Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-743/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
1-86-743/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00345-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-743/2013;proceso Nr. 1-20-9-00345-2013-0;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2;
(S)1.1.8.13; 1.2.28.1; 2.10.1;2.10.1.3; 2.10.1.4.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Gruzijos), gim. (duomenys neskelbtini), gruzinas, Gruzijos pilie­tis, aukštojo išsila­vi­nimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respub­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. T. 2013 m. vasario 28 d. naktį, iki­teis­mi­nio tyrimo me­tu tiks­liau ne­­­­­nu­sta­ty­tu laiku, tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­pub­li­kos valstybės sie­­nos ir jos ap­­saugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas as­mens doku­men­­­t­o, sutei­­kian­­­čio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­tro­lės punk­te, pėsčiomis neteisėtai perėjo Lie­tu­vos Respub­li­kos valstybės sieną iš Bal­­­ta­­­rusijos Res­pub­likos į Lie­­tu­vos Respub­li­ką.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo G. T. parodymais (b. l. 24-25, 28), kad 2013 m. vasario 27 d. ryte su draugais iš Gruzi­jos atskrido į Minską. Ten buvo iki vakaro, susiskambino su žmogumi, kuris turėjo nuvežti juos į Europą, jam už tai sumokėjo 3000 dolerių. Iš Minsko automobiliu nuvažiavo iki Balta­rusijos–Lietuvos valstybių sienos. Kur reikia eiti parodė nepažįs­ta­mi asmenys. Sieną perėjo vasa­rio 28 d. Tai žino todėl, kad buvo du užtvarai ir kai perėjo vieną iš jų, vienas iš vedlių pasakė, kad jie jau Lietuvoje. Pėsčiomis atėjo iki Vilniaus. Toliau vyko pake­lei­vin­­gais automobiliais. Išli­pus aikštelėje ir einant ieškoti, kas galėtų pavežti toliau, privažiavo pasie­nie­čiai ir sulaikė.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūnės G. S. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 4, 8-9), iš kurių ma­­tyti, kad 2013-02-28 apie 09.30 val. pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos pre­ven­ciją bei kontrolę pasienio ruože, Kalvarijos sav. Salaperaugio k. ribose, apie 1 km atstumu nuo valstybės sienos, automobilių terminale pastebėjo tris tamsaus gymio piliečius. Jie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir buvo pristatyti į Kalvarijos užkardos tar­ny­bi­nes patalpas.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 12), iš kurios ma­ty­ti, kad duo­me­nų apie G. T., gim. 1987 m., teisėtą atvykimą į Lietuvos Respublikos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. T. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis G. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 46).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 55 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo skirti ne 55 paras, o 50 parų arešto (b. l. 48).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, paja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­­tas. Teisėja nėra saistoma pro­ku­ro­rės siūlomu ar kaltinamojo pageidaujamu baus­­­­mės dydžiu. Pa­ren­­­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­vo­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su kelių valstybių teritorijų ribų pažei­di­mu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir sąmo­nin­­gai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę leng­­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kal­tinamajam skirtina artima vidurkiui arešto baus­mė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pakan­­­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lus – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tik­rinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo G. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. va­sa­rio 28 d. (b. l. 13, 38) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­­dymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.

Remiantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką G. T. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. vasario 28 d. iki bau­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Išaiškinti G. T., jog:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė