo vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė administracinį teisės pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052097753, b. l. 9). Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 14 d. S. K. paaiškinimo, po 2014 m. įvykusio autoįvykio, motociklo „Ducati“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nebevairuoja, jį pardavinėjo, todėl suteikė galimybę potencialiam pirkėjui išbandyti minimą transporto priemonę. Motociklo vairavusio asmens duomenų neturi, tačiau įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 30 d. šiuos duomenis pateikti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052097753, b. l. 8). S. K. iki nustatyto laiko šių duomenų taip ir nepateikus, 2015 m. spalio 13 d. jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame S. K. paaiškino, kad nepateikia duomenų apie jo motociklą vairavusį asmenį, nes jo nepažįsta, pažymėdamas, kad jis buvo tik galimas jo transporto priemonės pirkėjas, kuriam jis davė išbandyti savo motociklą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052097753, b. l. 3-4). Pateikęs skundą pirmosios instancijos teisme ir apklausiamas teismo posėdžio metu S. K. jau paaiškino, kad minėtą dieną, t. y. 2015 m. balandžio 27 d., motociklą „Ducati“ galėjo vairuoti ir jis pats, tačiau vienareikšmiškai taip teigti negali, prašydamas perkvalifikuoti jo veiksmus ir nubausti jį už greičio viršijimą (b. l. 16-18). Analogiškai nagrinėjama situacija aiškinama ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

Toks Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismo vis tik laikytinas netinkamu. Apelianto argumentai, kad jis negali prisiminti, kas jo motociklą vairavo pažeidimo (nustatyto greičio viršijimo) padarymo metu, nes nuo pažeidimo padarymo iki protokolo surašymo praėjo daugiau nei 5 mėnesiai, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad bylos duomenimis S. K. dirba, pažeidimas yra padarytas darbo dieną, be to, buvo važiuojama net 93 km/h (paklaida 3 km/h) greičiu, keliant ypatingai didelį pavojų ne tik savo paties, bet ir eismo saugumui, todėl šis pažeidimas negali būti laikomas įprastu rūpestingo ir atsakingo eismo dalyvio elgesiu, būdingu kasdieniam S. K. gyvenimui. Rūpestingas ir atsakingas eismo dalyvis, kuris laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tikrai atsimins kada ir kodėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, siekdamas tinkamai įvykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. ir Kelių eismo taisyklių 32 p. nurodytą pareigą, S. K. turėjo nurodyti ne visus galimus asmenis – save ir potencialų motociklo vairuotoją, kurie įvykio dieną galėjo vairuoti motociklą „Ducati“, o konkretų vieną asmenį, kuris nurodytu laiku – 2015 m. balandžio 27 d., 15.26 val. vairavo šį motociklą ir galėjo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taip Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme 20 str. 2 d. numatytos pareigos įvykdymo turinys aiškinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-38-2013). Be to ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2013 m. balandžio 12 d. nutarime aiškindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatytą teisinį reguliavimą kartu su nustatytuoju šio įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 15 d., 4 str. 3 p., CK 6.270 str. 1, 2, 3 dalyse, konstatavo, kad transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Tokių duomenų nepateikimas negali būti pateisinamas ir asmuo, nevykdydamas policijos pareigūno reikalavimo (pateikti prašomus duomenis) privalo atsakyti administracine tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, jog apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad S. K., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (motociklo) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį. Apelianto versija, kad motociklą jis davė išbandyti potencialiam pirkėjui, neįsitikinęs to asmens tapatybe, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, mažai tikėtina, be to, tai nėra aplinkybe, šalinančia jo atsakomybę dėl nurodyto pažeidimo, kadangi aiškinant priešingai, aptariama teisės norma taptų nebeveiksminga.

Aukščiau nurodytais motyvais kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto argumentai dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiksliai nenurodant pažeidimo padarymo vietos ir matuoklio, kuriuo buvo užfiksuotas viršytas greitis, modelio, tipo ir pavadinimo, kadangi kaip jau minėta, aptariamu atveju apeliantas nėra ir nebuvo kaltinamas pažeidimo, susijusio su greičio viršijimu, padarymu. Be to, kaip matyti iš 2015 m. spalio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, kvalifikuojant neteisėtus S. K. veiksmus pagal ATPK 133¹ str. 2 d., apibūdinant pažeidimo esmę nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuriuo 2015 m. balandžio 27 d., 15.26 val., buvo viršytas greitis, buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad pažeidimas (greičio viršijimas) buvo padarytas kaimo vietovėje, tiksliai įvardijant kaimo pavadinimą – (duomenys neskelbtini) bei, kad viršytas greitis buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, esančiu tarnybiniame policijos automobilyje (sutinkamai su administracinio teisės pažeidimo protokolu, viršytas greitis buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu „MultaRadar C, 625-010/61283“ automobilyje), tokių aplinkybių nurodymas buvo pakankamas, kad būtų galima prisiminti ir nurodyti, kas tuo metu vairavo greitį viršijusią transporto priemonę, todėl toks pažeidimo padarymo vietos nurodymas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo abejoti S. K. kalte jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nors, jo teigimu, iš jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo jam visiškai neaišku, kurioje vietoje buvo padarytas teisės pažeidimas (nustatyto greičio viršijimas), tačiau, nepaisant to, apeliaciniu skundu jis sutinka su savo kalte 2015 m. balandžio 27 d., 15.26 val. (duomenys neskelbtini) vairavus motociklą „Ducati“ ir viršijus nustatytą greitį. Be to, nepaisant ne itin tikslaus pažeidimo padarymo vietos užfiksavimo administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju S. K. yra traukiamas atsakomybėn už duomenų, kas pažeidimo metu vairavo jo transporto priemonę, neatskleidimą, pažeidimo (greičio viršijimo) padarymo tiksli vieta esminės reikšmės S. K. veiksmų kvalifikacijai aptariamu atveju neturi. Analogiškais argumentais atmestini ir apelianto teiginiai, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taip ir nebuvo nustatyta, kokie kelio ženklai įvykio metu galiojo įvykio vietoje. Akivaizdu, kad šios aplinkybės nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas ir negali turėti esminės reikšmės sprendžiant S. K. kaltės klausimą padarant jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 2 d..

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 133¹ str. 2 d., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį remiantis S. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.