- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- e2-976-1124/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- O. D.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. T. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje – O. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos J. T. valdžią nepilnamečio sūnaus A. A. atžvilgiu; iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti A. A. gyvenamąją vietą O. D. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš J. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A. – po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti O. D..
2. Nurodo, kad atsakovė turi nepilnametį sūnų A. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas R. A. (duomenys neskeltini) mirė. 2022 m. liepos 12 d. buvo gautas O. D. raštas dėl vaiko A. A., kuriame ji informuoja, kad (duomenys neskeltini) mirė jos brolis R. A., kuris vienas augino nepilnametį sūnų A. A.. Nuo 2017 m. nepilnametis gyvena su O. D., lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko motina nuo 2013 m. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko vaiku nesidomėjo bei juo nesirūpino. Su nepilnamečio A. A. teta O. D. buvo susitikta 2022 m. liepos 13 d. apie 15 val. jos gyvenamojoje vietoje. Pokalbio metu O. D. paaiškino, kad nepilnametis nuo mažens didžiąją laiko dalį būna pas ją, taip buvo sutarta su nepilnamečio vaiko tėvu. Nepilnametis A. A. buvo vos kelių metukų, kai jo motina išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). A. A. tėvas tuo metu buvo užsienyje, nes dirbo (duomenys neskelbtini). Grįžęs jis nedelsdamas pasiėmė vaiką iš jo senelės, pas kurią buvo palikti vaikai. Norėdamas nepilnamečiui vaikui užtikrinti nuolatinę ir saugią aplinką, R. A. susitarė su O. D., kad jo darbo metu ji pasirūpintų vaiku. Buvo nutarta, kad A. A. gyvens pas tetą O. D., tėvas darbo dienomis jį pagal galimybes lankys, o savaitgaliais vaikas grįš į namus adresu – (duomenys neskelbtini). 2017 m. R. A. buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tam laikui (tėvo prašymu) nepilnamečiui buvo nustatyta laikinoji priežiūra pas tetą O. D.. Pasak O. D., jos brolis labai mylėjo vienintelį sūnų A. A. ir juo visapusiškai rūpinosi.
3. Mirus nepilnamečio A. A. tėvui, o jo motinai gyvenant atskirai (duomenys neskelbtini), nepilnametis A. A. liko be atstovo pagal įstatymą. Priėmus sprendimas paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, nepilnametis nuo 2022 m. liepos 12 d. apgyvendintas saugioje aplinkoje su teta O. D., netaikant vaiko laikinosios priežiūros priemonės. 2022 m. liepos 18 d. buvo kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo; Vilniaus regiono apylinkės teismas leidimą išdavė 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. A. A. laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 2022 m. rugpjūčio 4 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2E-837, laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta vaiko teta O. D..
Žemesnės instancijos teismas
4. Mobiliosios komandos specialistai iš O. D. sužinojo J. T. „Facebook“ paskyros pavadinimą (nes kitų kontaktų su vaiko motina nėra) ir susisiekė su atsakove. Mobilioji komanda pristatė motinai savo darbo tikslus ir terminus, pasiteiravo, kokie yra J. T. planai vaiko atžvilgiu. Į užklausą J. T. atsakė, kad iki rugpjūčio mėnesio atostogaus, atostogų metu į Lietuvą atvykti neplanuoja ir teigė, kad visus su vaiku susijusius klausimus spręs tik per advokatą. Daugiau jokia informacija iš vaiko motinos nebuvo gauta.
5. Su A. A. buvo bendrauta 2022 m. liepos 13 d. (vaiko gyvenamojoje vietoje). Pokalbio metu nepilnametis nurodė, kad pas tetą gyvena nuo mažens, nes ir darželis, ir mokykla buvo vietoje, nereikia važinėti. Tėvas su teta taip buvo susitarę. Savaitgaliais važiuodavo į (duomenys neskeltini).. Su motina nebendrauja, jos neprisimena. Ji kartais jį pasveikina su šventėmis, bet niekada juo nesidomėjo. Su motina gyventi nenori. Brolių ir sesers nepažįsta, jų neprisimena, su jais nebendrauja. Jam gerai gyventi pas O., ji juo rūpinasi, jis taip pat gerai sutaria ir su jos vyru. Nori likti gyventi pas O..
6. Ieškovo vertinimu, nepilnamečio A. A. teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovė J. T. savo kaltais veiksmais neįgyvendino motinos valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovė gyvena savo interesais, o vaikas auga be tėvų globos. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovė neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu ji daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią vaiko atžvilgiu – nėra pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis teigiama linkme.
7. Atsakovė Lietuvoje nedirba, daugiau išlaikytinių neturi, jai neįgalumas nėra nustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo dėl ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė dėl ieškinio reikalavimų taip pat prašė spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į vaiko interesus.
11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo byloje prašė ieškinį tenkinti.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
12. Gimimo liudijimo duomenimis, atsakovė J. T. ir R. A. yra A. A., gimusio (duomenys neskeltini)., tėvai. R. A. (duomenys neskelbtini)mirė.
13. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).
14. 2022 m. liepos 14 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, 2022 m. liepos 12 d. buvo gautas O. D. raštas dėl vaiko A. A., kuriame ji informuoja, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis R. A., kuris vienas augino nepilnametį sūnų A. A.. Nuo 2017 m. nepilnametis gyvena su O. D., lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko motina yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), ji vaiku nesirūpino, juo nesidomėjo. Vaiką augino ir juo rūpinosi tėvas, jam padėjo jo sesuo O. D.. Prašo nustatyti vaikui globą ir paskirti ją vaiko globėja. Pokalbio su nepilnamečiu A. A. metu jis nurodė, kad pas tetą O. D. gyvena nuo mažens, čia buvo darželis ir mokykla. Tėtis su teta taip buvo susitarę. Savaitgaliais važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Su motina nebendrauja, jos neprisimena. Ji kartais pasveikina jį su šventėm, bet niekada juo nesidomėjo. Su motina gyventi nenori. Brolių ir sesers nepažįsta, jų neprisimena, su jais nebendrauja. Jam yra gerai pas O., ji juo rūpinasi, jis taip pat gerai sutaria ir su jos vyru. Nori likti gyventi pas O..
15. Teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, konstatavus, kad yra kilęs realus pavojus vaiko A. A. saugumui, sveikatai bei gyvybei, leista paimti vaiką A. A. iš jo motinos J. T..
16. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. A. A. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta jo teta O. D..
17. Vaiko globos peržiūros akto, globojamo vaiko aplankymo akto duomenimis, priežastys, dėl kurių nepilnamečiui buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), neišnyko. Vaiko motina ir toliau gyvena užsienyje (duomenys neskelbtini), ji yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, ugdymo bei išlaikymo. A. A. nurodė, kad su savo motina nebendrauja, ji juo visiškai nesidomi. Vaiko globos peržiūros metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
18. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
19. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
20. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp motinos (atsakovės) ir jos sūnaus dėl atsakovės kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, juo nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. Su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.
21. Atsakovė yra iš esmės nusišalinus nuo savo sūnaus A. A. auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė pieš beveik dešimt metų išvyko į užsienį ((duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, iš esmės visiškai su juo nebendrauja (tik kartais žinutėmis pasveikina švenčių proga), nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, jo emocine būsena, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovė neteikia vaikui išlaikymo ir nededa jokių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir sūnaus ryšys. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas susigrąžinti sūnų, byloje nėra.
22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnui A. A.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
23. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
Motyvuojamoji dalis
24. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
25. Apribojus atsakovei motinos valdžią sūnaus A. A. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. A. gyvenamoji vieta nustatytina O. D. gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
26. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
27. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Bylos duomenimis, atsakovė išlaikymo sūnui A. A. neteikia. Atsakovės atstovė prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nereiškė. Atsakovė yra darbinga, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jos galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra.
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1551-272/2014 iš J. T. nepilnamečiam vaikui A. A. priteistas išlaikymas – po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgus į tai, kad išlaikymas vaikui priteistas dar 2014 m., o vaikui augant didėja ir jo poreikiai, taip pat vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, yra pagrindas pakeisti (padidinti) 2014 m. liepos 4 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės priteistą nepilnamečiam vaikui A. A. išlaikymo dydį iki nurodyto nagrinėjamame ieškovo ieškinyje (CK 3.201 straipsnis).
30. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 260 Eur per mėnesį, su kuriuo sutinka (jo – atitinkamo išlaikymo dydžio, neginčija) ir atsakovės atstovė, atitinka dabartinę atsakovės turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.
31. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, atsakovės mokamo kas mėnesį po 260 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
33. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
34. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės J. T. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam sūnui A. A. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą O. D. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1551-272/2014 iš J. T. nepilnamečiam vaikui A. A. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės J. T. nepilnamečiam vaikui A. A. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti O. D. uzufrukto teise tvarkyti A. A. tenkantį išlaikymą bei kitas jo gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.