Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. G. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para).

R. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, konfiskuotas R. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. G. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – jam faktiškai priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Taip pat, R. G. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent už tai, kad jis, žinodamas, jog 2021 m. birželio 30 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 10 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,82‰), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – jam faktiškai priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. G. faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme ir prašo į bausmės laiką įskaityti jo atliktą bausmę.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

7. Skirdamas nuteistajam R. G. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

8. R. G. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo transporto eismo saugumui, kuris priskiriamas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), bei vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis) teisingumui, kurie sudaro idealiąją sutaptį, padarymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju R. G. alkotesteriu nustatytas sunkus girtumas, kuris žymiai viršija įstatyme numatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią nustačius vairuotojui kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis važiavo ne vienas – vežė du keleivius, kurių sveikatai ir gyvybei taip pat neabejotinai kėlė grėsmę. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, apeliantas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat nuteistajam R. G. pagrįstai nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, R. G. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus (transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. bandė išvengti atsakomybės, tai yra nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o buvo sulaikytas tik tuomet, kai padidinęs greitį nuvažiavo į šalikelę ir išlipęs iš automobilio pradėjo šalintis į šalia esančius krūmus. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad R. G. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus R. G. griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, R. G. jam skirtos bausmės rūšies iš esmės ir neginčija.

10. Pažymėtina, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, – areštas nuo 10 iki 45 parų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą paskyrė R. G. didesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, kurios trukmė viršija arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį. Nors tiek už nusikaltimo, tiek už baudžiamojo nusižengimo padarymą R. G. buvo paskirtos šiek tiek didesnės nei vidurkiai bausmės, atitinkamai – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (vidurkis – 7 mėnesiai 15 dienų) ir areštas 30 parų (vidurkis 27,5 paros), tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju buvo nustatyta ne tik R. G. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o pats R. G. charakterizuojamas iš esmės neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios paskirtos bausmės yra adekvačios kaltininko asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo būdu, tai yra griežtesne 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimdamas švelnesnę 30 parų arešto bausmę ir paskirdamas subendrintą bausmę, kuri prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, tai yra 9 mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skiriant bausmę buvo įvertinta ir tai, kad R. G. savo kaltę visiškai pripažino bei nuoširdžiai gailisi (tai, kaip jau minėta, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe) ir kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes atsižvelgus į tai, nuteistajam buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei subendrinta bausmė jam dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 6 mėnesių laisvės atėmimo). Taigi paskirta bausmė yra pakankamai švelni. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šią bausmę su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme (minėtu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę R. G. pradėjo atlikinėti nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d.), apylinkės teismas taip pat bendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Apylinkės teismas vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius laisvės atėmimo, paskirdamas galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta galutinė bausmė yra teisinga ir ne per griežta, ją mažinti nėra jokio pagrindo.

11. Tokios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbe charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad ir iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo R. G. turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, nors jis anksčiau jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, taip pat buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo R. G. oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patvirtina jo kartu su apeliaciniu skundu pateikta pažyma (2 t., b. l. 51), taip pat ir išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 55), pradėjo dirbti tik nuo 2022 m. spalio 17 d., pataisos namuose atlikdamas jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, ir dirbo iki 2023 m. sausio 9 d., kuomet buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Duomenų, kad šiuo metu R. G. kur nors oficialiai dirbtų, nėra. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės apie jo gyvenamąją vietą ir darbą nesudaro pagrindo vertinti R. G. veiksmų kaip mažiau pavojingų ar charakterizuoti jo asmenybę teigiamai bei švelninti jam skirtą bausmę. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti jo atliktą bausmę nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2022 m. gruodžio 23 d., tačiau jokio pagrindo į nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo nurodomą atliktos bausmės laikotarpį nėra. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas veikas R. G. padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl, atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su minėtu 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurią nuteistasis pradėjo atlikinėti nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. Aptariamo straipsnio nuostatos įpareigoja galutinę subendrintą bausmę skiriantį teismą nustatyti ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės likusią neatliktą dalį, kuri ir bendrinama su naujai paskirta bausme. Tai yra, šiuo atveju pasirinkus dalinio bausmių sudėjimo būdą, nuteistajam prie skundžiamu 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė (6 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo), kuri 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio priėmimo dienai buvo likusi neatlikta (nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pridėjo būtent neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius). Taigi, skundžiamu nuosprendžiu bendrinant R. G. skirtas bausmes jau buvo atsižvelgta į šio nuteistojo pagal ankstesnį nuosprendį nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. atliktą bausmės dalį. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtą galutinę bausmę buvo įskaitytas tik jo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., 19.30 val., iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., 22.47 val. (viena para).

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apelianto asmenybe, paskyrė ne per griežtą bausmę, kurią švelninti, taip pat kaip ir įskaityti į bausmę apelianto nurodomą atliktos bausmės laiką, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.