- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2-5729-400/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02684-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 3.2.6.4Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės atstovei K. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atstovui K. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Panevėžio miesto savivaldybė (toliau- ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. P. (toliau- atsakovo) 289,51 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad su atsakovu 2008-03-04 sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį (toliau- sutartis) dėl ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito po išgyventojo mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos. Atsakovas sutarties 4.2 punkte numatytų pareigų nevykdė, tuo pažeisdamas sutarties sąlygas, ko pasekoje ieškovei už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2016-02-29 liko skolingas 289,51 Eur. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pats elgėsi nerūpestingai nesikreipė dėl nuomos mokesčio koeficiento sumažinimo, nepateikė laiku tam reikalingų dokumentų. Nurodė, kad atsakovas 2016-01-26 prašydamas nutraukti nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas gera valia įsipareigojo visas susidariusias skolas sumokėti dalimis per metus laiko. Tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jam išnuomojo butą (duomenys neskelbtini) su neveikiančia ventiliacija bute, todėl dar 2008 metais turėjo sumažinti nuomos mokestį arba išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas. Atkreipė teismo dėmesį, kad jis patyrė 400 Eur išlaidų dėl persikraustymo į kitą socialinį būstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad atsakovo prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė Panevėžio miesto savivaldybė su atsakovu K. P. 2008-03-04 sudarė Panevėžio miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui neterminuotai buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). Sutarties 4.2 punktu atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį, žemės mokestį, namo priežiūros mokestį, sutarties 4.4 punktu už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ir už kitus mokesčius atsiskaityti su daugiabučio namo savininkų bendrija arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Nuomojamoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravo atsakovas K. P. (b. l. 9). Iš AB „Panevėžio butų ūkis“ pažymos matyti, kad atsakovas nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių nuo 2016 m. kovo 1d. iki 2017 m. kovo 1d., jo skola sudaro 289,51 Eur (b. l. 10, 67-68). 2016 m. sausio 26 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu nutraukti nuomos sutartį dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo visas susidariusias skolas susimokėti dalimis per metus laiko ( b. l. 8). 2016 m. vasario 24 šalys pasirašė susitarimą dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė nutraukti 2008 m. kovo 4 d. būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2016 m. vasario 24 d. (b. l. 6). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas skolą už buto nuomą sumokėjo, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 176-179 straipsniai).
Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė dar 2008 metais turėjo sumažinti nuomos mokestį arba išskaičiuoti iš nuomos mokesčio, nes ieškovė atsakovui išnuomojo neatitinkanti statybos normatyvų be ištraukiamos ventiliacijos socialinį būstą. 2014-02-10 Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad socialinio būsto nuomotoja (ieškovė) siekdama atsakovui suteiktame socialiniame bute įrengti virtuvės ventiliaciją, atliko tinkamus veiksmus ir socialinio būsto nuomos sutarties 3.2 punkto nepažeidė. Tai, kad ginčo buto virtuvės patalpos ventiliacijos sistema pagal pagrįstą ieškovės pasiūlymą iki kreipimosi dienos į teismą dienos nebuvo įrengta, teismo vertinimu, priklausė tik nuo atsakovo valios ir jo pasirinkto elgesio modelio ( b. l. 105-107). Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka.
Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teisės kelti reikalavimus po to, kai dėl iš jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Todėl net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui.
Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, dėl nuomos mokesčio tarifo skaičiavimo. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (kuris galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo tvarka deklaruoti turtą ir pajamas už vienerius metus (12 paskutiniųjų mėnesių). Ekonomikos ir turto valdymo skyrius 2014-01-30 raštu Nr. IS-505 (27.7.2), 2014-03-03 raštu Nr. IS-935 (27.7.2) bei 2014-04-11 raštu Nr. IS-1984 (27.7.2) prašė pateikti atsakovo pajamų ir turto deklaraciją, ieškovės atstovės teigimu, atsakovas už 2014 m. vasario – balandžio mėnesius jos nepateikė, todėl jo nuomojamam būstui nebuvo taikomas Vyriausybės nustatyto socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas, nes nebuvo nustatyta teisė į socialinį būstą. Atsakovas pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kuri užpildyta tik 2015-01-26, tačiau nuomos mokesčio mažinančio koeficiento taikyti ieškovė nebegalėjo, nes 2014 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Šiame nutarime nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyse, sudarytose pagal galiojusius iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos patvirtintus aktus, nustatytas būsto nuomos mokestis perskaičiuojamas vadovaujantis šiuo nutarimu, netaikant socialinio būsto nuomos mokestį mažinančio koeficiento. Naujas socialinio būsto nuomos mokestis buvo skaičiuojamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio ir jo keitimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė skaičiuodama nuomos mokestį nepažeidė įstatymų reikalavimų. Tai, kad atsakovui jo nuomojamam būstui nebuvo taikomas Vyriausybės nustatyto socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas, nes nustatyta teisė į socialinį būstą įrengta, teismo vertinimu, priklausė tik nuo atsakovo valios ir jo pasirinkto elgesio modelio.
Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės kaltės jis patyrė 400 Eur persikraustymo į kitą socialinį būstą išlaidų. Priešieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovas nepareiškė, šios sutarties nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, todėl teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su turto nuomos sutarties pasibaigimo neteisėtumu, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl skolos pagal turto nuomos sutartį priteisimo, todėl teismas sprendžia, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra nuompinigių skolos pagal turto nuomos sutartį priteisimas iš atsakovo.
CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje esanti pažyma patvirtina, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovei 2012-04-01 iki 2016-02-29 liko skolingas 289,51 Eur (b. l. 67-68). Atsakovas neįrodinėjo skolos dydžio neteisingumo ar jos sumokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja atsakovo prievolę sumokėti ieškovei įsiskolinimą, atsiradusį pagal turto nuomos sutartį, todėl, ieškovės ieškinį tenkina.
Teismas pažymi, kad byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.4-(NTP-2)-17-T-1646-12543, kurio pagrindu atsakovui K. P. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-09-18 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-9288, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui K. P. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 166,72 Eur advokato užmokestis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, šias apmoka valstybė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 289,51 Eur skolą už buto nuomą – Panevėžio miesto savivaldybei, įmonės kodas 111104115, buveinė Laisvės a. 20, Panevėžys.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.