Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-1035/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
1A-143-1035/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30298-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-1035/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30298-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Dabužinskaitei (nuotoliniu būdu),atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. L., jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos L. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas D. L. priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. L. 2022 m. rugpjūčio 11 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,32 promilės etilo alkoholio koncentracijos neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokurorė Ž. Sokolovska prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl D. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) termino, jį nustatant 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatė aiškiai per švelnų 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminą. Teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmę skiriant nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę.

1.2. Kaltininkui, padariusiam itin šiurkštų teisės pažeidimą, iškėlusiam realią grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, aiškiai per švelnaus nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas nėra pakankamas užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. D. L. pasielgė itin neatsakingai. Būdamas neblaivus sėdo prie vairo, padarė eismo įvykį, apgadino ne tik savo, bet ir kitus automobilius, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta dar skaudesnių pasekmių. Neabejotina, kad nuo alkoholio apsvaigusio vairuotojo, kai nustatytas 3,32 promilės neblaivumas, reakcija yra vangesnė, orientacija prastesnė, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga, iškyla tiesioginis pavojus eismo saugumui. D. L. sulaikytas neblaivus miesto centre, vasaros metu, kai žmonių ir automobilių eismas tokiu metu būna didelis. D. L. motorinę transporto priemonę vairavo tada, kai kėlė aiškiai padidintą pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad D. L. būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas Kelių eismo taisykles, dėl tokių pažeidimų kylančią realią grėsmę. D. L. nėra drausmingas eismo dalyvis ir teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Net ir esant byloje nustatytai jo atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams yra neproporcingas ir nepakankamas. Šiuo atveju D. L. patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso bei visuomenės apsauga, todėl turi prioritetą prieš asmeninius interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su D. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytu 1 (vienerių) ir 6 (šešių) mėnesių terminu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – tai teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. L., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai). Iš tiesų, pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Tokiu atveju siekiama prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir jį paveikti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Minėta, kad šioje byloje nėra ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones D. L. taikymo pagrįstumo. Prokurorė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios priemonės terminu, manydama, kad 1 (vienerių) ir 6 (šešių) mėnesių terminas nėra pakankamas užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Prokurorė tik iš dalies yra teisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, savo sprendimo nemotyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodė, kad anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti kaltinamajam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas turėjo omeny aplinkybes, aktualias priimant sprendimą dėl D. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl veikos padarymo aplinkybių pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog D. L. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus nuo alkoholio (jam nustatyta 3,32 promilės etilo alkoholio koncentracija), ir sukėlė eismo įvykį. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad D. L. tokiais savo veiksmais pasielgė neatsakingai, neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių eismo įvykio pasekmių. Kita vertus, svarbu atsižvelgti į skundžiamame nuosprendyje paminėtas ir kitas aplinkybes, t. y. į tai, kad D. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teistumų ir baustumų administracine tvarka neturėjimą (iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad D. L. administracine tvarka nebaustas, 1 t., b. l. 96, 98). Be to, D. L. Priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichinėmis ligomis nesirgo (1 t., b. l. 108–110), vedęs, turi pilnamečių vaikų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (1 t., b. l. 100), neturi drausminių nuobaudų ir nėra nusižengęs darbo tvarkos taisyklėms, darbdavio teigiamai charakterizuojamas, kolegų apibūdinamas kaip kruopštus ir pareigingas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams darbuotojas (1 t., b. l. 121). Šių reikšmingų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad D. L. nebūdinga nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių ir pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, jo atlikti nusikalstami veiksmai vertintini labiau kaip neapgalvotas ir spontaniškas sprendimas, todėl nėra pagrindo jo asmenybę charakterizuoti neigiamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykio sukėlimu ir D. L. nustatytu neblaivumo laipsniu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas nagrinėjamu atveju yra per švelnus. Pažymėtina, kad D. L. uždrausta naudotis specialia teise ilgesniam nei baudžiamajame įstatyme nustatytam minimaliam terminui. Įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės tikslą paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams yra per švelnus. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. L. taip pat buvo paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas (BK 72 straipsnis), todėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių visuma neabejotinai sukels D. L. neigiamus suvaržymus ir nepatogumus, kurie užkirs kelią pakartotiniam nusikalstamos veikos padarymui ateityje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra teisingas ir adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui bei D. L. asmenybei, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš D. L. valstybės naudai prašoma išieškoti 66,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir D. L. gynėju paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo D. L. valios, apeliacinis procesas inicijuotas ne jo iniciatyva, o prokurorės, kurios apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. L. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš D. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka