- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-3619-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. dėl to, kad jis tą pačią dieną vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į gale stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, vengė neblaivumo patikrinimo ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybėn draudimo poliso, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16, 18, 134 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu S. K. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 30 Lt baudą. Skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo teismas nutraukė, nenustatęs šių pažeidimų sudėties.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais. Teismas nesivadovavo liudytojo J. S. parodymais dėl S. K. girtumo patikrinimo, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo apskaitos žurnalo išrašu ar medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 80, nes neblaivumas asmeniui patikrintas jau po atsisakymo pasitikrinti girtumą ir S. K. nušalinimo nuo darbo.
III.
Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą bei 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti. Teigia, kad policijos pareigūnai jį sustabdė be jokio pagrindo, panaudodami ginklus ir smurtinius veiksmus ištraukė iš automobilio ir pareikalavo tikrintis neblaivumą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų. Pabrėžia, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad jis buvo blaivus, liudytojų J. S. ir S. B. parodymai patvirtina, kad reikalautų dokumentų jis pateikti negalėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo automobilis buvo sustabdytas ne Ežero gatvėje, kaip tai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas pažeidimo padarymo vietos, išplėtė kaltinimą. Vertina, kad pripažindamas jį kaltu dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo poliso nepateikimo, teismas iš esmės suformulavo naują kaltinimą. Taip pat mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu buvo pratęstas neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kyla už neblaivumo patikrinimo vengimą. Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkoholio matuokliu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 310).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad, gavę apie pranešimą apie eismo įvykį ir apie įvykyje dalyvavusį vyšninės spalvos automobilį Audi, policijos pareigūnai ties Tilžės ir Vytauto gatvių sankryža sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotą automobilį Audi 100. Nuo sustabdyto automobilio vairuotojo S. K. sklido alkoholio kvapas, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, tačiau S. K. tai daryti atsisakė (b. l. 4, 5). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino atsisakęs tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu (b. l. 41). Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų Vidmanto Gerliko, Lino Valiaus, Aurido Pekausko parodymų matyti, kad ir nuvežtas į policijos komisariatą S. K. atsisakė tikrintis neblaivumą specialiomis techninėmis matavimo priemonėmis ar vykti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti (b. l. 65, 95, 104).
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktą, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros <...>, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tačiau pažymėtina, kad toks kreipimasis dėl medicininės apžiūros nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą, bei nešalina atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Todėl apelianto, paleisto iš vyriausiojo policijos komisariato ir grįžusio į darbo vietą (policijos nuovadą) atliktas neblaivumo alkoholio matuokliu patikrinimas atsakomybei pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kilti reikšmės neturi.
Be to, pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sistemiškai aiškinant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, galima padaryti išvadą, kad asmuo į sveikatos priežiūros įstaigą turėtų kreiptis netrukus po to, kai išvyksta ar yra paleidžiamas iš institucijos, kurioje nesutiko tikrintis neblaivumo (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-4746/2009, N444-4412/2009). Kaip matyti iš liudytojų bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, iš vyriausiojo policijos komisariato apeliantas buvo išleistas apie 6 val. ryte. Tačiau medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti į sveikatos priežiūros įstaigą S. K. kreipėsi tik 12 val. 15 min. (b. l. 37), t. y. praėjus šešioms valandoms po jo paleidimo iš policijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pateikto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 80, kaip lemiančio kitokį veikos kvalifikavimą.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybėn draudimo poliso (ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis). Nors apeliantas teigia, kad šių dokumentų pateikti negalėjo dėl to, kad jie buvo jo darbovietės – policijos nuovados seife, tačiau pabrėžtina, jog ši aplinkybė neatleidžia automobilio vairuotojo nuo Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtintos pareigos su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti minėtus dokumentus. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas suformulavo naują kaltinimą – apylinkės teismas S. K. pripažino kaltu dėl to, kad jis nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo poliso, už ką kaltinimas buvo suformuluotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2).
Pastebėtina, jog tokie netikslumai kaip kiekvieno protokole inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos tikslaus adreso nenurodymas yra mažareikšmiai, šiuo atveju neturintys jokios įtakos priimto nutarimo teisėtumui, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta administracinių teisės pažeidimų padarymo vieta. Taigi pirmosios instancijos teismas S. K. administracinių teisės pažeidimų bylą išnagrinėjo pagal administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą, išsamiai ištirdamas visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje, paskelbtoje leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2 (p. 316–317), nurodyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Įstatymai neįpareigoja termino pratęsimo klausimą svarstyti teismo posėdyje ir į tokį teismo posėdį kviesti proceso dalyvius, tačiau apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą turi būti pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui. Nagrinėjamoje byloje ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą pirmosios instancijos teismas pasinaudojo teisėtai, pagrįstai ir laiku. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo informuotas apie teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu pratęstą terminą administracinei nuobaudai skirti, tačiau pažymėtina, jog ne kiekvienas procesinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti priimtą sprendimą. Šiuo atveju būtina įvertinti, ar teismo padarytas procesinis pažeidimas nagrinėjant bylą yra esminis, tai yra, ar dėl tokio procesinio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, S. K. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje surinktais įrodymais, taigi nėra pagrindo abejoti jo atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumu. Todėl konstatuotina, jog šis procesinis teisės pažeidimas nepripažintinas esminiu ir nėra pakankamas pagrindas nutarimui panaikinti.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios intonacijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, S. K. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.