Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovams P. K. ir N. K. bei trečiajam asmeniui I. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo fasadas buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) dėl vėjo gūsio iš namo (duomenys neskelbtini), kiemo atskriejus ir į namo (duomenys neskelbtini), fasadą atsitrenkus batutui. Įvykio metu minėtas batutas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams P. K. ir N. K.. Minėto įvykio metu pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas pagal ieškovės ir I. K. sudarytą draudimo sutartį, ką patvirtina akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Ieškovė, vadovaudamasi minėta draudimo sutartimi, išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 1017,17 EUR dydžio draudimo išmoką įvykio metu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Įvykio metu batuto savininkai buvo atsakovai, kurie kaip sutuoktiniai batutą valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovai ginasi nuo ieškinio reikalavimo aplinkybe, jog žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos, įvykio metu kilus neįprastai stipriam vėjui, kurio galimų pasekmių atsakovai negalėjo iš anksto numatyti.

Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia (be kita ko), nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 2 dalis). Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas.

Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė nenugalimos jėgos fakto. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog jie negalėjo iš anksto numatyti artėjančios audros bei laiku pašalinti jų namo kieme esančius daiktus ar juos pritvirtinti taip, kad žalos būtų išvengta. Neįrodžius nenugalimos jėgos fakto bei jo ryšio su kilusia žala, nėra pagrindo atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovų neveikimas, neužtikrinant jų namo kieme esančių daiktų tinkamos priežiūros, yra tiesioginė trečiojo asmens turto – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), fasado apgadinimo priežastis. Žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, neužtikrinant jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio daikto priežiūros, todėl atsakovams kyla solidarioji žalos atlyginimo prievolė (CK 6.6. straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio. Šalys nesutaria dėl įvykio metu apgadinti namo fasado atstatymo į iki įvykio buvusią būklę darbų masto ir būdo. Ieškovė nurodo, kad atsakovų siūlomas dalinis apgadintos namo sienos fasado remontas (pvz., siūlomas dalies fasado išpjovimas tose vietose, kuriose yra įbrėžimai), neatkurtų sienos vaizdo, buvusio iki įvykio, nes nuo atmosferos poveikio yra pakitusi namo fasado spalva. Atsakovai teigia, jog darant struktūrinio tinko remontą galima technologiškai suderinti pažeistos vietos remontą su likusia sienos tinko struktūra. Be to, atsakovai laiko, kad fasado spalvos blukimas yra natūralus pastato nusidėvėjimo požymis ir atsakovai už tai nėra atsakingi.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių dydį, t. y. apgadintos fasado sienos atstatymo į iki įvykio buvusią būklę grindžia turto nuotolinės apžiūros aktu, 2020 m. rugpjūčio 28 d. turto apžiūros aktu Nr. Nr. CLT2075000, lokaline sąmata, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Smart Claims“ 2020 m. rugsėjo 1 d. nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimo ataskaita Nr. CLT2075000.

Nuotolinės turto apžiūros akte nurodyta, kad pastato fasadas – mūras, apšiltintas, tinkuota dekoratyviniu tinku, dažyta; fiksuojamos įdaužos, įrėžimai skirtingose plokštumos vietose, vientisos plokštumos plotas – apie 49 kv. m. Lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2019 m. sausio mėn. kainas, nurodyta, kad apgadintos sienos fasado remonto darbų kaina – 1107,17 EUR su PVM. Ieškovės pasitelkto uždarosios akcinės bendrovės „Smart Claims“ eksperto I. D. 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarytame turto apžiūros akte Nr. CLT2075000 nurodyta, kad apgadinta namo fasado siena yra mūro, apšiltinta polistirolu, armavimo tinkleliu, tinku, dažyta fasado dažais. Fasado plokštuma suskirstyta į tris dalis, dažytas skirtingais atspalviais ir visos trys dalys pažeistos. Dėl atsitrenkusio batuto pažeista tik dvi viršutinės dalys. Viršutinėje fasado dalyje dėl atsitrenkusio batuto pažeisti dažai, tinkas, tinklas ir išplėštas polistirolas (įmušimo ir plėštinės žymės), sugadintas plotas 20 x 60 cm; visos viršutinės dalies plotas – 26,10 kv. m. Vidurinėje fasado dalyje dėl atsitrenkusio batuto pažeistas 150 x 720 cm (10,8 kv. m) plotas: pažeistas, įbrėžtas tinkas ir dažai, įstrižai vietomis tinkas ištrupėjęs, sutrūkinėjęs, tinkuota dalis pažeista iki 1 kv. m, visas plotas 10,8 kv. m, dažytas plotas pažeistas iki 1 kv. m, visas dalytas plotas – 10,8 kv. m. Uždarosios akcinės bendrovės „Smart Claims“ 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarytoje nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimo ataskaitoje (vertinimo užduotis – nustatyti defektų apimtis ir nuostolio sumą) nurodyta, kad užfiksuoti defektai – struktūrinio tinko pažeidimai visose 3 fasado juostose. Batuto padaryta žala yra vidurinėje ir viršutinėje juostose. Apatinėje fasado juostoje yra kitokio pobūdžio tinko įbrėžimas, nei aukščiau esančiose juostose, ir su batuto atsitrenkimu nesusijęs. Dėl batuto smūgio sugadintas struktūrinis tinkas ir, viršutinėje juostoje, armavimo tinklas. Sugadinimų plotai: vidurinėje juostoje: struktūrinio tinko pažeidimas iki 1 kv. m plote. Bendras juostos plotas 10,80 kv. m. Technologiškai galimas tik pažeistos tinko vietos remontas ir juostos perdažymas. Tačiau praktiškai darant struktūrinio tinko remontą, skiriasi naujos struktūros paviršius/struktūra, t. y. atstatyti iki būsenos, buvusios iki įvykio, sudėtinga. Todėl rekomenduojamas juostos (10,80 kv. m) glaistymas ir naujo struktūrinio tinko su spalva užtepimas. Viršutinėje juostoje koncentruotai pažeistas armavimo tinklas. Todėl reikalingas 1 kv. m ploto armavimas, visos juostos – 26 kv. m – perglaistymas ir naujo struktūrinio tinko su spalva užtepimas. Pagal pridedamą remonto darbų sąmatą apskaičiuota nuostolio suma, kurią 2020 m. balandžio 16 d. objektui padarė atsitrenkęs batutas – 1708,86 EUR. Į nuostolio sumą nėra įskaičiuotas apatinės fasado plokštumos remontas, kadangi tinko įbrėžimas nebuvo padarytas dėl minimo įvykio - atsitrenkus batutui. Technologiškai dėl fasado sudalinimo rustais toks remonto būdas yra galimas ir praktikoje naudojamas.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad 1017,17 EUR dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl namo fasado apgadinimo, atsitrenkus atsakovų batutui, atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovai turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo.

Į bylą atsakovų pateiktoje G. J. A. 2020 m. liepos 31 d. sudarytoje namo techninio vertinimo ataskaitoje pateikiamos tik tikėtinos, o ne kategoriškos išvados ir rekomendacijos, t. y. minėtą ataskaitą sudaręs specialistas nurodo, kad galima teigti, jog išlaidos fasado sutvarkymui sudaro apie 500,00 EUR. Nors minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad fasado paviršiaus nubrozdinimai be tinko pažeidimo lengvai nuvalomi, tačiau nenurodytas dėl batuto atsitrenkimo padarytų fasado nubrozdinimų be tinko pažeidimo plotas, jų dislokacija. Minėtoje ataskaitoje taip pat nenurodyta fasado pažeidimų pašalinimo technologija, metodas, kurį taikant būtų užtikrinta, jog išpjovus tik apgadintą šilumos izoliacijos sluoksnį ir priklijuojant nauja sluoksnį, užarmuoti armavimo tinkleliu ir padengti dekoratyvinio tinko mišiniais, būtų užtikrinta apgadintos namo fasado sienos (viršutinės ir vidurinės jos dalių) spalvos vientisumas. Atsakovų pateiktoje ataskaitoje nurodytas, kad nereikalingas tik viso namo fasado dažų nuvalymo ir naujo tinko užnešimas, tačiau ir pagal ieškovės pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus į remonto darbų sąmatą įtrauktas ne viso namo fasado, o tik vienos jo apgadintos sienos dviejų juostų perglaistymas bei naujo struktūrinio tinko su spalva užtepimas. Taigi, atsakovų pateikta G. J. A. 2020 m. liepos 31 d. sudaryta namo techninio vertinimo ataskaita nepaneigia ieškovės nurodyto batuto apgadinto turto atstatymo į iki įvykio buvusią padėtį remonto būdo ir masto, o iš esmės jį patvirtina. Atsakovų argumentas, jog sugadintos sienos spalvos vientisumo užtikrinimas nesusijęs su atsakovų padaryta žala, o yra namo nusidėvėjimo pasekmė, nepagrįstas. Pats savaime fasado spalvos blukimas nėra sąlygotas atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas lemia, jog dėl atsakovų kaltės padaryti namo fasado sugadinimai turi būti pašalinti taip, kad būtų užtikrinta iki pažeidimo buvusi būklė, tame tarpe ir apgadintų fasado sienos juostų spalvos vientisumas. Todėl ieškovo nurodytas apgadintos fasado sienos remonto būdas, batuto apgadintos namo sienos dviejų juostų perglaistymas ir naujo struktūrinio tinko su spalva užtepimas yra būtinas, siekiant užtikrinti iki sugadinimo buvusią padėtį, t. y. iki įvykio buvusį apgadintos namo fasado sienos spalvos vientisumą.

Atsakovų argumentai, susiję su ieškovės pasitelktų turto vertinimo specialistų kvalifikacijos netinkamumu, atmetami. Atsakovai pripažįsta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Smart Claims“ nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimą Nr. CLT2075000 pasirašiusi ekspertė A. S. yra atestuota statybos specialistė. Nepriklausomai nuo to, jog minėta ekspertė nedalyvavo tiesioginėje namo apžiūroje, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atitinkamas vertinimas negalėjo būti atliktas pagal kitų specialistų surinktą rašytinę medžiagą. Pažymėtina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktos vertinimo ataskaitos, sąmatos ir kt. laikytinos rašytiniais įrodymais, o ne ekspertizės aktais, nes minėti vertinimai atlikti ne teismo paskirtos ekspertizės metu, o bylos šalių užsakymu, todėl nėra pagrindo minėtus rašytinius įrodymus sudariusiems asmenims kelti teismo ekspertams numatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Iš ieškovės pateiktų turto nuotolinės apžiūros akto, 2020 m. rugpjūčio 28 d. turto apžiūros akto Nr. CLT2075000, lokalinės sąmatos, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Smart Claims“ 2020 m. rugsėjo 1 d. nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimo ataskaitos Nr. CLT2075000 matyti, jog juose apskaičiuota suma sutampa su draudimo išmokos dydžiu, o atsakovai neįrodė, jog ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydis viršija dėl atsakovų veiksmų padarytos žalos dydį. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1017,17 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. K. ir N. K. ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 1017,17 EUR (vieną tūkstantį septyniolika eurų, septyniolika euro centų) nuostoliams atlyginti.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. K. ir N. K. ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1017,17 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. K. ir N. K. ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 23,00 EUR (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 11,50 EUR (vienuolika eurų, penkiasdešimt euro centų).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. K. ir N. K. valstybei 22,32 EUR (dvidešimt du eurus, trisdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 11,16 EUR (vienuolika eurų, šešiolika euro centų).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.