- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-4230-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03543-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- M. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „Autojuta“, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. R. surašytas už tai, kad 2016 m. kovo 2 d., apie 21.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 8, M. R. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokia jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 2d. įvykio dieną jis jokių narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs ir nuo jų nebuvo apsvaigęs. Narkotines medžiagas buvo vartojęs gal prieš dvi savaites bei prieš tris dienas su draugais buvo rūkęs „žolę“
Liudytoja J. B. parodė, kad ji 2016 m. kovo 2d. atliko M. R. apžiūrą. Tiriamasis apžiūros metu akcentavo nuovargį, teigė, kad yra neišsimiegojęs, stresuotas, dirglus. Matėsi jo paraudusios akys. Pripažino, jog tą dieną buvo išgėręs 0,5 l. alaus, tačiau neigė vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Nurodė, jog prieš 3 dienas buvo rūkęs „žolę“. „Žolė“ yra ilgiausiai organizme išliekantis narkotikas ir jo galima šlapime rasti apie 1 mėn. nuo jo pavartojimo. J. B. patvirtino, jog iš M. R. klinikinių požymių buvo aišku, kad jis nėra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įprastai narkotinių ar psichotropinių medžiagų poveikis, kuris sutrikdo asmens elgseną, dėmesio koncentraciją, orientaciją, pasireiškia tik tą dieną, kai tokios medžiagos būna pavartojamos, tačiau tyrimo metu tokių klinikinių požymių pas M. R. nebuvo nustatyta, todėl buvo pateikta priminė išvada, jog jis yra blaivus ir neapsvaigęs.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2016 m. kovo 2 d. 21.19 val. M. R. neblaivumas nenustatytas (b. l. 5), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 6), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad, sustabdžius automobilio Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją M. R., šis sunkiai orientavosi aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę. Vairuotojas pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą tyrimams dėl narkotinių medžiagų. M. R. įvykio vietoje teigė, kad yra vartojęs, tačiau kiek ir kada nenurodė (b. l. 7; 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 9-10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 648/2016(01), iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo 2 d., 22.00 val. paimtame M. R. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 11), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 145, iš kurio matyti, kad gydytoja psichiatrė J. B. konstatavo, jog M. R. yra blaivus, neapsvaigęs, vairuoti gali. Atlikus šlapimo tyrimą, nustatytas amfetamino, metamfetamino ir kanabinoidų vartojimo faktas (b. l. 12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-16), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 17), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.
Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7; 8) nurodė, kad sustabdžius M. R. vairuojamą transporto priemonę, vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę, tačiau šiuos pareigūnų teiginius paneigia medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš byloje esančio 2016-03-02 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 145 (b. l. 12), gydytoja J. B., vertindama bendrą M. R. asmens būklę, Medicininės apžiūros akte Nr. 145, be kita ko, pažymėjo, jog M. R. nosies – piršto mėginį atlieka be klaidų, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nestebimas, vyzdžiai simetriški, akomodacija nesutrikusi, jo nuotaika kintanti, emocijos stabilios, elgsena adekvati, atmintis nesutrikusi, orientuotas teisingai, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, alkoholio kvapas iškvepiamame ore neužuodžiamas. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad ji 2016 m. kovo 2d. atliko M. R. apžiūrą. Tiriamasis apžiūros metu akcentavo nuovargį, teigė, kad yra neišsimiegojęs, stresuotas, dirglus. Matėsi jo paraudusios akys. J. B. patvirtino, jog iš M. R. klinikinių požymių buvo aišku, kad jis nėra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus.
Pabrėžtina, jog Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir išvada formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto Nr. 145 (b. l. 12) matyti, jog gydytoja J. B. skiltyje „Išvada“ nurodė, kad M. R. yra blaivus ir neapsvaigęs, gali vairuoti. Liudytoja J. B. patvirtino, kad „žolė“ yra ilgiausiai organizme išliekantis narkotikas ir jo galima šlapime rasti apie 1 mėn. nuo jo pavartojimo. Įprastai narkotinių ar psichotropinių medžiagų poveikis, kuris sutrikdo asmens elgseną, dėmesio koncentraciją, orientaciją, pasireiškia tik tą dieną, kai tokios medžiagos būna pavartojamos, tačiau tyrimo metu tokių klinikinių požymių pas M. R. nebuvo nustatyta, todėl buvo pateikta priminė išvada, jog jis yra blaivus ir neapsvaigęs.
Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog M. R. šlapime buvo rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs. Taigi, nors byloje ir nustatyta, kad M. R. buvo vartojęs narkotinės medžiagos – amfetamino, metamfetamino ir kanabinoidų, tačiau nenustatyta, kad transporto priemonę jis vairavo, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. kovo 2 d., apie 21 val. 05 min., vairuodamas automobilį, M. R. buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį M. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu teismas
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.