Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z. ir G. Z. atstovui advokatui Audriui Stonkui,

2017 m. sausio 11 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, E. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. skundu prašo:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimą Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – ir 2013-05-30 sprendimas);

3) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-10-01 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 (toliau – ir 2015-10-01 leidimas);

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ ir 2014-04-24 sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-10-01 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl detaliojo plano koncepcijos

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ 1 punktu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (1994-07-07 Nr. 1-533, 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcija) 16 straipsnio 4 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 Nr. 1-1120, 2004-01-15 Nr. IX-1962 redakcija) 26 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į įgalioto asmens E. Ž. prašymą, nuspręsta tvirtinti K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją (planavimo tikslas – pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas).

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nuoseklioje savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), ABTĮ nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-121/2004; 2014-06-19 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-365/14; 2015-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-976-662/2015).

LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010 ir kt.).

Be to, remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kita vertus, nurodytos taisyklės turi būti taikomos pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2014-01-01) 25 straipsnio 1 dalis nustatė, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Šio straipsnio 3 dalis nustatė, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalį Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu.

Savarankišku administracinės bylos dalyku nepripažįstami teritorijų planavimo dokumento rengimo etape išduodami dokumentai. Administraciniuose teismuose nenagrinėtini reikalavimai, kurie siejami su aktais, kuriais tvirtinama koncepcinė schema ar kuriais pritariama specialiojo plano koncepcijai (LVAT 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-230/2011, 2012-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-267/2012).

Teismo vertinimu, 2013-05-30 sprendimas, kuriuo patvirtinta Detaliojo plano koncepcija ir kuriuo tik nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys bei tvarkymo prioritetai, taip pat laikytinas teritorijų planavimo dokumento rengimo etape priimtu dokumentu, t. y. tarpiniu dokumentu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir kuris pareiškėjams jokių materialinių teisinių pasekmių negali sukelti.

Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla dalyje dėl 2013-05-30 sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administraciniams teismams.

Dėl detaliojo plano ir statybos leidimo

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ 1 punktu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (1994-07-07 Nr. 1-533, 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcija) 16 straipsnio 3 dalies 12 punktu, 4 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013- 06-27 Nr. XII-407) 3 straipsnio 1 dalimi, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 dienos nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (2014-01-15 Nr. 44 redakcija) 17 punktu ir atsižvelgdamas į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-02-05 patikrinimo akto Nr. TP1- 288 išvadą bei įgalioto asmens prašymą bei įgalioto asmens įsipareigojimą, nusprendė tvirtinti K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslai – pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas). Šio sprendimo 2 punktu pakeista K. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas taip: kitos paskirties, būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, žemės sklype Nr. 1 pagal detaliojo plano sprendinius. Šio sprendimo 3 punktu nustatyta, kad: suformuotame sklype bet kokia statyba ir žemės naudojimas vykdomas laikantis detaliojo plano sprendinių; statybos metu žemės sklype nenaikinami melioracijos įrenginiai.

ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Viena iš priežasčių, dėl ko pareiškėjai prašo panaikinti 2014-04-24 sprendimą, yra tai, kad apie šį sprendimą jie nebuvo informuoti.

Teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2014-01-01) (toliau – ir TPĮ) 30 straipsnio 3 dalis nustatė, kad visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendroji ir supaprastinta tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintuose konsultavimosi, viešo svarstymo nuostatuose.

Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąją ir supaprastintą tvarką, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento rūšį ir lygmenį, reglamentuoja Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2014-01-01) (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079.

Nuostatų 24 punktas nustatė, kad: planavimo organizatorius: vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą (planavimo tikslai, planavimo darbų programa, planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis, informacija apie numatomus statyti statinius, rengimo terminai, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai) (24.1 punktas); žemės sklypo ar jų grupės detaliojo planavimo atveju Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364), nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šių Nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija (24.2 punktas); raštu pateikia šių Nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu (24.3 punktas); tuo atveju, kai planuojamoje teritorijoje ar kaimyniniame sklype yra daugiabutis namas, raštu informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir/ar bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, paskelbia šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams (24.4 punktas); vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia informaciją apie detaliojo plano ar specialiojo plano koncepcijos, jeigu ji rengiama, patvirtinimą ir galimybes su ja susipažinti, patvirtinta koncepcija skelbiama savivaldybės, kurioje yra planuojama teritorija, interneto tinklalapyje (24.5 punktas).

Nuostatų 25 punktas nustatė, kad parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius: jeigu pasikeitė šių Nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija, apie svarstymo procedūras informuoja vietos laikraštyje, seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, savivaldybės interneto tinklalapyje, detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende (25.1 punktas); raštu praneša apie svarstymo procedūras planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu tais atvejais, kai pagal detaliojo ar specialiojo plano sprendinius žemės sklypas (sklypai) rezervuojamas (-i) svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba numatoma pakeisti jo (jų) pradinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį (25.2 punktas); skiria ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų laikotarpį susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu (25.3 punktas); supažindina visuomenę su parengtu detaliuoju ar specialiuoju planu, teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (jeigu strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliktas nustatytąja tvarka) (25.4 punktas); pasibaigus laikotarpiui, skirtam susipažinti su teritorijų planavimo dokumento projektu, parengtus detaliojo ar specialiojo plano sprendinius ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (jeigu strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliktas nustatytąja tvarka) pristato viešame susirinkime šių Nuostatų 27–31 punktuose nustatyta tvarka (25.5 punktas). Nuostatų 26 punkte nurodyta, kad apie detaliojo ar specialiojo plano patvirtinimą skelbiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

TPĮ 25 straipsnio 2 dalis nustatė, kad parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Šio straipsnio 5 dalies 1 punktas nustatė, kad baigiamojo etape yra teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas.

TPĮ 26 straipsnio 1 dalis nustatė, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Šio straipsnio 8 dalis nustatė, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, patvirtintas detalusis planas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos.

TPĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, planavimo darbų programa skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas; tokia pat tvarka planavimo organizatorius skelbia informaciją apie teritorijų planavimo dokumento koncepcijos, jei ji rengiama, patvirtinimą; detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje; planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239, 27.1.1 punktas nustatė, kad savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, planavimo darbų programa skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas; detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus; informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo(-ų) būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą (jei tai yra žinoma planavimo metu), viešojo svarstymo procedūras taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Taisyklių 27.2.3. punktas nustatė, kad parengus ir patvirtinus koncepciją, detaliojo plano rengimo procese turi būti atliekamos kitos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatytos detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūros: viešas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas; planavimo organizatoriai apie koncepcijos, jei ji rengiama, patvirtinimą, parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Taisyklių 56 punkte nustatyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Bylos duomenimis nei vienas iš pareiškėjų nėra ginčo sklypo kaimyninių žemės sklypų valdytojas ar naudotojas, tai pareiškėjai pripažino ir teismo posėdžio metu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013-04-20 dienraštyje „Banga“ Nr. 30 (9174) buvo paviešinta informacija apie ginčo detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją ir kad prie planuojamos teritorijos buvo įrengtas skydas su informacija apie detaliojo plano rengimą. Skundžiami sprendimai yra paskelbti Klaipėdos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje https://www.klaipedos-r.lt. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu E. Ž. nurodo, kad apie rengiamą ir baigiamą rengti detalųjį planą taip pat buvo skelbiama, seniūnijos skelbimų lentoje. Pareiškėjai tik abstrakčiai nurodo, kad jie nebuvo informuoti apie Detalųjį planą, tačiau nenurodo kaip būtent jie turėjo būti informuoti ir koks teisės aktas pažeistas, užtikrinant visuomenės dalyvavimą planavimo procese ir viešinant Detalųjį planą. Teismo vertinimu tokie pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kita iš priežasčių, dėl ko pareiškėjai prašo panaikinti 2014-04-24 sprendimą yra tai, kad rengiant Detalųjį planą neatliktas poveikio aplinkai vertinimas.

TPĮ 25 straipsnio 4 dalis nustatė, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti; rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai; tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2014-01-01), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920, punktas nustatė, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu įvertinamas nustatytais aspektais rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis. Šio aprašo 6.3 punktas nustato, kad bendradarbiavimas – siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti galimą sprendinių poveikį, planų rengėjai išnagrinėja kompetentingų suinteresuotų organizacijų ir visuomenės pasiūlymus.

Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas šiais aspektais: aplinkos kokybės, higieninės būklės, kraštovaizdžio. Nurodyta, jog bus neigiamų trumpalaikių transporto organizavimo bei parkavimo pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad vykdant sprendinių poveikio vertinimą ir rengiant galutinį Detaliojo plano projektą būtų nenagrinėti suinteresuotų organizacijų ir visuomenės pasiūlymai. Pažymėtina ir tai, kad ginčo detalųjį planą derinanti institucija – Klaipėdos visuomenės sveikatos centras - 2014-01-09 Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. GE1-18 pateikė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2014-01-01), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 967, 7 punktas nustatė, kad vertinimą privaloma atlikti, kai: planai ir programos skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, žemės naudojimui (paskirčiai) nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus (7.1 punktas); rengiami nacionalinio, regiono ir rajono lygmenų bendrojo teritorijų planavimo dokumentai ar esminiai jų pakeitimai (7.2 punktas); planų ir programų įgyvendinimas susijęs su įsteigta ar potencialia „Natura 2000“ teritorija ar artima tokios teritorijos aplinka ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad pagal 1992-05-21 Tarybos direktyvos (92/ 43/EEB) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatas tokio plano ar programos įgyvendinimas (individualiai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali daryti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms (7.3 punktas); per atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti nusprendžiama, kad privaloma atlikti konkretaus plano ar programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (7.4 punktas). Šio aprašo 11 punktas nustatė, kad atrankos objektai yra: šio Aprašo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyti planai ir programos, skirti nedideliems plotams tam tikroje vietovėje, taip pat neesminiai tokių planų ir programų pakeitimai (11.1 punktas); kiti planai ir programos, nustatantys ūkinės veiklos projektų, kuriuos reikės derinti su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, plėtros pagrindus (11.2 punktas).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) (toliau – ir PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Detaliuoju planu planuojama ūkinė veikla – nepavojingų statybinių atliekų saugojimo aikštelės įrengimas. Tokia planuojama ūkinė veikla nebuvo numatyta nei 1 nei 2 PŪVPAVĮ prieduose, taip pat nebuvo duomenų, kad ši planuojama ūkinė veikla galėjo daryti reikšmingą poveikį PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, jos nereikėjo derinti su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, todėl ji nepateko į vertinamų objektų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, jog turėjo būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai 2014-04-24 sprendimą Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ prašo panaikinti taip pat dėl to, kad: Detaliuoju planu neteisingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota; dėl ginčo sklype vykdomos veiklos – atliekų saugojimo pablogėjo jų gyvenimo kokybė (atliekas transportuojantys sunkvežimiai vykdami į ginčo sklypą kelia triukšmą, vibracijas, dulkes, pavojų eismo saugumui pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje); Detaliuoju planu numatyta, kad statybinės atliekos bus vežamos tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. ir iki 10 reisų per dieną, tačiau šių reikalavimų dažnai nėra laikomasi.

TPĮ 2 straipsnio 3 dalis nustatė, kad detalusis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Šio straipsnio 4 dalis nustatė, kad detalusis teritorijų planavimas – tai savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. TPĮ 19 straipsnio 3 dalis nustatė, kad detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie: 1) detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus; 2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti; 3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti; 4) suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; 5) nustatyti ar pakeisti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus. TPĮ 24 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklių 25 punkte buvo nustatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Taisyklių 50 nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Pareiškėjai skunde ir teisme nenurodė kokius teisės aktus pažeidžia Detalusis planas. Tai, jog Detaliajame plane neteisingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis planas pažeidžia kokius nors teisės aktus. Net jei būtų nurodyta, jog šios gatvės danga yra kitokia, tai dar nereiškia, kad būtų buvęs pagrindas netvirtinti Detaliojo plano. Detalusis planas buvo tvirtinamas būtent ginčo sklypui ir šio plano sprendinių poveikis buvo vertinamas pagal tuo metu turėtus duomenis ir planuojamą ūkinę veiklą. Tai, kad šiuo metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl poveikio aplinkai bei kad yra vykdoma kita ar intensyvesnė ūkinė veikla nei buvo planuojama, teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-10-01 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 leista statyti naują (-us) statinį (-ius): statinio paskirtis – sandėliavimo (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – neypatingas (1.1 punktas). Pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2015-10-01 leidimą taip pat nėra pagrįstas, pareiškėjai skunde nenurodė ir šio galimai neteisėtai priimto administracinio sprendimo neteisėtumo pagrindų. Detaliuoju planu numatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos. Detaliuoju planu numatyti teritorijos naudojimo reglamentai nedraudžia ginčo sklype sandėliavimo (negyvenamosios paskirties) paskirties pastato statybos.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjų skundas dalyje dėl 2014-04-24 sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ir dėl 2015-10-01 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla dėl dalies pareiškėjų reikalavimų nutrauktina, o kita dalis pareiškėjų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti, netenkinamas pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Nutraukti administracinę bylą Nr. eI-33-386/2017 dalyje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ panaikinimo.

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. skundą dalyje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-10-01 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 panaikinimo.

Netenkinti pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.